Palangos verslas įvertino sezoną: tokia lietuviška vasara, bet ja mėgavosi net prancūzai

Palangos tiltas, 2025-09-02
Peržiūrėta
2087
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga | E. Blažio / LRT nuotr.
Palanga | E. Blažio / LRT nuotr.

Tikra lietuviška vasara: taip šią, besibaigiančią, apibūdina pajūrio verslininkai ir poilsiautojai. Mažai saulės ir šilumos, daug lietingų dienų. Visgi kurortai tušti nebuvo, o verslai nebankrutavo, tik, sako, turėjo į pokyčius reaguoti staiga.

Gintaro dirbinius gaminantis ir jais Palangoje prekiaujantis Albertas Petkevičius sako: ši vasara visus išbandė orais.

„Per 20 metų, manau, oru prasčiausia, bet kokią gavom, tokią gavom. Mes tiesiog pajutom, kad šiek tiek buvo mažiau pirkėjų tuo laiku, kai buvo prastas oras“, – pabrėžia gintaro meistras.

Mažai saulės ir šilumos, daug lietingų dienų: ši vasara įsimins.

„Geresnė galėjo būti, šiltesnė, o šiaip yra kaip yra ir viskas gerai“, – sako poilsiautoja Jadvyga.

„Savo amžiuje tai tikrai atsimenu ir tokią, ir visokią, šiemet tai šiaip sau, lietuviška vasara“, – pritaria ir pailsėti pajūrin atvykusi Emilija.

Nakvynę siūlantys verslininkai sako, kad poilsiautojų netrūko, bet teko labai stengtis juos privilioti.

„Šita vasara tiesiog nuleido visus ant žemės, ji priminė, kad tos tropinės vasaros, kurios čia buvo kelios, jos nesitęs amžinai, priminė, kaip atrodo ta tikroji lietuviška vasara. Ji su lietučiu, ji vėsesnė.

Manau, kad nė vienas nebankrutavo, visi tikrai tą sezoną pabaigė, nes žmonės bet kuriuo atveju į Palangą važiavo“, – savo nuomonę išsakė viešbučio „Palangos žuvėdra“ direktorius Kristupas Šliogeris.

Kiek liūdniau kavinių savininkams, šaltą vakarą retas ilgai vakaroja terasose, o artėjant mokslo metams išvažiuoja ir darbuotojai.

„Daug restoranų, barų, mažesnių objektų tiesiog užsidaro, nes nebeturi darbuotojų, tai tikrai didžiulis iššūkis išlaikyti tą darbuotoją ir rudeniui“, – sakė K. Šliogeris.

Poilsiautojai, negalėdami degintis ir maudytis, gausiai lankėsi koncertuose, parodose, edukacijose, ekskursijose. Nors mūsų kurortuose daugiausia ilsisi lietuviai, daugėja ir svečių.

„Tikrai kitokia vasara, nes žymiai padaugėjo lankytojų, turbūt dėl to reikėtų dėkoti šiek tiek prastesniems orams. Didžiuliai srautai iš Vokietijos, iš Lenkijos, ir, didžiausia nuostaba, kad didžiulis srautas iš Prancūzijos“, – kalbėjo Palangos turizmo
informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.

Neringoje turizmo informacijos centre sulaukta mažiau lankytojų: tą galėjo lemti pasikeitusi vieta: po rekonstrukcijos atidaryta „Agila“, tapusi kultūros centru.

„Į Kuršių neriją geriausias šauklys yra saulėtas oras, tai reikia to tikėtis, kad tie lankytojų, turistų skaičiai šį sezoną gali būti mažesni, kai suskaičiuosim.

Kalbantis su verslu, teikiančiu apgyvendinimo paslaugas, būtent privataus apgyvendinimo paslaugas, dalis jų sako, kad buvo geras sezonas, pakankamai intensyvus ir pilnos rezervacijos“, – apibendrino Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorė Edita Lubickaitė.

Liūdniau verslams, teikiantiems paslaugas po atviru dangumi. Pirmą sezoną Nidos centre veikianti kavinė ketina dirbti visus metus.

„Pirmą mėnesį iš tikrųjų buvo liūdnokai, bet paskui vasara nusprendė įsivažiuoti ir liepa, rugpjūtis dar davė mums žmonių, turistų – ir vienadienių, ir daugiadienių. Jeigu mes orientuotumėmės į užsieniečius, kurie atvyksta, jie ieško to lietuviško maisto, dažniausiai net ne cepelinų, o tiesiog šaltibarščių“, – aiškino kavinės „Agila“ vadovė Elena Taja Stepanova.

Nusivylusieji lietuviška vasara skrido svetur, kur leido pinigus, atskleidžia mokėjimo kortelių duomenys.

„Populiariausios šalys ir kryptys nieko nestebina, tai yra Lenkija ir Vokietija, čia yra top trejetukas po Lietuvos, iš tiesų, ką mes dar stebime, tikrai išaugo tiek atsiskaitymų kiekis, tiek ir sumos, kurias išleidžia. Italijoje, Ispanijoje bei Prancūzijoje“, – vardijo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

„Gal jeigu visą vasarą būčiau Lietuvoj, tai gal ir pykčiau, bet kadangi mes vasaros pradžioj buvom išvykę į užsienį, gavom labai šilto oro, vanduo – 28 laipsniai, oras – 38 laipsniai, tai dabar, atvykus čia ir antrą savaitę draugaujant su tokiu oru, visai nepikta“, – kalbėjo poilsiautoja Dalia.

„Saulės trūksta gal vaikams, norisi pabūti prie jūros, bet neblogai. Poilsio vasara“, – sakė ir poilsiautojas Ignas.

Stebint rezervacijų platformas, kurortuose svečių nestigs ir rugsėjį. Tiesa, klimatologai tokio vasariško, kaip pernai, jo nežada, visgi temperatūra bus kiek aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

 

Jovita Gaižauskaitė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tikra lietuviška vasara: taip šią, besibaigiančią, apibūdina pajūrio verslininkai ir poilsiautojai. Mažai saulės ir šilumos, daug lietingų dienų. Visgi kurortai tušti nebuvo, o verslai nebankrutavo, tik, sako, turėjo į pokyčius reaguoti staiga.


Gausi delegacija palangiškių – apie 70 kultūros ir meno atstovų – lankėsi Prancūzijoje bei dalyvavo Lietuvos sezonui Prancūzijoje skirtuose renginiuose. 


Pasibaigus vasaros sezonui Palangos verslininkai džiaugiasi išaugusiu poilsiautojų srautu, bet pastebi, jog svečiai tapo taupesni ir nelinkę daug išleisti papildomiems malonumams.


Palanga vis labiau tampa tokiu kurortu, kurį renkasi gastronominių atradimų vedini poilsiautojai. Vienai iš gurmaniškų oazių čia diriguoja ir žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.


Verslo atstovai sako, kad ši vasara Lietuvos kurortams buvo darbinga, nes reikėjo stengtis pritraukti kuo daugiau poilsiautojų. 


Prasidėjus vasarai „Palangos orkestras“ savaitgaliais tradiciškai visus kviečia į Birutės parke rengiamus nemokamus koncertus „Orkestro vasara“.


Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi.


Su visais atsisveikinanti vasara nedžiugino gerais, saulėtais orais nei Palangos verslininkų, nei poilsiautojų. Liepa ir rugpjūtis buvo drėgni ir lietingi. Tik ir tebuvo girdėti: „Tokios šaltos vasaros dar nėra buvę!“ Bet ar yra pagrindo taip dūsauti? Meteorologai sako, kad ši vasara kuo nors kitokia nebuvo. „Ji buvo normali, tipiškai lietuviška...


Kiekvieną pirmą spalio mėnesio penktadienį visas pasaulis mini Tarptautinę šypsenos dieną. Ar kada nors susimąstėme, kokie esame mes, palangiškiai? Šviečiantys šypsena ar niūrūs kaip lapkričio debesys?


„Idant lietuviška daina garsiau skambėtų, idant tautinis šokis kuo smagiau širdį užgautų!“

Janina SERAPINIENĖ Palangos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ vadovė , 2013 06 13 | Rubrika: Kultūra

Palangos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“ dalyvavo XII-ajame respublikiniame tautinių šokių festivalyje „Veliuonos kadrilis“. Šis renginys – tai tarsi mažoji Dainų šventės šokių diena – reikalinga, jaudinanti, lietuviška.


Renginių kalendorius