Palangiškio aistrai amerikietiškiems automobiliams ir „American spirit“ nekliudo gyvenimas Danijoje

Žygimantas MITKUS, 2015-07-20
Peržiūrėta
2
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Aleksandras Palivonas

Aleksandras Palivonas

Liepos 31 – rugpjūčio 1 dienomis J. Basanavičiaus gatvėje Vitalijos Katunskytės neišgirsite: jos balsą užgoš į Palangą atriaumojantys amerikietiški automobiliai bei motociklai – Palangą drebins jau aštuntąjį kartą vyksiantis amerikietiškų automobilių bei motociklų suvažiavimas „American spirit“. „Palangos tiltas“ apie jį kalbėjosi su šio renginio iniciatoriumi, palangiškiu Aleksandru Palivonu, kuris kartu su šeima jau daugiau nei du metus gyvena Danijoje.
– Aleksandrai, papasakokite apie save daugiau. Kokia veikla šiuo metu užsiimate?
– Sudėtingas klausimas (juokiasi). Šiuo metu gyvename Danijoje, kol dukra Renata ten studijuos – ten ir gyvensime, kai baigsis mokslai – žiūrėsime, tačiau sprendimo priėmimą dar vejame tolyn: ar grįžime į Lietuvą ar liksime Danijoje parodys laikas. Dirbame, turime savarankiškos veiklos. Visas mano gyvenimas prabėgo šalia organizacinės veiklos, nes dirbau radijo stotyje, televizijoje.
– Kaip kilo idėja suorganizuoti amerikietiškų automobilių bei motociklų suvažiavimą „American spirit“?
– Idėja kilo šeimoje atsiradus amerikietiškam automobiliui (juokiasi). Tiesa, jis atsirado ne iš susidomėjimo amerikietiškais automobiliais, o iš susidomėjimo visureigiais. Tais laikais glaudžiai bendradarbiavau su Palangos visureigių klubu 4x4, nes dirbau Palangos radijo stotyje „FM Palanga“ – padėjome jiems organizuoti renginius, tad norėjosi kažką suorganizuoti ir pačiam. Lietuvoje visureigio už prieinamą kainą tokio, kokio norėtųsi, negavome, tad atsisiuntėme iš Amerikos. Įsigijus amerikietišką automobilį, pradėjome domėtis ir amerikiečiais – radome draugų, kurie taip pat turėjo amerikietiškus automobilius ir važinėjome į renginius Latvijoje – taip viskas ir prasidėjo.
– Kaip renginį sekėsi organizuoti pirmąjį kartą?
– Pirmaisiais metais renginį suorganizavome labai greitai – mažiau nei per mėnesį. Gavome palaikymą iš Palangos sporto centro, kurie mus įsileido į tuometinį stadioną ir tais metais jau turėjome 30 automobilių dalyvių. Nesitikint pirmaisiais metais renginys tapo ir tarptautiniu – dalyvavo dalyviai taip pat iš Latvijos ir Rusijos. Pirmaisiais metais labai lijo, tačiau tai nuotaikos nesugadino ir renginys praėjo labai nuotaikingai. Pastebėjome, jog toks renginys Palangoje – reikalingas. 2009 metais antrasis „American spirit“ renginys gerokai išaugo – pirmą kartą išvažiavome į J. Basanavičiaus gatvę, dalyvių buvo gerokai daugiau – iš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir iš Rusijos.
– Kodėl šio renginio pavadinimas „American Spirit“?
– Amerikietiška dvasia. Labai paprasta ir aišku. Kalbant apie automobilius ir jų vaidmenį amerikiečių kultūroje, jų vaidmuo stiprus – tai vienas iš pagrindinių amerikietiškos kultūros bruožų.
– Kiek metų šis renginys – tradicija? Kaip nuo pirmųjų metų viskas pasikeitė?
– Šiais metais vyks jau aštuntasis amerikietiškų automobilių bei motociklų suvažiavimas. Pirmiausiai renginys pasikeitė masiškumu, jame dalyvauja vis daugiau ir daugiau dalyvių iš įvairiausių šalių. Pirmaisiais metais renginyje dalyvaudavo tik amerikietiški automobiliai, bėgant laikui atsirado ir amerikietiški motociklai. Taip pat renginys pasikeitė formatu – jau treji metai renginys nemokamas tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Anksčiau renginio dalyviams tekdavo susimokėti dalyvio mokestį, o vienais metais eksperimentavome pinigus rinkti ir iš renginio žiūrovų, tačiau renginys buvo organizuotas ne dėl komercinių tikslų, viskas yra tik iš entuziazmo, tad renginys vėl tapo nemokamas. Suvažiavimo organizavimas finansuojamas iš savų lėšų, kartu padedant ir rėmėjams. Šis renginys nereikalauja labai milžiniškų lėšų, organizuojat renginį galima tilpti protingo biudžeto rėmuose. Daugiau stambesnių pasikeitimų nėra, keitėsi tik detalės – stengėmės išlaikyti pirminę renginio idėją.
