Moksleivių užimtumas Palangoje – būrelių daug, bet neužimtų vaikų – dar daugiau

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-03-22
Peržiūrėta
2102
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Moksleivių užimtumas Palangoje – būrelių daug, bet neužimtų vaikų – dar daugiau

Ar žinote ką po pamokų veikia jūsų vaikai? Slampinėja gatvėmis, grįžta namo ir puola prie kompiuterio ar televizoriaus, galbūt laiką leidžia netinkamoje kompanijoje? Nepaisant didelių krūvių mokyklose, užklasinės veiklos gausos, moksleivių užimtumo ir ugdymo problemos Lietuvoje – vienos didžiausių.

 

Palangoje jaunimui trūksta erdvės

Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus buvusi pirmininkė ir dabartinė Pramoginių renginių koordinatorė Brigita Miseliūnaitė „Palangos tiltui“ sakė, kad kurorto jaunimui labai trūksta erdvės, kurioje jie galėtų realizuoti savo idėjas, sportuoti ar užsiimti jiems patinkančia veikla.

„Šiaip esu aktyvus žmogus ir negaliu sėdėti sudėjusi rankų. Todėl po pamokų užsiiminėju įvairia veikla. Man patinka bendrauti, vesti susirinkimus ar organizuoti renginius, iškelti problemas ir jas analizuoti. Tačiau ne visi tokie aktyvūs kaip aš, tad daugelis klasiokų grįžę po pamokų namo žiūri televizorių, klausosi muzikos, sėdi prie kompiuterio, mokosi ar leidžia laiką su draugais mieste. Būrelius lanko gal tik 50-60 proc. klasės mokinių. Popamokinės veiklos man kaip ir pakaktų, bet jeigu turėčiau daugiau laiko, norėčiau, kad Palangoje būtų didesnis pasirinkimas įvairių stilių šokių būrelių. Galbūt mokinių užimtumo Palangoje problemą sumažintų ir erdvės, skirtos tik jaunimui, atsiradimas. O kol to nėra, jaunimas nuobodžiauja arba šlaistosi Palangos gatvėmis“, – sakė mergina.

 

Jaunimo problemos – Tarybos salėje

Aktyvūs miesto moksleiviai jaunimo užimtumo problemas ne kartą sprendė ir miesto savivaldybės tarybos salėje.

„Palangos jaunimas nori tokios pat atviros erdvės, kokią turi klaipėdiečiai“, – dar vasario mėnesį susirinkime sakė Senosios gimnazijos moksleivis Antanas Mikalauskas.

Klaipėdiečiams tokį centrą įrengti padėjo Klaipėdos miesto savivaldybė. Atviros erdvės jaunimo centre yra jaunimui pritaikytos patalpos, kur jie gali dalyvauti išreikšdami save įvairiose veiklose. Čia planuojami įvairūs renginiai, konkursai, nuolat vyksta įvairios veiklos, netradiciniai laisvalaikio leidimo būdai. Centre jaunimui suteikiama galimybė patiems organizuoti savo laisvalaikį šokių, muzikos, sporto, kūrybos, laisvalaikio, susirinkimo erdvėse. Yra ir ne tokių aktyvių veiklų: stalo žaidimai, kino filmų žiūrėjimas, diskusijos su politikais bei verslininkais jaunimui aktualiais klausimais. Visa veikla yra orientuota į atsakingą jaunimo laisvalaikį. Visos veiklos ir renginiai Atviros erdvės jaunimo centre organizuojamos savanoriškumo principu ir yra nemokamos, o lankomumas neprivalomas. Centro lankytojai – jaunimas nuo 14-29 metų. Ar turėsime tokį centrą ir Palangoje – parodys laikas.

 

Svarbiausia – norėti

Palangos moksleivių klubo direktorės pavaduotoja ugdymui Vanda Juodikienė laikraščiui sakė, kad svarbiausia norėti užsiimti popamokine veikla.

„O tie, kurie nori – užsiima liaudies šokiais, sportiniais šokiais, lanko pop chorą, folkloro ansamblį „Kikilis“, jaunųjų žurnalistų, gitaros bei keramikos būrelius. Populiarumu vienas kitam būreliai nenusileidžia. Pavyzdžiui, gitaros, yra dvi grupės, į kurias noriai vaikai renkasi. Dabar rengiamės birželio 1-osios, Vaikų gynimo dienos šventei, kuri vyks Vasaros estradoje“, – džiaugėsi V. Juodikienė.

