Napaleonas Apulskis: kad bitės neįgeltų, pasisveikink su jomis

Irena VALUŽĖ, 2017-07-10
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Napaleonas Apulskis: kad bitės neįgeltų, pasisveikink su jomis

Birželio 29-ąją palangiškiui Napaleonui Apulskiui sukako aštuoniasdešimt šešeri. Ramioje, L. Vaineikio gatvėje stovi puikus, naujai renovuotas namas. Šis namas mena ne tik darbščias pono Napalio (taip jį daug kas vadina) rankas, bet ir prabėgusį jo gyvenimą. Daugiau nei penkiasdešimt metų N. Apulskis augino bites. Senasis bitininkas sako, jog norint išvengti įgėlimų, reikia su bitėmis pasisveikinti.

Jaunystėje lydėjo sėkmė
Susėdę erdviuose N. Apulskio namuose kalbamės apie paprastus dalykus: tėvus, šeimą, darbą, vaikus, anūkus, – visa tai, ką vadiname įprastu žmogaus gyvenimu žemėje. Puikiai atrodantis vyras sveikata nesiskųstų, jei ne tie nelemti medaus kilogramai, užsilikę senolio spintoje. Kai prieš metus laiko jis savo bites (laikė 25 avilius) atidavė geriems žmonėms, medų valgė be gailesčio. Dabar įsitaisęs cukraligę, teko ir ligoninėje pabuvoti. Bitininkas perspėja, kad medų reikia naudoti protingai, o ne valgyti jį „kibirais“. Prisimindamas savo jaunystės dienas senjoras galvoja, jog jam tada labai sekėsi.
Pono Napalio tėvai – buvę žemdirbiai. Mažasis Napaleonas gimė ir augo kaime (Skuodo raj). Baigė pradinę mokyklą, vėliau aštuonmetę. Šarkės kaime dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoju, vėliau buvo išsiųstas į kursus. Po trijų mėnesių baigęs mokslus Dotnuvos Žemės ūkio institute, buvo paskirtas dirbti Ligstodės kolūkio pirmininku. Šarkės kaime sutiko savo išrinktąją Jadvygą. Vedė, su Jadvyga susilaukė dviejų sūnų, atšventė auksines vestuves. Prieš dešimt metų jis tapo našliu. Gyvenimo kelyje būta visko, tačiau visada jis stengėsi žiūrėti į priekį ir jautėsi dėkingas tiems, kas jį gyvenime palaikydavo. N. Apulskis geru vardu mini kolūkius, rajoną, kurie jį, jauną žmogų, niekada nebuvo atstūmę.

Palanga
Beveik prieš šešiasdešimt metų N. Apulskis atvyko gyventi į Palangą. Iš pradžių apsigyveno pas giminaičius, įsidarbino miesto tvarkymo kontoroje tiekėju, vėliau elektriku Statybos valdyboje. Dirbdamas šioje įstaigoje gavo žemės sklypą ir pradėjo statyti namą. Pasak senolio, jis dirbęs dieną ir naktį, negailėdamas nei jėgų, nei sveikatos. Statydamas namą dar gamino medines žuvėdras (suvenyrus). Tuo metu daugelis palangiškių dirbo Plungės liaudies gaminių įmonėje (Palangoje buvo jos cechas). Laisvo laiko nebuvo daug, tačiau savaitgaliais jiedu su žmona ir vaikais eidavo pasivaikščioti į parką.
Prabėgo daug metų. Užaugo pono Napalio vaikai. Štai anūkė, kuri dabar gyvena Italijoje, nepamiršo senelio pasveikinti su gimtadieniu. Džiaugiasi N. Apulskis ne tik anūkais (jų jis turintis tris), bet ir dviem proanūkiais.
Palanga patinka, tačiau prisimindamas praeitį ponas Napalis su nostalgija mena tas vietas, kur prabėgo jo jaunystė. Prieš porą metų lankydamasis tėviškėje stebėjosi, kaip greitai užžėlė keliai ir keliukai.

