Pajūryje – be ryšio: kai kuriose Palangos apylinkėse jo iš viso nėra

Kur du nesutaria – trečias pralaimi. Tokia situacija susiklostė Palangoje. Vasaros metu Palangą užplūdus poilsiautojams, žmonės pastebi, kad kurorte labai prastas mobilusis ryšys, o kai kuriose Palangos apylinkėse jo iš viso nėra. 

„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad atėjus vasaros sezonui pasipila nepatenkintų Palangoje poilsiaujančių žmonių pretenzijos, jog šiame kurorte nėra mobiliojo ryšio arba jis labai prastas. 

„Problema ne nauja. Ir niekaip nepavyksta jos išspręsti, nes nerandame kompromiso su Palangos miesto savivaldybe“, – teigė „Tele2“ atstovė.

Pasak jos, bendrovė jau ne pirmus metus bando pagerinti ryšį šioje vietoje, tačiau susiduria su sunkumais. 

Palangos miesto savivaldybė pripažįsta, kad problema aktuali, tačiau ją išspręsti, anot savivaldybės, yra sudėtinga dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo sąlygas ryšių infrastruktūros plėtrai.

Atmeta siūlymus

Kaip dienraščiui pasakojo „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė A. Buitkutė, kiekvieną vasarą Palangoje atostogaujantys bendrovės klientai skundžiasi, kad šiame kurorte, ypač jo apylinkėse, nėra mobiliojo ryšio. 

„Mes jau kelintus metus kreipiamės į kurorto savivaldybę pagal galiojančią tvarką, bet nesulaukiame patvirtinimų. Pateikėme kelias vietas mobiliosioms antenoms statyti, tačiau netiko nė viena iš jų“, – kalbėjo A. Buitkutė.

Anot jos, jau penkerius metus Palangoje „Tele2“ nėra pastačiusi nė vienos naujos antenos. Savivaldybė arba iš viso neatsako į „Tele2“ užklausas, arba atmeta visus pasiūlymus. 

„Atrasti vietą, kuri tiktų abiem pusėms, ganėtinai sunku, bet Palangoje mūsų pastangos tapo neįmanoma misija“, – teigė A. Buitkutė.

Anot jos, su tomis pačiomis problemomis Palangoje susiduria ir kiti mobiliojo ryšio teikėjai. 

Nesulaukė oficialių prašymų

 Kaip „Vakarų ekspresui“ situaciją komentavo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva, savivaldybė ne kartą susitiko su mobiliojo ryšio teikėjais, su vienu iš jų dar rudenį pavyko išgryninti ir išsirinkti būsimų mobiliojo ryšio bokštų vizualinį dizainą, kad jis kuo mažiau būtų matomas ir nesudarytų vizualinės taršos. 

„Tačiau savivaldybė nepritarė tam, kad mobiliojo ryšio antenos būtų įrengiamos ant mobilių priekabų – tai kurortui netinkamas vizualinis sprendimas, tad buvo pasirinktas mažiau taršus stacionarus variantas, kuris primena didesnių matmenų gatvės šviestuvą“, – komentuoja T. Zaiceva. 

Jos teigimu, Palangos miesto savivaldybė iki šiol nėra gavusi nė vieno mobiliojo ryšio operatoriaus oficialaus prašymo leisti kurorto teritorijoje, valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Palangos savivaldybė, įrengti ryšio bokštus. Nėra gautas derinimui ir nė vienas statybos projektas. 

„Pagal galiojančią praktiką, mobiliojo ryšio operatorius turėtų išsirinkti teritoriją, kur jam reikalingas bokštas ryšiui sustiprinti. Tačiau problema ta, kad pagal aplinkos ministro 2024 06 17 įsakymą dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo, numatyta, kad elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai (perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai ir kiti inžineriniai statiniai) gali būti įrengiami tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose. Kitaip tariant, tiek miškuose, tiek rekreacinės, komercinės ar juolab gyvenamosios paskirties žemės teritorijose tokie statiniai yra griežtai negalimi“, – teigė T. Zaiceva.

Nori ten, kur negalima 

Vienas iš mobiliojo ryšio operatorių, su kuriuo bendradarbiauja savivaldybė, pateikė apie 10 vietų sąrašą, kur norėtų Palangos savivaldybės teritorijoje pastatyti ryšio perdavimo statinius. Tačiau dauguma šių vietų neatitinka tokiam statiniui reikalingos žemės paskirties reikalavimo. 

Atsižvelgdami į tai savivaldybės specialistai parinko ir pasiūlė kelias vietas, kurios patenka į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas, tačiau iš mobiliojo ryšio operatorių miestas gavo atsakymą, kad tos vietos neatitinka paslaugos teikėjo poreikių ir jam yra netinkamos.

„Manome, kad esant panašioms situacijoms visose Lietuvos savivaldybėse, kai ryšio operatoriai negali išdėstyti bokštų pagal jų ryšio perdavimo galimybes ir aprėptį, o turi tai daryti tik ten, kur leidžiama pagal žemės paskirtį, Aplinkos ministerija turėtų pagal kompetenciją imtis iniciatyvos keisti teisės aktų reglamentus dėl lankstesnių žemės naudojimo sąlygų ryšių infrastruktūros plėtrai.

Tai leistų mobiliojo ryšio operatoriams greičiau spręsti bokštų įrengimo klausimus bei pagerinti ryšio kokybę kurorte ir visoje šalyje“, – pažymėjo T. Zaiceva. 

Skundų negavo 

Paprašytas pakomentuoti Palangos situaciją, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Virgilijus Stundžia teigė, kad iki šiol tarnyba nėra gavusi mobiliojo ryšio operatorių nusiskundimų dėl jų tinklų plėtros ribojimų Palangos miesto savivaldybėje. 

„Taip pat per visus 2024 m. negavome mobiliojo ryšio paslaugų gavėjų skundų dėl prastos ryšio kokybės Palangos savivaldybės teritorijoje. 

Remdamiesi teoriniais mobiliojo ryšio tinklų aprėpties ir tikėtinos duomenų gavimo spartos skaičiavimais bei mūsų 2024 m. rugpjūčio mėn. (aktyviausio sezono metu) ir 2025 m. gegužės mėn. atliktais mobiliojo interneto paslaugų kokybės matavimais, vertiname, kad operatorių mobiliųjų tinklų ir jais teikiamų paslaugų kokybė Palangos savivaldybės teritorijoje yra pakankamai gera. 

Tačiau būtina pabrėžti, kad sezono metu naudotojų srautai čia šoktelti gali dešimtimis kartų, o tai ženkliai apkrauna esamą infrastruktūrą. Norint išlaikyti aukštą ryšio kokybę tokiomis sąlygomis, būtina didinti tinklo talpumą“, – komentavo V. Stundžia. 

Pataria kreiptis į teismą 

Anot jo, įprastai operatoriai sprendžia tinklų talpumo problemas įrengdami papildomas antenas, montuojamas ant įvairių statinių: bokštų, vandens bokštų, kaminų, pastatų stogų, stulpų, atramų ir kt. 

„Mūsų žiniomis, sezono ar renginių metu, kai ryšio poreikis tam tikrose vietovėse išauga laikinai, operatoriai, gavę reikalingus leidimus, montuoja mobilias bazines stotis – tai įprasta praktika daugelyje kurortinių vietovių“, – sakė RRT atstovas. 

Tačiau, akcentuoja V. Stundžia, čia būtinas aktyvus ir savivaldybės vaidmuo. Sklandesnį ir greitesnį sprendimų priėmimą užtikrintų supaprastinti leidimai, leidžiantys sezono metu įrengti mobilias bazines stotis ar naudoti savivaldybei priklausančius statinius – stogus, stulpus, ženklus ir pan. Tai esminė sąlyga, siekiant gerinti ryšį ir jo plėtrą.

„Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis LR elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsniu, jei operatoriams nepavyksta susitarti su valstybės ar savivaldybės statinius ar kitus infrastruktūros elementus valdančiu subjektu dėl tinklo įrangos įrengimo (pvz., antenų ant pastato stogo įrengimo), jie gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. 

Mūsų žiniomis, tokias bylas operatoriai jau buvo laimėję, pavyzdžiui, prieš Klaipėdos universitetinę ligoninę“, – komentavo V. Stundžia. 

Jis pažymėjo, kad siekiant pašalinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros problemas Europos Sąjungos (ES) mastu (kur problemos yra panašios kaip ir Lietuvoje ar konkrečiai Palangos miesto savivaldybėje), nuo šių metų lapkričio 12 d. įsigalios naujas Europos Sąjungos reglamentas – vadinamasis Gigabitinės infrastruktūros aktas, kuriuo bus siekiama iš esmės supaprastinti ir pagreitinti aukštos spartos ryšių tinklų diegimą visoje ES. 

Šis teisės aktas ribos galimybes savivaldybėms ir kitoms institucijoms nepagrįstai atsisakyti suteikti prieigą prie savo valdomos infrastruktūros – atsisakymas turės būti griežtai motyvuotas, pavyzdžiui, dėl saugomų objektų statuso, nacionalinio saugumo ar kt.
 

"Vakarų ekspresas"