Anot pašnekovės, vaikai būrelius renkasi pagal skonį. Smagiausia, kai ugdytiniai „išplaukia“ į didžiuosius vandenis. Pavyzdžiui, viena sportinių šokių pora rengiasi pasaulio čempionatui: „Didžiuojamės ir jaunųjų žurnalistų būrelio nariais, kurie aprašo įvairius renginius. Žinoma, kaip ir kiekviename darbe, taip ir mūsų – būna visko. Kartais vaikai palanko vieną būrelį, po mėnesio ar dviejų pereina į kitą“.

Jau daug metų Palangos moksleivių klube su vaikais dirbanti V. Juodikienė sakė, kad sudominti vaikus kokia nors veikla nėra paprasta.

„Dirbu jau daug metų ir galiu teigti, jog kartais vaikus suvaldyti būna tikrai sunku. Mano manymu, reikia tiesiog stengtis su jais būti lygiais – bendrauti su jais, būti lyg draugais“, – sakė keramikos būrelio vadovė. 

Nors į keramikos būrelį renkasi dažniausiai mažieji, šurmulį pavyksta nukreipti kūrybiška vaga. „Nors pradinukai dažniausiai nori tik praleisti laiką ir daug darbų padaryti per trumpą laiką, aš jiems paaiškinu, jog verčiau padaryti vieną, tačiau gerą darbelį, kurį būtų galima atsiminti. Stengiamės nesėdėti vien tik klasėje, kartais išeiname į gamtą, šiais metais norėtume nuvykti į Vydmantuose esančią keramikos įmonę. Tai tikrai turėtų sudominti jaunuosius“, – „Palangos tiltui“ teigė pašnekovė.

 

Problema yra

Pasak miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorės Lauros Grendienės, jaunimui būdingas savęs ieškojimas bei nepastovumas. Jaunimas nori būti išgirstas, nori būti laikomas visaverčiu proceso dalyviu, atlikti savo vaidmenį kuriant Palangą, Lietuvą, Europą. Į jaunimą labiau norisi žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į pozityvią ateities kūrimo jėgą, todėl Palangos miesto savivaldybės jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo ateities planai, perspektyvos yra orientuotos į tai, kad jaunas žmogus būtų išgirstas ir jam būtų padedama spręsti rūpimus klausimus.

„Miesto jaunimas siekia atviros erdvės centro. Kol kas esame įvairių tyrimų stadijoje, tačiau norisi tikėti geriausiu. Juk jaunimui tereikia į rankas įduoti instrumentą ir jie žinos, kur ir kaip jį panaudoti. Man smagu, kad Palangos jaunimas yra kryptingas, protingas, ieško savęs. Būna, kad paaugliai vos pradėję lankyti būrelį, keičia jį kitu, tačiau jaunimui pastovumas nebūdingas“, – sakė L. Grendienė bei pagyrė kurorto jaunimo aktyvą už tai, kad 2011 m. jie buvo nominuoti „Jaunimo pilietinių ir tautinių iniciatyvų apdovanojimuose“.

 

Trūksta profesinės orientacijos?

Tačiau jaunimo reikalų koordinatorė pastebėjo, kad kurorte jaunimui trūksta profesinės orientacijos ir jaunuoliai dirba bet ką. Ypač į gimtąjį miestą grįžę studentai, kurie arba dirba širdžiai nemielą darbą, arba dienas leidžia paplūdimyje.
Palangos jaunimas – Palangos miesto visuomenės ateitis. Aktyvus pilietis išugdomas tik tuomet, kai jaunas žmogus gali pamatyti savo asmeninių pastangų rezultatus. Tik dalyvaudamas mokyklos,  miesto ar asociacijos gyvenime jaunimas gali įgyti patirties ir pasitikėjimo, kurių jam reikia dabar ar prireiks vėliau darant tolesnį žingsnį viešajame gyvenime ir Europos lygio veikloje.

Padėdama miesto jaunimui įsitraukti į visuomenės gyvenimą, miesto savivaldybė siekia, kad jaunimas savo iniciatyva ir kūrybinėmis galiomis taptų jaunosios kartos kultūros progreso pavyzdžiu visai Klaipėdos apskričiai.

 

Laisvalaikiu skaito

Jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti visuomenės gyvenime ir daryti jam įtaką. Neabejojame, kad asmenybės formavimuisi padeda ir... knygų skaitymas. Kurorto vaikų bibliotekos vedėja Nijolė Bagdonienė „Palangos tiltui“ pasidžiaugė, kad mažieji palangiškiai kelio į biblioteką nepamiršta: „Didžioji dalis besilankančių vaikų bibliotekoje – pradinukai. Tačiau ateina ir dešimtokai, ir vyresnių klasių moksleiviai“.

