Paukščius palydėjus

Lidija Umbrasienė, 2010-10-12
Peržiūrėta
1616
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Po vėjuotų, lietingų dienų rugsėjis užleido vietą spaliui. Pirmosios šalnos pražildė žolę, nugelsvino medžių lapus, o įdienojus dar švietė ir šildė saulė. Spalio pirmom dienom rami, bebangė, mėlyna jūra tyvuliavo lyg didžiulis ežeras, o žydrame danguje vinguriavo liūdnai gagenančių žąsų, gervių virtinės. Jūros į krantą išmestų dumblių kupstuose, vadinamuose kerpėmis, maisto ieškojo palei Baltiją keliaujantys tilvikai – juodkrūčiai bėgikai – margi, varnėno dydžio paukšteliai su juodomis krūtinėlėmis. Čia pat, išlipusi į krantą, vaikštinėjo šiaurės paukštė gaga, nevengdama mūsuose įprastų didžiųjų ančių kaiminystės. Virš pajūrio kopų, pušynų pradėjo skristi žvirbliniai paukščiai: kikiliai, alksninukai, kalviukai, zylės.

 

Kai prasideda masinė paukščių migracija į pietus, pirmasis spalio savaitgalis paskelbtas Paukščių palydų dienomis. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tada kviečia visus išeiti į gamtą, stebėti ir registruoti pažįstamus sparnuočius ir perduoti greitą informaciją draugijai. Mes, 10 gamtą mylinčių palangiškių ir kurorto svečių, paukščius stebėjome nuo „Medūzos“ viešbučio stogo.

Įspūdingas buvo rytas, kai pro pušų liemenis kilo ugninis saulės diskas, o kikiliai, lyg plati upė, skrido nenutrūkstamu srautu. Kiksėdami į pušies viršūnę nutūpė kryžiasnapiai. Ryškiai išsiskyrė raudoni patinėliai ir žalsvos patelės. Tai paukščiai klajokliai, ne kasmet perintys Lietuvoje. Jie lizdus suka anksčiausiai, net vasario mėnesį.

Virš mūsų galvų praūždavo dideliu greičiu skrendančių varnėnų sparnų šlamesys. Apie 9 val. pradėjo skristi keršuliai, lyg glaudžiom kolonom išsirikiavę po 100 – 200 paukščių. Keršuliai – miškiniai karveliai, prieš keletą metų apsigyvenę ir miestuose, perintys medžiuose. Nuo įvairiaspalvių naminių balandžių jie skiriasi stambesniu ūgiu ir vienoda melsvai pilka „uniforma“ su baltais kaklo ir sparnų ruoželiais. Paskui kikilius į pietus keliavo pavieniai paukštvanagiai. Pušyse cypsėjo mažiausi mūsų paukšteliai – nykštukai. Sveriantys apie 5g sparnuočiai, kaip kolibriai, pakibdavo ore tankiai plasnodami sparneliais virš šakelės, ieškodamio paslėptų vabzdžių kiaušinėlių ar vikšrelių.

Medžių viršūnėmis susišvilpdamos skrido ilgauodegės zylės. Jų kūnelis – lyg papurusių pūkų kamuoliukas su ilga styrančia uodegėle. Jos klajoja kelių šeimų būreliais, po 10 – 20 zylučių, iš krūmo į krūmą, iš medžio į medį, pietų kryptimi.

Linksmai čiauškėdami, mažais būreliais traukė alksninukai. Paukščiai veržte veržėsi tolyn, tolyn į savo žiemavietes.

Per 3 stebėjimo valandas suskaičiavome 30 rūšių virš 36 tūkstančių sparnuočių. Lietuvoje mokėsi pažinti paukščius, dalijosi stebėjimo patirtimi apie 400 žmonių ir užregistravo daugiau nei 100 000 skrajūnų. Europoje stebėta 2,73 mln. paukščių. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Iš Lietuvos į Rusiją planavusio skristi lėktuvo „Cessna 172“ medžiagą ir surinktą informaciją Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), kuri toliau skrydžio ir orlaivio aplinkybes vertins tarptautinių sankcijų kontekste.


Didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ ir vėl sugrįžta į prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“.


Palangos miesto savivaldybės taryba nepažeidė jokių įstatymų, kai pernai gegužės 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo 2014 metams padidino turto mokesčio tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc. didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai priskiriamiems mokesčių mokėtojams. Tokią išvadą spalio 20 d. padarė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, paskelbęs sprendimą administracinėje byloje pagal...


„ Romas Paulikas – ta pytojas, kalbantis spalvomis“, – yra pasakiusi dailininkė Reda Ščerbakovienė. „Kiekvieną paveikslą Romas tapo labai atsakingai, saikingai, nuotaikingai, ir tai garantuoja dailės gerbėjų simpatijas. Jis jaučia jūros nuotaikas. Visa čia – gyva“, – žurnalisto Gedimino Griškevičiaus žodžiai. „Pasigavo...


Vėl rūpi pristatyti „Palangos tilto“ skaitytojams kaip reta žaismingą, unikaliose Karklės kapinaitėse amžinam su žmona Lenija jūros maldų „pasiklausyti prigulusį“ mokytoją – virtuozišką poezijos princą Salį Šemerį Šmerauską. Tai jo žvaigždėta fantazija atrado žodžius – „palangojimai“, „palangoti“, tai...


Kad paukščiai sulauktų pavasario

Lidija Umbrasienė, 2011 01 16 | Rubrika: Miestas

Seniai nebuvo tokios žiemos kaip šiųmetė. Jau gruodį atšalo, prisnigo. Kasdien storėjo sniego patalai. Net senieji pajūrio gyventojai neatmena tokios žiemos, kad gruodyje žemę dengtų 50 – 60 cm sniego danga. Per Tris karalius vėjas skrabeno ledu padengtas plikų medžių šakeles. Žiema – sunkus išbandymas mūsų sparnuočiams. Trumpos, tamsios dienos ir ilgos, šaltos naktys, maisto stoka....


Paukščius palydėjus

Lidija Umbrasienė, 2010 10 12 | Rubrika: Kultūra

Po vėjuotų, lietingų dienų rugsėjis užleido vietą spaliui. Pirmosios šalnos pražildė žolę, nugelsvino medžių lapus, o įdienojus dar švietė ir šildė saulė. Spalio pirmom dienom rami, bebangė, mėlyna jūra tyvuliavo lyg didžiulis ežeras, o žydrame danguje vinguriavo liūdnai gagenančių žąsų, gervių virtinės. Jūros į krantą išmestų dumblių kupstuose, vadinamuose kerpėmis, maisto ieškojo palei...


Iš paplūdimio išvežta 400 tonų dumblių

„Palangos tilto“ informacija, 2010 09 05 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos paplūdimyje, nuo Centrinės gelbėtojų stoties iki Palangos tilto, visus itin nustebino išmestų dumblių gausa. Kaip pasakojo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus, išvežta 400 tonų dumblių.


Į krantą išplaukė ruoniukas

„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 26 | Rubrika: Miestas

Vakar priešpiet į jūros krantą, ties Birutės parku, išplaukė mažas ruoniukas.


Palangos paplūdimiuose – dumblių antplūdis

Aistas MENDEIKA, 2009 08 21 | Rubrika: Miestas

Nuo praėjusio ketvirtadienio ryto Palangos komunalininkai energingai pluša Baltijos pakrantėje – paplūdimiai valomi nuo įvairių dumblių, taip vadinamų kerpių ir kitokių jūros į krantą išmetamų „lobių“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius