Neįtikėtini fokusai Palangoje: sugebėjo paslėpti daugiabutį, įsiutę žmonės ėmė ieškoti teisybės

Palangos gyventojai ėmė piktintis ir bylinėtis, kai jų kaimynystėje išdygo daugiabučiai namai. Bet teismas neįžvelgė to, kas, regis, visiškai aišku bet kuriam paprastam žmogui.

Palangos Vanagupės rajone, ramioje vietoje netoli pajūrio miško, beveik prieš 20 metų gyvenamąjį namą nusipirkęs 61 metų kaunietis Valdas Mickus ir greta jo savo name gyvenanti 75 metų Vida Dargienė negalėjo net pagalvoti, kad individualių namų kvartale gali atsirasti daugiabučiai.

Tokiems namams statybos leidimus išdavusi Palangos savivaldybė pritaria, kad dar 1994 metais patvirtintas šios teritorijos detalusis planas čia daugiabučių namų statyti neleidžia. Tačiau, anot kurorto valdžios, šitaip individualūs namai yra sublokuoti tarpusavyje. 

Už tvoros – sujudimas 

„Matyt, tik Palangoje įmanoma penkiabutį namą pavadinti sublokuotais penkiais atskirais individualiais namais“, – neatsistebėjo V.Mickus. 

Už jo namo tvoros esantis žemės sklypas kadaise buvo apaugęs medžiais, o į šį gojų neretai užklysdavo stirnos.

„Aišku, įsikūręs miesto kvartale kaimynystės neišvengsi. Šalia prasidėjus statyboms buvau įsitikinęs, kad čia atsiras toks pat individualus namas. 

Tačiau kai prieš keletą metų pradėjo plėstis pamatai, buvo išpjauti beveik visi medžiai, o internete pasirodė skelbimas apie parduodamus butus, supratau, kad čia įsikuria ne toks kaimynas, kokio laukiau“, – pasakojo kaunietis.

Jau baigiantis statybos darbams V.Mickus ir V.Dargienė anapus savo tvoros beveik 20 arų ploto sklype pamatė vieną penkiabutį ir du dvibučius namus, kurie visiškai užstojo vaizdą į pušyną. 

Gyventojams pradėjus aiškintis savivaldybė, o vėliau ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ėmė tvirtinti, kad jokių pažeidimų nepadaryta.

Bandė ieškoti teisybės 

„Yra skirtumas, ar už tvoros vasaroja daugiausia dvi šeimos, ar ten ūžia 9 žmonių kompanijos ir burzgia daugiau nei 10 mašinų. Ramus poilsis šioje vietoje tapo nebeįmanomas“, – teigė kaunietis. 

Dėl tokios kaimynystės atsirado ir techninių problemų. Šiame kvartale išaugus vandens poreikiui padidėjo slėgis vandentiekio trasose, kurios nebuvo apskaičiuotos tokiam vartotojų skaičiui. 

V.Mickaus name jau buvo įvykusi vandentiekio avarija, kai trūko padidėjusio spaudimo neatlaikę vamzdžiai.

Neapsikentęs kaunietis rankų nenuleido ir suabejojo kaimynų statybos teisėtumu. Ginčas, ar sublokuoti penki namai nėra penkiabutis pastatas, persikėlė į teismą.

Ekspertas nesuabejojo 

Pastatams vertinti V.Mickus pasamdė teismo eksperto kvalifikaciją turintį žinomą architektą ir urbanistą Gintautą Tiškų. 

Išnagrinėjęs šios teritorijos detalųjį planą ir įvertinęs pateiktus projektus ekspertas padarė išvadą, kad laikančiosios vienbučių gyvenamųjų namų konstrukcijos – pamato plokštė, perdanga, stogas – buvo projektuojamos kaip bendros vieno pastato konstrukcijos. 

Sublokuotų vienbučių namų eilė projekte tiesiogiai vadinama pastatu, o atitvarai tarp atskirų būstų – tarpbutinėmis pertvaromis.

Pasak V.Mickaus, tai būtų sublokuoti vienbučiai namai, jeigu kiekvieno namo konstrukcijos būtų atremtos į greta esantį savarankišką pastatą.

Šiuo atveju vientisa vidine siena dalijasi du būstai, ji neatitinka išorinėms sienoms keliamų reikalavimų. 

Ekspertas nustatė, kad bendrą pamatą ir stogą turintis pastatas turi daugiabučio gyvenamojo namo požymių. 

Tokiam pastatui statyti buvo būtina keisti detalųjį planą, kurio sprendinius privaloma viešai svarstyti su visuomene. 

Tokiu būdu, prieš statant daugiabutį namą, kaimynai neteko įstatymo garantuojamos galimybės pasisakyti dėl jų gyvenamosios aplinkos teritorijos planavimo. 

Galėjo būti tik vienas

Tokios eksperto išvados nepatiko atsakovams, todėl teismas paskyrė nepriklausomą ekspertizę, kurią atliko statybos teisės specialistė, mokslų daktarė Daiva Veličkaitė-Matusevičė. Ji šiemet pavasarį buvo paskirta aplinkos viceministre. 