Kurortui – šimtas procentų
Senjoras įsitikinęs, jog, palyginti su senais laikais, Palangos kurortas pasikeitė tik „į gerą“. Naujos statybos: namai, viešbučiai, miesto autobusų stotis, vasaros koncertų salė – tai statiniai, kuriems neabejotinai galima suteikti aukščiausią įvertinimą – šimtą procentų. O dar prisiminęs, jog Palangos meras žada vietoj buvusios reabilitacinės ligoninės „sermiestyje“ pastatyti sveikatos kompleksą, džiaugiasi dvigubai: „Geras meras, antrą kadenciją eina, jis toks pat palangiškis“.
Sovietiniais metais dirbdamas kolūkio pirmininku dažnai suko galvą, kaip įgyvendinti septynmečio planus. Šiandieną juokiasi, jog kartais popieriuje tekdavo ne tuos skaičius įrašyti, tokia buvusi realybė. „Darbas sekėsi, nebuvę sunku, nes jei tau žmogus yra geras, tai ir tu jam būsi geras. Laikai pasikeitė, reikia tik apgalvotai ir protingai ūkininkauti“, – mano buvęs kolūkio pirmininkas.

Ne dejuoti, o duoti darbo
N. Apulskis sutinka, kad pensijos (nors jam užtenka), ar minimalus darbo užmokestis turėtų būti didesni, tačiau žmonėms visada blogai: „Žiūrėk, bobutė, kuri ką tik „biedavojosi“, maisto parduotuvėje pilną vežimėlį stumia“.
Politika N. Apulskis nesidomi, tačiau jis mano, jog Lietuvoje nėra valdžios. Anot jo, „žalieji“ turėtų rūpintis darbo vietų kūrimu, o ne „šnapso“ draudimu. Taip tvarkantis, valstybės iždas bus tuščias: „Tarybiniais metais „šnapso“ nebuvo, bet visi žmonės turėjo darbą“. Ponas Napalis pasigenda ūkiškumo. Jam visai neaišku, kodėl veršiukus parduodame Izraeliui, užuot juos auginę Lietuvoje, kodėl pieno perdirbėjai žmonėms pardavinėja ne pieną, o vandenį. Jis siūlo žmonėms pirkti tik riebų pieną, vandenį galime įsipilti patys.

Bitės atpažįsta savus
Kaip pasakojo ilgametis bičių mylėtojas, bitės protingos, tačiau su jomis reikia elgtis taip pat protingai: nešaukti, nebūti piktam, tada jos pripranta ir atskiria savą žmogų. „Darbui bitininkas naudodavo tik dūminę, tada bitės ramios“, – sakė jis. N. Apulskio atmintyje išliko nutikimas, susietas su jo darbu bitininkystėje. Kolektyviniame sode, kuriame stovėjo jo aviliai, jis buvo išsikasęs šulinį. Kaimynas netoliese statėsi namą, todėl ateidavęs iš šio šulinio pasisemti vandens. Bitininkas pamena tą momentą, kai kaimyną užpuolė jo bitės, šis įširdęs ant jų Napaliui rėkė: „Kodėl tu be sietelio dirbi ir tau jos nekanda?“. Tuokart bitininkas įtūžusiam kaimynui atšovęs: „O ar pasisveikinai su bitėm?“. „Bitės atspėja, kuris žmogus blogas, o kuris ne, ir nieko čia nepakeisi“, – sakė jis.

„Biednas“ – laimingesnis
Savo pašnekovo paklausiau: jeigu galėtumėt gyvenimą atsukti atgal, ko niekada nedarytumėt, arba atvirkščiai, būtinai tai įgyvendintumėte?
„Esu du namus pastatęs. Jeigu gyvenimas atsisuktų atgal, namų nebestatyčiau. Jie atėmė daug jėgos ir sveikatos. Butą turėčiau. Save daugiau žiūrėčiau“, – atsakė. Pragyvenus ne menką gyvenimo dalį vyras neabejoja, jog beturtis yra laimingesnis už turtuolį. O žinant, kad Palangos kurortas priklauso nuo saulės, visiems palangiškiams jis linki gero gyvenimo ir puikaus oro: „Bus „pagada“ – bus poilsiautojų: biznis vyks, žmonės labiau šypsosis, „bobutės“ įsileis poilsiautojų, mokesčius susimokės, ir gerai“. Taip pat Napaleonas visiems senjorams palinkėjo, kad jų vaikai neskaudintų tėvų, nesivaikytų palikimų, o nuoširdžiai vienas su kitu bendrautų.
Atsisveikinant sužinojau, jog ponas Napalis laukė atvažiuojant savo sūnaus. Tėvo akyse blizgėjo meilės savo vaikui liepsnelė. Jos neįmanoma užgesinti.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Būtinai apsilankykite www.palangostiltas.lt video naujienų sekcijoje ir pasižiūrėkite video siužetus apie Palangos kultūros paveldo vertybes, Laimėjęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą, vienintelio Palangos miesto laikraščio svetainė www.palangostiltas.lt su jomis supažindina virtualiai.


Birželio 29-ąją palangiškiui Napaleonui Apulskiui sukako aštuoniasdešimt šešeri. Ramioje, L. Vaineikio gatvėje stovi puikus, naujai renovuotas namas. Šis namas mena ne tik darbščias pono Napalio (taip jį daug kas vadina) rankas, bet ir prabėgusį jo gyvenimą. Daugiau nei penkiasdešimt metų N. Apulskis augino bites. Senasis bitininkas sako...


Gimstant šimtų, gal ir tūkstančių žmonių, – ne tik Palangoje! – laukiamam šio krašto istorinės-kultūrinės atminties muziejui ypatingoje visais atžvilgiais „Anapilio“ viloje, dažnusyk su miesto inteligentais, senbuviais prisimename įvairiais laikais Palangos pažangą, progresą skatinusias, savo širdžių darbais prisidėjusias asmenybes. Muziejus...


Žibininkuose esantis pramogų kompleksas „Atostogų parkas“ kviečia ne tik mėgautis SPA malonumais, bet ir palaikyti puikią sportinę formą sveikatinimo procedūromis. Būtent jomis po krepšinio varžybų naudojasi krepšinio mėgėjų komanda „Palangos tiltas“, šiemet atvirosiose Palangos pirmenybėse žaidžianti jau penktąjį sezoną.


NAUJIENŲ PABIROS

2014 12 18 | Rubrika: Miestas

Stirnos: pirmadienio vakarą, apie 20 val., Palangoje, Liepojos plente, ties oro uostu, į kelią išbėgo trys stirnos. Vengdamas susidūrimo su jomis, „Renault Safrane“ vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.


Kokią įsivaizduoju ateities mokyklą?

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 09 17 | Rubrika: Jūros vaikai

Laikas jau akivaizdžiai įtikino visus, kad pagrindinį lietuviškų vasarų uostą – Palangą – su čiabuviais energingai ir noriai tvarko, gražina, modernina, kuria jos įvaizdį, lavina vaikus, visokeriopa pačių palangiškių gerove rūpinasi tikrai neatsitiktiniai „parėjūnai“, o darbščios atsidavusios jai „etnokultūrinės bitės“ iš visų...


Policijos komisariatas giria miesto „akis“, bet jomis nesirūpina

Ugnė RAUDYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2011 06 10 | Rubrika: Miestas

Šiuo metu Palangoje  iš 15 įrengtų vaizdo kamerų, anot Palangos policijos komisariato organizacinio poskyrio specialistės Jurgitos Rinkevičienės, veikia 13. Bet, pavyzdžiui, kai olandų vilkikai, nepaisydami sunkiasvorių automobilių eismą draudžiančių kelio ženklų, paryčiais važiuoja į kurorto šerdį – J. Basanavičiaus gatvę – jos „miega“.


Palangos miesto savivaldybės Verslo ir turto skyriaus siūlymu yra parengtos tvirtinti miesto savivaldybės tarybai  naujos prekybos viešosiose vietose taisykles. Pastarosios keičiamos, kad būtų galima jomis vadovautis organizuojant prekybą  bei siekiant suderinti su Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Todėl pasiūlyta ne tik keisti Tarybos 2008 metais gruodį...


Lėlyčių paroda „Pavasario dvelksmas“

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 03 20 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę, norėdamos originaliai paminėti Kovo 11-osios dvidešimtmetį, Moksleivių klubo tekstilės būrelio narės paruošė savomis rankomis kurtų dešimties lėlyčių parodą, pavadintą „Pavasario dvelksmas“, ir jomis papuošė Vaikų bibliotekos palangę. Lėlėmis pasigrožėti dabar gali visi mažieji bibliotekos lankytojai, kurie neabejingi išradingiems kūrinėliams.


Pažiūrėkime, ką mato... bitė

„Palangos tilto“ informacija, 2009 02 17 | Rubrika: Kultūra

Kavinėje „Ronžės uostas“ atidaryta kretingiškės, Jurgio Pabrėžos gimnazijos dvyliktokės Barboros Varkojytės fotografijų paroda „Viskas bitės akimis“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas