Paroda apie ypatingą Palangos šimtmetį: tikras pokyčių kaleidoskopas (FOTO GALERIJA)

Palangos tiltas, 2021-09-13
Peržiūrėta
1031
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos turgus. Atvirukas, apie 1923–1930 m. (LNM nuotr.)
Palangos turgus. Atvirukas, apie 1923–1930 m. (LNM nuotr.)

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.

Paroda „Palanga mūsų“ pristatoma Jono Šliūpo muziejuje, ji pasakoja apie įvykius, nutikusius prieš šimtą metų – kai Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi. 

„1921 m. pavasario dienomis spauda skubėjo džiaugtis iškilminga Lietuvos pareigūnų sutiktuvių švente „MŪSŲ Palangoje“. Vis dėlto prireikė laiko, kad Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų ir vėlesnės nežinios nualintas kraštas taptų pamėgta traukos vieta, o vietos gyventojai prisitaikytų prie įvykusių pokyčių“, – pasakoja istorikė. 

Palanga – buvęs piečiausias Latvijos pajūrio miestelis – bėgant laikui tapo Lietuvos vasaros sostine. Tiesa, anot parodos kuratorės, šis atostogų romanas tarp poilsiautojų ir miesto mezgėsi lėtai: tik ketvirtajame dešimtmetyje kurortas pradėjo sulaukti didesnių srautų atvykstančiųjų ir sparčiai augti bei modernėti. Iki tol kraštas keitėsi pamažu, bet dramatiškai: Palangoje pasikeitė iškabos, išvyko nepritapę senbuviai, buvo suremontuotos prie karą apardytos vilos, iškilo Šventosios uostas, pradėtos grįsti ir apšviestos gatvės, atsigavo ankstesnieji ir kūrėsi nauji verslai, vėl pravėrė duris valgyklos ir kavinės. Būtent šis pokyčių kaleidoskopas ir pristatomas parodoje „Palanga mūsų“. 

Retos nuotraukos, palangiškių pasakojimai, įdomūs dokumentai supažindina su Palangos krašto lietuviais, latviais, žydais, lenkais, prieš šimtą metų pradėjusiais naują gyvenimą Lietuvoje. Lankytojai sužinos, kaip po 1921 m. iš naujo formavosi demokratiškas, kuklus, bet brangokas kurortas, kodėl 1923 m. Palangoje atsirado Simpsono gatvė, kokie unikalūs verslai klestėjo pirmajame Lietuvos pajūrio ruože, kaip prieš šimtą metų mokinių ekskursijos pasiekdavo pajūrį ir ar tikrai Palanga – tik „mūsų“?

Apžiūrėję parodą lankytojai galės sudėlioti Palangos krašto vaizdų dėlionę. 

Dauguma parodos eksponatų – iš turtingų Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, tačiau nemažai jų pasiūlė ir kitos Lietuvos paveldo saugyklos. Muziejus dėkoja visoms parodos partnerėms, maloniai pasidalijusioms Palangos krašto praeities ženklais. 

Parodos „Palanga mūsų“ atidarymas Jono Šliūpo muziejuje įvyks rugsėjo 15 d. 18 valandą. Paroda veiks iki gruodžio 12 dienos.

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų 

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.


Šis savaitgalis Palangoje išskirtinis – didžiausias šalies kurortas mini grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Įvairiose miesti kertelėse šurmuliuoja šventiniai renginiai, jo dalyvius nukeliantys į visai Lietuvai svarbius šimto metų senumo įvykius.


Šis savaitgalis Palangoje bus neeilinis – kurortas minės Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Ta proga didžiausiame šalies kurorte, Palangoje, vyks šventiniai renginiai, jo dalyvius laiko mašina nukelsiantys į visai Lietuvai svarbius šimto metų senumo įvykius.


Savaitgalis Palangoje bus ypatingas – kurortas minės Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Ta proga mieste šurmuliuos šventiniai renginiai, jo dalyvius nukelsiantys į visai Lietuvai svarbius šimto metų senumo įvykius


Nuo penktadienio, gegužės 28 d., „Ramybės“ galerija Palangoje pradeda parodų sezoną. Ir nors dėl vis dar tebesitęsiančio karantino sezonas pradedamas vėliau nei įprastai bei kitaip, nei įprastai – kol kas neplanuojami susitikimai su autoriais, – šių metų sezonas prasideda išties neeilinėmis parodomis, kurias bus galima išvysti ne tik...


Palanga pasidabinusi miesto vėliavomis – šiandien, kovo 30 d. sukanka lygiai šimtas metų nuo dienos, kuomet Palanga Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžinta Lietuvai.


Nuo Naujųjų metų keičiasi elektros kainos, nežymiai didėja pensijos bei atlyginimai ir esama kitų pokyčių, svarbių kiekvienam gyventojui. Tad „Palangos tiltas“ domėjosi, kokie pasikeitimai įsigalioja nuo 2016 metų pradžios.


Fotografija Palangoje turi gilias tradicijas, kuriai pamatus klojo ir buvusios I-osios vidurinės – dabartinės Senosios gimnazijos – foto-kino būrelis. Daug metų jam vadovavęs mokytojas Algimantas Želvys gimnazijos 90 metų jubiliejaus metu sakė, jog visi metai, kai jis vadovavo būreliui ir mokė fotografijos paslapčių jaunuosius fotografus, buvę puikūs. „Palangos...


Fotografija Palangoje turi gilias tradicijas, kuriai pamatus klojo ir buvusios I-osios vidurinės – dabartinės Senosios gimnazijos – foto-kino būrelis. Daug metų jam vadovavęs mokytojas Algimantas Želvys gimnazijos 90 metų jubiliejuje sakė, jog visi metai, kai jis vadovavo būreliui ir mokė fotografijos paslapčių jaunuosius fotografus, buvę puikūs. „Palangos tilto“...


Praėjusio sekmadienio vakarą, kai kurorte nurimo „Palangos stinta 2009“ šurmulys, viešbutyje „Palangos vėtra“ duris atvėrė fotografijos galerija „Vėtra“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius