Moteriai tvirtino, jog jos kaimynystėje Palangoje vyksta remontas: klasta išaiškėjo tik išvydus NT skelbimą

Praėjusių metų Kalėdoms atvykus į namus Ronžės gatvėje, Palangoje, nustebino kaimynystėje vykstantys statybos darbai – taip prasidėjo istorija, dėl kurios kurorte 20 metų namus turinti moteris kreipėsi į Aplinkos apsaugos komitetą, prašydama pagalbos.

Tiesaus atsakymo nesulaukė

Pasiteiravus savivaldybėje, kas vyksta kaimynystėje, Rozitai Kučinskienei tuomet atsakyta, kad tai – paprastojo remonto darbai. Šeima pati išsiaiškino, kad vienbučio gyvenamojo namo savininkai – NT plėtotojai, susitikus su kuriais paaiškinta, esą namą įsigijo šeima, norinti namo su keliais miegamaisiais ir sanitariniais mazgais, o bendrovė tik vykdo užsakytus darbus. 

Peržiūrėjus projektą moterį nustebino, kad numatyta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, jai paaiškinta, kad šiais laikais žmonės turi daug automobilių, galbūt, atvažiuos svečių. Vizualizacijose matyti atskiri išėjimai į kiemą, patikinta, kad savininkai to nori. 

Kaimynystėje namą turintys žmonės sulaukė ir daugiau prašymų, pavyzdžiui, kelis kartus padidinti nuotekų vamzdynų skersmenis. Tuomet kilo įtarimų, kad čia visgi bus ne vienos šeimos namas. 

Palangiškė R. Kučinskienė pasakojo pradėjusi gilintis, kas vyksta. Įtarimų, kad nedidelį vienbutį namą pavers daugiabučiu, vis daugėjo.

Visą jos surinktą informaciją gavusi savivaldybė, anot moters, ją perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai (VTPSI), iš kurios gavo informaciją, kad bus atliktas patikrinimas. 

Gautos išvados, kad atlikus patikrinimą konstatuota, jog atliekamas vieno buto gyvenamojo namo paprastasis remontas, keičiant langus, stogą ir pan. 

Statybos darbai ir toliau vyko, nors šeima Palangoje negyvena ištisai, tik atvyksta, pažįstami jai tvirtino, kad statybos vyko skubant, kone ištisą parą.

Galiausiai atvykę į Palangą, savininkai pamatė skelbimą, kad gretimame name parduodami apartamentai. „Šokiravo, kad šitaip galima apgauti“, – kalbėjo R. Kučinskienė. Skelbimuose aprašyti butai, pateikti brėžiniai. 

Pati būdama teisininke moteris pasakojo negalinti taikytis su situacija, nes tai, kas vyksta greta, jos nuomone, įžūlus elgesys, paminant žmogaus teises, įstatymus, etikos normas.

Problema, kuomet iš patalpų, padaromi butai, anot R. Kučinskienės, vieša paslaptis Palangoje. Net susisiekus su vandens tiekėjais, šie ramino, kad Palangoje tai dažnas atvejis, ir visi viską žino. Esą tai toleruotinas dalykas. 

Statybų inspekcija padarė, ką galėjo 

VTPSI viršininkė Eglė Kuklierienė komentavo, jog šis atvejis – vienas iš daugelio. Išties buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo atliekami paprastojo remonto darbai: apšiltinamas pastatas, keičiama stogo danga ir pan., tokiems darbams statybų leidimas neprivalomas. Vandentiekio tinklo klojimo darbai patikrinimo metu nebuvo atliekami. 

Veliau gauti pareiškėjos nuogąstavimai, kad tai, galimai, daugiabutis, jie persiųsti savivaldybei, kurios funkcija įvertinti, ar statinys naudojamas pagal paskirtį. Iš savivaldybės atsakymas nebuvo gautas. Savivaldybės atstovai posėdyje nedalyvavo, tad savo komentarų nepateikė.

„Labai sudėtinga pasakyti, ar ten gyvena viena šeima, ar atvažiavo draugai, uošviai, kaip ir neaišku, kaip ir tai, ar savivaldybė tikrino, kas ten vyksta. Jei savivaldybė konstatuoja, kad statinys naudojamas ne pagal paskirtį, galima taikyti baudas“, – komentavo VTPSI viršininkė. Visgi, pripažino, tokia praktika, baiminantis skundų, teismų realybėje reta. 

„Puikiai suprantu, kad nemaloni situacija, bandėme pagal esamą reglamentavimą formuoti teismų praktiką, kėlėme bylas, įrodinėjome, kad vienas vienbutis ar dvibutis iš tiesų yra daugiabutis, nes iš brėžinių matyti, kad tai ne dvibutis namas: trys ar keturi vonios kambariai skirti ne vienai šeimai. 

Keliais atvejais kreipėmės į LAR, kad pateiktų ekspertinę išvadą, ar projektas atitinka vienbučio, dvibučio ar daugiabučio požymius, jie tik patvirtinto mūsų įtarimus. Teisme atsakovai pateikdavo kito eksperto išvadą, ir tas bylas pralaimėjome“, – nuogąstavo VTPSI viršininkė. 

Pats matė skelbimą 

Architektas Edmundas Benetis posėdyje kalbėjo, kad savivaldybė turi pareigą patikrinti, kas vyksta pastatuose. Jis pats važiuodamas pro šalį matė kabantį skalbimą apie Ronžės gatvėje parduodamus apartamentus – to nematyti pusmetį, anot architekto, absurdas.

Jei, jo žodžiais, statybų inspektoriai name būtų apsilankę porą kartų, būtų užfiksavę ne tik keičiamą stogą ar šiltinamą fasadą, bet ir pakeistą patalpų suplanavimą.  

VTPSI vadovė patikslino, kad vidinių pertvarų keitimui vienbučiam gyvenamajam namui statybų leidimo nereikia. Jei statybų inspektoriai ir būtų matę pakeistas pertvaras, situacija nebūtų pasikeitusi. 

Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Lukas Rekevičius pabrėžė, jog vienbučių virsmo daugiabučiais tema labai sena ir skaudi. Tai nėra pats didžiausias vienbutis namas su daugiausia butų, didžiausias jam žinomas – Juodkrantėje, kur 32 butai (32 miegamieji, virtuvės, vonios) vienbučiame name. 

Vienbučių virsmo daugiabučiais tema nagrinėta LAR, kalbant apie atvejį Palangoje Šermukšnių gatvėje. Tuomet į architektus kreipėsi kaimynai, teigdami, kad dvibutyje yra po keturis butus kiekviename iš dvibučio butų, tačiau teisme ekspertų įžvalgos nebuvo išgirstos.

„Jei vienbučiame name įsikuria keturios šeimos, daugiau automobilių, triukšmo ir pan. Jei keturi studentai Antakalnyje išsinuomoja keturių kambarių butą, į kurį atvyksta keturiais automobiliais, tai irgi problema. Palangoje labai dažna šeima turimą kambarį nuomoja turistams – jis virsta atskiru apartamentu. Bet kai turime atvejų, kuomet vienbučiame įrengiami septyni apartamentai, aišku, kad teisinė bazė nepakankama. Logika akivaizdi, bet teisės aktai to nedraudžia“, – apibendrino pašnekovas. 

Posėdyje ieškota būdų, kaip situaciją keisti, ir kokių priemonių imtis. Jau ankstesniame susitikime aptarta, kokių pokyčių teisės aktuose ketinama imtis, pirmųjų jau kitąmet, kad tokių istorijų neliktų. 

Lrytas.lt