Milijoninės vertės sklypas, ant kurio – Palangos apžvalgos ratas: kaip jį gavo bažnyčia?

Daugelis savo akimis matė ir žino, kur Palangoje yra apžvalgos ratas, kurį paliepta nugriauti arba tinkamai įforminti. Tačiau ne kiekvienas žino, kad sklypas, ant kurio jis stovi, priklauso katalikų bažnyčiai.

Ir dar mažiau žino, kaip ji tapo šio nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 1,7 mln. eurų, savininke. 

Viską nugriauti arba pakeisti paskirtį 

Neseniai paaiškėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą J. Basanavičiaus g. 43, Palangoje – ten, kur stovi apžvalgos ratas.

Pasak inspekcijos, patikrinimas inicijuotas reaguojant į prokuratūros prašymą, kurį nagrinėti persiuntė Nacionalinė žemės tarnyba.

„Nustatyta, kad žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, faktiškai naudojamas komercinei – pramoginei veiklai: veikia prekybos ir pramogų vietos, įrengti laikini statiniai bei įrenginiai, tarp jų – ir Palangos apžvalgos ratas, – nurodė inspekcija.

Pasak jos specialistų, pagal teisės aktus, rekreacinės teritorijos skirtos poilsiui – jose gali būti statomi viešbučiai, poilsio paskirties pastatai, sporto aikštynai.

„Komercinė veikla leidžiama tik tuo atveju, jei ji neprieštarauja žemės naudojimo būdui ir yra aiškiai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose“, – komentare naujienų portalui tv3.lt nurodė inspekcija.

Jos teigimu, kadangi nustatyta veikla šių reikalavimų neatitinka, trims sklype veikiančioms įmonėms – „Rota fortuna“, „Aktyvistas“ ir „Skanėstai“ – surašyti privalomieji nurodymai: nutraukti komercinę veiklą; pašalinti veiklos požymius, įskaitant ir apžvalgos ratą, iki 2026 m. sausio 14 d.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad žemės naudojimo pažeidimas gali būti pašalintas dviem būdais: 1) fiziškai nutraukiant veiklą ir pašalinant statinius bei įrenginius, kurie neatitinka paskirties; 2) teisėtai pakeičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, kad jis atitiktų vykdomą veiklą.

Inspekcija akcentuoja, kad žemės naudojimo paskirtį ar būdą gali keisti tik savivaldybės administracija, o tokį procesą inicijuoti turi žemės sklypo savininkas.

Kaip informavo Generalinė prokuratūra, rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl užklausoje nurodytos situacijos.

Esą toks sprendimas priimtas nustačius, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios veiklos srityje buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, jau ėmėsi priemonių jiems pašalinti, todėl prokurorui nėra pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą.

Milijoninės vertės sklypas 

Registrų centro duomenimis, minėtas sklypas po Palangos apžvalgos ratu nuo 2015 m. priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai. 2005 m. ji sklypą perėmė iš Kunigų seminarijos.

Tais pačiais metais pastaroji jį gavo iš Lietuvos valstybės. 

Šių metų pradžios duomenimis, prestižinėje Palangos vietoje esančio ir 0,688 ha plotą užimančio sklypo vertė dabar viršija 1,7 mln. eurų.

Viešosios įstaigos Kauno arkivyskupijos ekonomo tarnybos direktorius Kęstutis Patašius paaiškino, kad sklypas bažnyčiai priklausė jau seniai.

„Žemės sklypą Bažnyčia paveldėjo iš privataus asmens dar Carinės Rusijos laikais. Sovietinės okupacijos laikotarpiu sklypas su ten buvusiais pastatais buvo nacionalizuotas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo atkurtos ir nuosavybės teisės į Bažnyčios turėtą nekilnojamąjį turtą“, – paaiškino K. Patašius.

Jis pripažino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai paliepus pakeisti sklypo paskirtį arba nugriauti apžvalgos ratą ir kitus statinius, šiuo metu tariamasi su nuomininkais ir teisininkais dėl galimų veiksmų.

„Kiek mums žinoma, nuomininkai, kurie nuomoja sklypą ir jame vykdo veiklą nuo 2017 m., planuoja skųsti teismui inspekcijos sprendimą. Gali būti, kad Kauno arkivyskupijos kurija, kaip sklypo savininkas, inicijuos ir sklypo paskirties keitimą“, – nurodė arkivyskupijos atstovas.

tv3.lt