Tačiau ir ši ekspertė patvirtino G.Tiškaus išvadą – penki sublokuoti individualūs namai yra daugiabutis. 

Maža to, D.Veličkaitė-Matusevičė pritarė kolegos atliktai analizei, kad pagal to meto teisės aktus, kai 1994 metais buvo tvirtinamas teritorijos detalusis planas, viename sklype buvo leidžiama statyti tik vieną individualų gyvenamąjį namą su priklausiniais. 

Norint statyti antrąjį būtų reikėję į dvi dalis padalinti ir sklypą.

Ekspertai išaiškino, kad 2014 metais priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai leido viename sklype statyti daugiau gyvenamųjų namų. Svarbu buvo neviršyti sklype leidžiamo užstatymo ploto. 

Bet taip statyti galima tik tokiu atveju, jei tai teritorijai nėra patvirtintas detalusis planas. Todėl net ir sutinkant, kad sublokuoti yra penki vienbučiai namai, 7 namai šiame sklype negalėjo atsirasti. 

Anot abiejų ekspertų, tokia statyba būtų galima atlikus detaliojo plano pakeitimą, bet tokiu atveju statytojų sumanymus galėjo užginčyti ir kaimynai. 

Pateiktos išvados neįtiko

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams dar nepasisakius šioje byloje kurorto savivaldybės taryba ėmėsi taisyti padėtį ir šiemet vasario pabaigoje 1994 metų Vanagupės šiaurinės dalies detalųjį planą pripažino netekusiu galios. 

Tuomet atsakovų pastatyti namai būtų atitikę Palangos bendrąjį planą. 

Tokį miesto tarybos sprendimą V.Mickus apskundė Klaipėdos administraciniam teismui, kuris bylą sustabdė, kol nebus išnagrinėtas civilinis ginčas dėl statybos teisėtumo. 

Tačiau dviejų teismo ekspertų vertinimai, kad sublokuoti namai yra daugiabutis, kurio čia statyti neleidžiama, Palangos teisėjai Vaidai Railienei įspūdžio nepadarė. 

„Teismo ekspertės išvada nėra kategoriškai vienareikšmė, todėl vien tik ja vadovaujantis negalima teigti, kad suprojektuoti ir pastatyti 5 vienbučiai sublokuoti pastatai yra daugiabutis.

Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių daugiabučio namo statybos faktą“, – sprendime teigė V.Railienė. 

Teisėja pripažino kai kurias ekspertų įžvalgas, tačiau byloje pasigedo įrodymų, kuo nurodyti teisiniai neatitikimai savaime pažeidžia ieškovų teises. Esą liko neįrodyta, kokius konkrečiai neigiamus padarinius jiems sukelia ekspertų nurodomi pažeidimai. 

Teismas nusprendė, kad, atsisakius tenkinti reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo, nebetenka prasmės svarstyti ir ieškovų reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. 

Nesutikdami su tokiu sprendimu V.Mickus ir V.Dargienė šį ginčą tęsia apeliacinėje instancijoje. 

Iš pirmų lūpų

Dominykas Varnas 

Advokatas 

„Keista, kai kaimynystėje vietoj vieno gyvenamojo namo atsiradus 9 butams teismas neįžvelgia patiriamų neigiamų padarinių. 

Žala ieškovams padaryta jau vien dėl to, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, o teisinio saugumo principas yra vienas esminių Konstitucijoje įtvirtintos teisinės valstybės sampratos elementų. 

Tvirtindamas, kad neva neįrodę jiems padarytos žalos ieškovai negali reikšti abejonių dėl pastato statybos teisėtumo gretimame sklype, teismas kartu paneigia įstatymu garantuojamą teritorinių dokumentų viešąjį svarstymą su visuomene.“

Aplinkiniai gyventojai piktinosi 

Vanagupės individualių gyvenamųjų namų kvartale yra iškilę ir daugiau sublokuotais namais užmaskuotų daugiabučių.

Prieš penkerius metus čia pradėjo kilti net trys neva 6 sublokuotų trijų aukštų namų eilės. Vienoje tokioje namų eilėje buvo pardavinėjama net 18 butų, nors statybos dokumentuose buvo nurodoma, kad čia yra sublokuoti trys dvibučiai ir trys vienbučiai. 

Ne butus, o pastato dalis nusipirkę žmonės tik tuomet suprato, kad už vandenį, elektrą, dujas atsiskaitinės ne atskirai, o kartu su bendraturčiais. 

Čia anksčiau įsikūrę aplinkiniai gyventojai piktinosi: „Miestas šioje vietoje buvo suplanavęs individualių mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalą. Statydamiesi čia namus manėme, kad gyvensime ramioje kurorto vietoje. Dabar netikėtai atsidūrėme trijų daugiabučių namų, kuriuose per vasaras šurmuliuos daugiau nei 50 šeimų, kaimynystėje.“ 

Tačiau stabdyti statybų bylinėdamiesi jie nesiryžo.