– Kada pradedate organizuoti „American spirit“? Kokie pirmieji darbai, kurių imatės?
– Renginys organizuojamas nuo renginio iki renginio, nes su renginio mintimis gyveni visus metus (šypsosi). Aktyvioji organizacinė fazė tęsiasi apie du mėnesius prieš renginį – susitarimų, paieškų, organizavimų laikotarpis. Labai svarbus momentas – darbas internete, socialiniuose tinkluose su galimais, esamais ir buvusiais renginio dalyviais. Visus metus mes turime su jais palaikyti kontaktą, parodyti, kad mes tokie esame, kad jie mums įdomūs ir kad mes jiems galime būti įdomūs. Nebeužtenka tik renginio reklamos...
– Kiekvienas metais pritraukiate vis daugiau ir daugiau „amerikietiškų raumenų“ mėgėjų. Kokia renginio sėkmės formulė?
– Negalime pasigirti tuo, kad esame masiškesni už renginį, pavyzdžiui, vykstantį Estijoje, bet tam įtakos turi ir tai, kad Estijoje amerikietiškų automobilių judėjimas yra labai stiprus, o jų fanų – gerokai daugiau. Pirmiausiai reikia dirbti visus metus, jog sulauktum tokių džiugių renginio rezultatų, antra – reikia sukurti tokį įvaizdį, kad dalyviai važiuoja ne į renginį, o pas žmones, kurie jį organizuoja į svečius – būtina sukurti šiltą kontaktą su renginio dalyviais. Dažnai tokie renginiai organizuojami, pavyzdžiui, seniems amerikietiškiems automobiliais. Mes neribojame amžiaus, nes mums įdomios visos amerikietiškos transporto priemonės – ir naujos, ir senos... Ir labai mylime savo dalyvius. Manau, paslaptis slypi bendravime, žmogiškume bei nuoširdume (šypsosi).
– Kuo šiais metais vyksiantis renginys „American spirit“ bus išskirtinis?
– Kiekvienais metais mūsų renginyje vyksta geriausio automobilio ir motociklo rinkimai, tad šiek tiek skirsis rinkimų kategorijos, o šiais metais atsiras dar viena kategorija – šou klasės automobiliai, kurie verti 200 proc. dėmesio. Tai dažniausiai perdirbti automobiliai, skirti parodoms, renginiams – daugiau nekasdienis automobilis. Šiais metais atnaujinome 2012 metais vykusį automobilių orientacinį ralį. Seniau jis vyko po Žemaitiją, o šiais metais orientacinės varžybos vyks iki Ventės rago. Neišsigąskite, orientacinėse varžybose čia varžomasi ne dėl greičio, nes stipriai rūpinamės, jog dalyviai nelenktyniautų. Dar vienos, tačiau mažesnės orientacinės varžybos taip pat vyks ir Klaipėdoje.
– Tokio renginio organizavimui vieno žmogaus komandos nepakanka. Kas padeda įgyvendinti šio suvažiavimo idėją?
– Renginį įgyvendinti padeda organizacinė grupė, kuri susikūrusi jau nuo pat pirmo renginio. Taip pat renginio nesuorganizuočiau be šeimos – žmonos, dukros – be jų pagalbos būtų labai sudėtinga, esu laimingas, jog mano hobį taip stipriai palaiko šeima. Visada labai glaudžiai bendradarbiaujame su Palangos kultūros centru, Palangos sporto centru. Stambių rėmėjų neturime, galbūt tai sąlygoja ir tai, jog renginys daugiau iš entuziazmo, o norint pritraukti rėmėjų – reikia su jais labai daug dirbti, tačiau mus palaikančių paslaugomis yra, kažkaip pagalbos randame (šypsosi).
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Važiuojame į kitus renginius (juokiasi). Gyvenimas Danijoje padeda pažvelgti į amerikietiškų transporto priemonių suvažiavimų organizavimą iš kitos pusės, nes galime dalyvauti renginiuose kaip dalyviai ir stebėti organizacinę virtuvę, taip perimant gerąją patirtį. Dar vienas hobis – auginame du šuniukus, kuriems skiriame labai daug dėmesio. Šunų veislė – Vakarų Škotijos baltieji terjerai.
– „American spirit“ yra tarptautinis renginys. Kokių šalių atstovai dalyvauja suvažiavime? Ar šiais metais prie renginio prisijungė naujų šalių?
– Tradiciškai renginyje dalyvauja Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija. Taip pat renginyje visada sulaukiame dalyvių iš Baltarusijos ir Rusijos, ne tik iš Kaliningrado srities, tačiau ir iš Maskvos ar Peterburgo. Turėjau baimę, jog pasaulyje susidarius tokiai politinei situacijai, sumažės rusų noras dalyvauti mūsų renginyje, tačiau klydau – didžiausias užsieniečių dalyvių skaičius ir yra iš Rusijos. Aišku, sulaukiau dalyvių iš Rusijos klausimų ar saugu ir ar ne pavojinga važiuoti į Lietuvą. Tikimės, jog renginys praeis sklandžiai bei saugiai, o dalyviai bei žiūrovai elgsis protingai ir nekurs konflikto. Taip pat šiais metais renginyje dalyvaus dalyviai iš Suomijos ir Lenkijos, o šiais metais pirmą kartą į suvažiavimą atvyks dalyviai iš Vengrijos.
– O koks automobilis labiausiai patinka jums? Kokią transporto priemonę šiuo metu vairuojate?
– Amerikietiški (juokiasi). Kažką išskirti nesinorėtų, patinka įvairios amerikietiškos transporto priemonės. Vienam automobiliui simpatijos atidavęs nesu. Visureigis, kuris įkvėpė mūsų festivalį, jau iškeliavęs su mūsų persikėlimu į Daniją. Ši šalis nėra tokia draugiška automobiliams, kaip Lietuva. Ten automobilio išlaikymas kainuoja brangiai, tad šiuo metu tenkinamės paprastu automobiliu.
– Kuo skiriasi daniška kultūra nuo lietuviškosios?
– Skiriasi, skiriasi. Danijoje prekybos centruose galite pastebėti ištiestos rankos taisyklę – kol parduotuvėje apsipirkinėji, kol susikrausi daiktus į krepšį, tavęs iš nugaros niekas netyčia nepastums ir nelips ant galvos. Žmonės laikosi ištiestos rankos atstumo, jog netrukdytų vienas kitam. Žmonių veiduose daugiau šypsenų, daugiau dirbančio jaunimo. Ateini į prekybos centrą ir kasoje sėdi ne vidutinio, ne pagyvenusio amžiaus žmonės, o moksleiviai. Jie, aišku, dirba ne visą savaitę, tačiau jų iniciatyva aš džiaugiuosi – jaunuoliai mokosi darbinio gyvenimo nuo pat mažens.
– Beje, kodėl išvažiavote gyventi į Daniją? Ar planuojate grįžti į Palangą?
– Išvažiavimo priežastys dvi: pirmoji – išvažiavę draugai, o antroji, jog išleidome dukrą studijuoti į Daniją. Ir mums jaukiau bei ramiau, kad dukra gyvena ne tame pačiame mieste, bet bent toje pačioje šalyje, nes žinome, jog iškilus problemoms jai visada galėsime padėti. Dėl grįžimo į Lietuvą, tai pakankamai skaudi tema, tačiau stengiamės vyti ją iš galvos. Aišku viena – kol dukra mokysis Danijoje, tol ten ir gyvensime.
– Ar renginio organizavimas nuotoliniu būdu nesudaro papildomų sunkumų?
– Organizuoti renginį esant vietoje – gerokai lengviau, bet turint telefoną ir internetą – viskas įmanoma. Situaciją tokiu atveju palengvina ir tai, jeigu tave mieste pažįsta, o kada suvažiavimas vyksta jau aštuntąjį kartą, užtenka žmogui tik paskambinti. Sunkiausiai yra tai, jog neplauki miesto gyvenimo srove, o kai į ją grįžti, reikia prisitaikyti prie jos tėkmės.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiemet pasitinkame dvasinio atgimimo, tikėjimo išganymo, atsinaujinimo šventę ne taip, kaip visada. Deja, veikiami užklupusios pandemijos pasekmių. Šie iššūkiai yra raktas į mūsų vidinę ramybę. Todėl norėčiau palinkėti ryžto, stiprybės ir suvokimo, jog po žiemos ateina pavasaris, gyvenimas visada nugali sąstingį, sunkumai praeina.


Sausio 9 dieną į Palangos m. PK kreipėsi 1955 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad gruodžio 26 dieną į namus buvo pasikvietęs nepažįstamų žmonių. Atsibudęs kitą dieną, namuose pasigedo daiktų.


Taip jau gyvenime būna: kartais per kvailiausius užsiėmimus (sprendžiant kryžiažodį) surandi tai, ko galbūt ieškojai ne vieną dieną. Interneto puslapyje ieškodama senovės baltų mitologijoje man reikiamo deivės vardo, suradau Marijos Gimbutienės rašytus žodžius: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“. Šis, testamentinis lapelis...


„Medalio žmogus“ – taip pavadinta dar visai neseniai išleista knyga apie žymų medalininką Petrą Gintalą. Jau seniai žinomas menininkas save įvardina kaip dviejų miestų gyventoją – jis gimė Telšiuose, tačiau gyvenimas taip surėdė, jog teko gyventi ir Palangoje, kur ir baigė mokyklą, atrado savo pirmuosius meninius gebėjimus, vėliau vėl grįžo į...


Palanga su kiekvienais metais vis gražėja: fontanai, gėlės, nauji statiniai. Tačiau yra žmonių, kurie to grožio nemato ar tiesiog gyvenimas jiems neleidžia jo pastebėti. Prie bažnyčios kiekvieną dieną galima matyti vieną kitą, kuriam pasaulis nebemielas. Ten prašantiesiems išmaldos laimė sutelpa saujoj. Vieną dieną monetų joje mažiau, kitą – daugiau. Viena tokių –...


  Verslininkas, pramogų pasaulio žvaigždė, charizmatiškasis Žilvinas Grigaitis Palangoje turi savo apartamentus ir tiki, jog kurortas jam yra tapęs daliniais namais. Garsenybė prisipažino mieste turintis ir mėgstamų vietų, į kurias norisi užsukti, turiningai praleisti laisvalaikį. Tarp Lietuvos ir Australijos gyvenantis verslininkas teigė Lietuvoje pasigendantis jaunimo...


Liepos 31 – rugpjūčio 1 dienomis J. Basanavičiaus gatvėje Vitalijos Katunskytės neišgirsite: jos balsą užgoš į Palangą atriaumojantys amerikietiški automobiliai bei motociklai – Palangą drebins jau aštuntąjį kartą vyksiantis amerikietiškų automobilių bei motociklų suvažiavimas „American spirit“. „Palangos tiltas“ apie jį...


Priejūrių dievai ir Baltijos Neptūnas šypsosi: „Tikro poeto, tikro menininko, asmenybės gyvenimas tik ir prasideda dialogais su duobkasiais. Baltieji sielos kūrybos šaltiniai į gyvuosius atiteka ir iš karsto“. Kad poetas Vytautas Brencius ruošiasi „išplaukti“ į Amžinąjį Vandenyną, ne tik aš savo „žuviška...


Tik sužinojęs mūsų pokalbio temą, A.Sendrauskas sakė nelabai su ja sutinkąs. Taip, gyvenimas esąs trumpas, taip, sustoti negalima, tačiau stabtelėti reikia. Kitaip net nespėsi pajusti, kad esi laimingas. „Gal ir sudarau įspūdį skubančio, lekiančio žmogaus. Esu net girdėjęs sakant, kad manęs visur per daug, – šypteli pašnekovas. – Bet toks jau aš esu...


Miške prie Panevėžio – palangiškio lavonas

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 07 10 | Rubrika: Kriminalai

Viename iš šalia Panevėžio miesto esančių miško masyvų,  Panevėžio apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai atkasė nužudytų 26 metų amžiaus jaunuolių kūnus. Paaiškėjo, kad tai – neseniai dingusio panevėžiečio Mindaugo  Diržinausko ir palangiškio Tado Lukaičio kūnai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas