Palangoje – neregėti vaizdai: kas atsitiko?

Liepos dvidešimt devinta diena. Ką tik vasara persirito į antrą pusę. Saulėta. Žmonės mėgaujasi saulės voniomis ir džiaugiasi įdegiu. Palangos gatvėmis prasibrauti sunku, nes žmonių – daugybė. Deja, visa tai gal ir turėtų priminti šią vasarišką dieną pajūryje, tačiau realybė toli gražu ne tokia. 

Nuo pat ryto Palangą plauna lietus. Taip, ne įprastai lyja, bet tiesiogine ta žodžio prasme lietaus balos virsta ištisais vandens „telkiniais“, kuriuos vietomis reikėtų įveikti nebent be batų, lyg braidžiojant per jūros bangas. Pasižiūrėjus pro langą, tikrai nesitiki, kad šiandien ne spalio 29d., o liepos. 

Viltinga tik tai, kad šaltis nekausto ir lauke 19 laipsnių šilumos. Tikrai galima apsieiti ir be striukės. O ir lietus tikrai vasariškai šiltas. Bet kas norėtų visą dieną mirkti jame? Nusprendėme tai ir patikrinti. 

Populiariausioje gatvėje – tuštuma 

Po pusryčių, artėjant pietų metui, patraukėme populiariausios Palangos gatvės link. Turbūt akivaizdu, kad Basanavičiaus gatvės – ilgai spėlioti nereikia. Nors automobilių gatvėse, prie viešbučių – daugybė, vos telpa, tačiau artėjant prie turistų traukos vietos, žmonių nesimato, praeina vos vienas kitas. Tokios gatvės labiau primena ne įprastą dieną, bet pandemijos laikus, kai nebuvo galima išeiti iš namų. 

Privažiuojame netoli Basanavičiaus gatvės – ten, kur arčiausiai galima prie jos išlipti. Iš karto tenka suprasti, kur papuolėme – tenka paieškoti takelio tolėliau, kur būtų įmanoma praeiti, nesušlapus visų kojų.

Prieiname Palangos atrakcionus ir įžymųjį apžvalgos ratą. Jis atrodo iš tiesų liūdnai – jame nesisuka nė vienas turistas. Darbuotojai irgi nuobodžiauja – pramogauti šiandien niekas nenori. Taip pat atrodo ir visi kiti atrakcionai, plaunami nuolatinio lietaus.

Keliaujame toliau ir atsiduriame Basanavičiaus gatvėje – vaizdas toks neįprastas, kad sunku patikėti tuo, ką mato akys – iš pradžių nebuvo matyti nė vieno poilsiautojo, tik keli čia dirbantys darbuotojai. Tikrai, labai, labai keista.

Paplūdimyje pasitinka raudona vėliava

Patraukėme Palangos tilto link. Čia žmonių tikrai, atrodo, yra visada – kad ir kokie vėjai siaustų. Deja, vėl nė vieno žmogaus – nejauku.

Pakeliui sutinkame kitokių poilsiautojų, o gal labiau vietinių gyventojų – paukščių, kurie irgi, panašu, nesupranta, kas čia vyksta ir iš kur pasiprašyti maisto. Kas atsitiko?

Einame toliau. Kuo arčiau jūra, tuo didesnis vėjas kyla. Išvydus Palangos tiltą, skėtis atsisako atlikti savo paskirtį ir norint jį išsaugoti, tenka mirkti lietuje be jo – vėjas tikrai didelis, bangos taip pat. Ant Palangos tilto – viena poilsiautojų pora.

Einant toliau, pasirodo dar keletas bebaimių, nusprendusių pažiūrėti, kaip šiandien atrodo Baltijos jūra. Tik žinoma, neatrodo, kad laikas labai smagus.

Paplūdimio barai dirba, grojanti muzika kviečia užsukti, tačiau prisikviesti, deja, nepavyksta nieko. Šalia sudėtos egzotiškai atrodančios palmės irgi liūdnai atrodo tokiame fone, talžomos vėjo. Nors visi dirba, veikti nėra ką – klientai ilsisi tikrai ne lauke.

Vėliava paplūdimyje – raudona. Maudytis draudžiama. Tačiau ir norinčių nelabai yra. Šalia tilto dirbantis gelbėtojas bando smėlio pagalba tvirtai įstatyti vėliavą, kad ši išsilaikytų vietoje.

Atsarga gėdos nedaro

Grįžtame atgal į Basanavičiaus gatvę. Pakeliui pasitinka šiokia tokia kliūtis – dėl didelio lietaus kiekio sušlapusi medinė danga tampa labai slidi – reikia eiti lėtai ir saugotis, nes paslysti tikrai nesunku.

Basanavičiaus gatvėje dirba daugelis kavinių, restoranų, pramogų vietų, parduotuvių. Deja, darbo šiandien labai mažai arba visai nėra. Tačiau durų šios vietos vis tiek neužveria – laukia norinčių, nors vieno ar kito lankytojo. Staleliai išnešti ir į lauką, tačiau peršlapę, su balomis ant jų. Prisėsti visai nesinori.

Padavėjai stengiasi dirbti savo darbą ir prikviesti tuos keletą čia vaikštančių žmonių. Jeigu yra staliukų viduje, kartais pavyksta. Viliojama ir dienos pietų pasiūlymais. Užfiksuotose vietose dienos pietų kaina nesiekia 10 Eur.

Staiga viskas apsiverčia aukštyn kojomis 

Vaikštinėjant toliau, lietus pamažu ima silpnėti, žmonės jau nusiima gobtuvus, suskleidžia skėčius. Ir tuomet, labai greitai, atrodytų, vos per akimirką, viskas apsiverčia aukštyn kojomis – į Basanavičiaus gatvę ima plūsti žmonės. Perėjus iki gatvės pabaigos, žmonių vis daugėja, kol gatvė tampa pilna, kaip įprastai. Atrodė, kad visi stebėjo orą per langą ir susiruošę laukė, kada galės startuoti ir bent akimirką pabūti gryname ore.

Visas šis vaizdas buvo tikrai įdomus – pasirodo, atostogaujančių čia tikrai pilna, tačiau lietaus niekas nemėgsta. Visų nuotaikos jau daug geresnės, žmonės ieško kur pietauti, ką įsigyti, o gal tiesiog pasivaikščioti paplūdimyje su kavos puodeliu rankose. Saulės nematyt, tačiau malonus poilsiautojų šurmulys jau sukuria visiškai kitokią kurorto nuotaiką. Visi laukia šilumos, bet moka pasimėgauti ir tuo, ką turi!

„Delfi“ „Kartu“, „Miestai“ redaktorė Deimantė Marčiulaitytė

DELFI