Anot N. Bagdonienės, jaunimas mėgsta įvairaus žanro literatūrą. Darželinukai renkasi žaislines, muzikos garsais iliustruotas knygas. Mokyklinukai renkasi mokytojo rekomenduotas knygas: „Tai įrodo, kad vaikai pasitiki savo auklėtojais. Jie vaikams – autoritetas. Jaunimas užsuka į mūsų arba į suaugusiųjų skaityklą. Taigi, teigti, kad palangiškiai neskaito knygų – negaliu. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo aplinkos, kurioje gyvena vaikas. Jeigu jis mato skaitančius tėvus ir pats mielai ims knygą. Knyga – pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas“. 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą  „Mes-juros vaikai".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

 Džiugi žinia – nuo sausio 1 dienos „Pušynas“ oficialiai tapo vienos iš didžiausių Vakarų Lietuvoje gydymo įstaigų padaliniu ir dabar vadinsis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas“.  „Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ atvėrė visiškai naują savo veiklos puslapį. Palangoje daugiau kaip 50 metų gyvavusi reabilitacijos gydykla, už kurios...


Palangos  770 metų gimtadienio proga Palangos moksleivių klubas organizuoja moksleivių piešinių konkursą ,,Vaikai Palangai”, kurio metu mokiniai savo darbuose kviečiami kurti ateities Palangos viziją.


Skirtingai nei daug kitų savivaldybių, Palanga lieka ištikima sau – mokinių skaičius didžiausiame šalies kurorte naujais mokslo metais vėl padidės. Kaip sakė Savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Varpiotienė, planuojama, kad Palangos bendrojo ugdymo mokyklose 2022-2023 metais mokysis 2186 mokiniai, iš jų 146 ukrainiečiai. Anot jos, Palangos bendrojo ugdymo mokyklose...


Rugsėjo 1-oji – visuomet išskirtinė kiekvienam mūsų, nepaisant to, ar žengi pro ugdymo įstaigos duris pirmą kartą, ar lydi jauną žmogų mokslo ir žinių takais, ar jau esi pro šias duris išėjęs prieš daugelį metų. Bet kokiu atveju tai – daug teigiamų emocijų ir vilties kelianti diena, kuri pradeda dar vieną mokslo ir žinių metų ciklą.


Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblio „Kikilis“ duetas – dainininkas Laurynas Baužas ir mokytoja Diana Šeduikienė– užėmus I vietą respublikiniame festivalyje – konkurse „Grįžulai“ 2021.


Prasidėjus mokslo metams galvojama ne tik apie pamokas ir pasiruošimą joms, vaikai, gelbstint tėvams, suka galvas, kokia veikla užsiimti ir po pamokų. Šiemet itin daug ir įvairių būrelių siūlo Palangos moksleivių klubas. „Kai balandį užėmiau direktorės pareigas, buvau įpareigota išplėsti veiklą. Pasroviui plaukti gyvenime nenoriu, mėgstu...


Praėjusį spalį Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyrius gausiame Palangos mokinių savivaldų forume, į kurį susirinko per 70 aktyvių kurorto moksleivių, aktyviai dirbo įvairiose grupėse, išklausė Palangos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) laikinojo pirmininko Žygimanto Mitkaus pristatytą Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus metinę ataskaitą bei...


Nepaisant didelio krūvio mokyklose, daugiau kaip pusė Palangos senosios gimnazijos moksleivių užsiima popamokine veikla. „Yra tokių vaikų, kurie suspėja visur. Jie eina dainuoti, lipdyti ar muzikuoti, šokti – jie kaip vijurkai sukasi visur“, – nuomonę išsakė Palangos moksleivių klubo direktorės pavaduotoja ugdymui Vanda Juodikienė.


Kaip vaikams, mėgstantiems mieliau spoksoti į kompiuterio ekraną negu skaityti knygas, į rankas įbrukti vaikišką knygelę? Nūdien tai padaryti nelengva. Trečiadienio popietę paplūdimyje įsitaisę negausūs poilsiautojai su vaikais susilaukė netikėtų dovanų – knygų iš paties kurorto mero Šarūno Vaitkaus rankų. Taip pat palinkėjimų mažiau kiurksoti prie kompiuterio...


Ar žinote ką po pamokų veikia jūsų vaikai? Slampinėja gatvėmis, grįžta namo ir puola prie kompiuterio ar televizoriaus, galbūt laiką leidžia netinkamoje kompanijoje? Nepaisant didelių krūvių mokyklose, užklasinės veiklos gausos, moksleivių užimtumo ir ugdymo problemos Lietuvoje – vienos didžiausių.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius