Odė buvimui prie jūros. A.Kunčiaus fotografijose – 50 atostogų Palangoje metų (FOTO GALERIJA)

Palangos tiltas, 2021-06-06
Peržiūrėta
864
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Algimanto Kunčiaus nuotr.
Algimanto Kunčiaus nuotr.

Fotografijos klasiko Algimanto Kunčiaus serija „Prie jūros. Palanga 1965–2015“ – tai daugiau nei pusę amžiaus besitęsiantys Lietuvos pajūrio gyvenimo fotografiniai užrašai, laiko perspektyvoje tampantys intriguojančia sociologine-antropologine studija, skelbia 15min.lt

Į pajūrį menininkas atseka paskui savo anksčiau pradėto fotografijų ciklo „Sekmadieniai“ veikėjus – paprastus kaimo žmones – ir stebi juos kitokioje, jiems nebūdingoje, aplinkoje. Jis fiksuoja į bendrą atostogautojų minią įsimaišiusias skarotas močiutes, kostiumais pasipuošusius vyrus, po Roko atlaidų nuo bažnyčios traukiančius prie jūros prasieiti Palangos tiltu, su artimaisiais susėsti ant pajūrio smėlio ar įmerkti kojas į jūros vandenį.

1965 m.

Nors pirminis fotografo siekis buvo pastebėti ir įamžinti kaimo žmones pajūryje, tačiau per penkis fotografavimo dešimtmečius jam pavyko užfiksuoti ištisą pajūrio gyvenimą ir tokiu būdu išplėsti paties buvimo prie jūros sampratą. Atrodytų, kad pajūrio atostogų šurmulys – tai visiška banalybė, kurioje nieko reikšmingo nevyksta: žmonės maudosi, deginasi, žaidžia, vaikštinėja, šnekučiuojasi, palydi saulę, renka gintarus, fotografuojasi. Tačiau būtent iš šių mažų kasdienių dalykų ir susideda buvimas prie jūros ir atostogos, metas, kuomet nieko „rimto“ ir neprivalo įvykti. Čia nėra jokių kulminacinių momentų – žavus yra pats buvinėjimas.

1969 m.

Pajūryje A.Kunčius sutelkia dėmesį į subtilias detales – žmonių pozas, gestus, veido išraiškas, laikysenas ir nesuvaidintus tarpusavio santykius: nedrąsių įsimylėjėlių, sesers ir brolio, motinos ir suaugusio sūnaus, draugų ar giminaičių kompanijos, prasilenkiančių nepažįstamųjų. Kiekvienas čia juda savu tempu, tik sau būdinga eisena, laikysena, savaip sudėtomis rankomis, savaip žvelgia į jūrą. O A.Kunčius, būdamas itin jautriu stebėtoju, visa tai pastebi ir fiksuoja.

1983 m.

Metai iš metų pajūryje vykstantis veiksmas beveik nesikeičia: visi prie jūros susirenka tiesiog pabūti, atsipalaiduoti, pramogauti, tad kardinalių pokyčių čia ir neįvyksta. Vis dėlto chronologine tvarka pateikiamose 1965–2015 metų fotografijose išryškėja ne tik aplinkos transformacijos (naujas Palangos tiltas, pakitusios žaidimų aikštelės, atrakcionai ir reklamų gausa, mados), tačiau ir subtilūs besikeičiantys žmonių tarpusavio bendravimo niuansai.

Nors pirminis fotografo siekis buvo pastebėti ir įamžinti kaimo žmones pajūryje, tačiau per penkis fotografavimo dešimtmečius jam pavyko užfiksuoti ištisą pajūrio gyvenimą ir tokiu būdu išplėsti paties buvimo prie jūros sampratą. Atrodytų, kad pajūrio atostogų šurmulys – tai visiška banalybė, kurioje nieko reikšmingo nevyksta: žmonės maudosi, deginasi, žaidžia, vaikštinėja, šnekučiuojasi, palydi saulę, renka gintarus, fotografuojasi. Tačiau būtent iš šių mažų kasdienių dalykų ir susideda buvimas prie jūros ir atostogos, metas, kuomet nieko „rimto“ ir neprivalo įvykti. Čia nėra jokių kulminacinių momentų – žavus yra pats buvinėjimas.

Pajūryje A.Kunčius sutelkia dėmesį į subtilias detales – žmonių pozas, gestus, veido išraiškas, laikysenas ir nesuvaidintus tarpusavio santykius: nedrąsių įsimylėjėlių, sesers ir brolio, motinos ir suaugusio sūnaus, draugų ar giminaičių kompanijos, prasilenkiančių nepažįstamųjų. Kiekvienas čia juda savu tempu, tik sau būdinga eisena, laikysena, savaip sudėtomis rankomis, savaip žvelgia į jūrą. O A.Kunčius, būdamas itin jautriu stebėtoju, visa tai pastebi ir fiksuoja.

Metai iš metų pajūryje vykstantis veiksmas beveik nesikeičia: visi prie jūros susirenka tiesiog pabūti, atsipalaiduoti, pramogauti, tad kardinalių pokyčių čia ir neįvyksta. Vis dėlto chronologine tvarka pateikiamose 1965–2015 metų fotografijose išryškėja ne tik aplinkos transformacijos (naujas Palangos tiltas, pakitusios žaidimų aikštelės, atrakcionai ir reklamų gausa, mados), tačiau ir subtilūs besikeičiantys žmonių tarpusavio bendravimo niuansai.

15min.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Fotografijos klasiko Algimanto Kunčiaus serija „Prie jūros. Palanga 1965–2015“ – tai daugiau nei pusę amžiaus besitęsiantys Lietuvos pajūrio gyvenimo fotografiniai užrašai, laiko perspektyvoje tampantys intriguojančia sociologine-antropologine studija, skelbia 15min.lt


Jau dabar veržte veržiasi prie jūros – policijos užkardos neatbaidė

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2021 04 02 | Rubrika: Miestas

Didžiąją savaitę jūros išsiilgę poilsiautojai į „uždarytą“ Palangą galėjo įvažiuoti beveik netrukdomai, tačiau neveikiančių viešbučių tai neguodė – neprognozuojamų Vyriausybės sprendimų jau pamokyti verslininkai dar nežinom ar galės atsidaryti ir po švenčių, rašo lrytas.lt


Apartamentai prie jūros - nuo 30 Eur! Kambarių rezervacija: ▪️internetu – booking.apartamentaitenisas.lt ▪️el. paštu – [email protected] ▪️telefonu – (8 460) 58033


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Rugsėjo 12 d. 17 val. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks knygos sudarytojos Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės knygos-albumo „Adolfas Ramanauskas Vanagas fotografijose“ pristatymas.  


Įspūdingas šventinis fejerverkas, skambant muzikai ir ošiant jūrai – tokį reginį savo gyventojams ir svečiams pasiūlė Naujuosius pasitinkanti Palanga. Palangiškiai ir kurorto svečiai tradiciškai paskutines besibaigiančių metų minutes skaičiavo Jūratės ir Kastyčio skvere bei paplūdimyje – gruodžio 31-osios vidurnaktį nuo jūros tilto dangų...


Esu jūros vaikas. Žinau, o ir visada žinojau, jog pavasariais, ar rugpjūtį, kai vanduo jūroje įšyla kaip „arbata“ – jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai, nė kiek nesutrikę, vienas kitam skuba paaiškinti: „Jūra žydi“. Šį sykį, atvažiavusi trumpų atostogų į namus, pasimėgavau karšta saule, dar...


Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas

Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d


Kovo 23 dieną Klaipėdos apskrities jūros šaulių sąjunga savo būstinėje Klaipėdoje šventė neeilinę sukaktį – šiemet sukako 90 metų nuo sąjungos įkūrimo. Iškilmėse dalyvavo ir Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-osios rinktinės Palangos šaulių 6-osios kuopos šauliai.


Palangos grąžinimas Lietuvai vyko sudėtingai – Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros, gintarą ir žuvį. 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios – Palangos ir Alūkštės apskrities. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius