Pirmieji metai „Palangos šilumos tinklams“ bus išbandymo metai

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-06-06
Peržiūrėta
10
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos narys, miesto savivaldybės Tarybos narys Dainius Želvys.

UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos narys, miesto savivaldybės Tarybos narys Dainius Želvys.

Vasaros pradžioje žinia, kad Palangos miestas sėkmingai iš UAB „Litesko“ perėmė į savo rankas jai prieš 15 metų išnuomotą savo turtą – šilumos tinklus, liko vasaros nuotaikomis gyvenančių palangiškių mažai pastebėta, bet už šio virsmo – titaniškos miesto, savivaldybės įmonės „Palangos šilumos tinklai“ bei ypač jos direktoriaus Artūro Mažrimo pastangos ir sunkus darbas. Pirmoji šalyje derybų keliu atsisakiusi „Litesko“ paslaugų Palanga, kaip pionierė, sukaišiojo gaires kitoms šalies savivaldybėms, kurios ateityje galbūt panorės žengti Palangos keliu.
Apie šilumos ūkio perėmimą miesto žinion, plačiai visuomenei nežinomus užkulisius „Palangos tiltas“ šnekėjosi su UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos nariu, miesto savivaldybės Tarybos nariu Dainiumi Želviu, kuris bene daugiausiai iš visų miesto politikų dėl jam pavestų pareigų gilinosi į kurorto šilumos ūkio reikalus.

– Kažin ar virš kurios nors kitos ūkinės miesto veiklos buvo susitvenkę tiek daug juodų debesų kaip virš šilumos ūkio, valdomo „Litesko“. Bet atsitiko kaip patarlėje: iš didelio debesies – mažas lietus. Vadinasi, visos ietys buvo veltui laužomos? Kaip pavyko atlikti, regis, neįmanomą misiją – perimti iš „Litesko“ visą turtą, darbuotojus, teisinius ir kitus kontraktinius įsipareigojimus be teismų ir net ginčų?
– Ne visiškai galėčiau sutikti su tokiu jūsų vertinimu ir požiūriu. Taip, sutartis pasirašyta (praėjusią savaitę Palangos šilumos ūkis iš privačios bendrovės – UAB „Litesko“ – perėjo į miesto rankas – praėjusį antradienį pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Dokumentus parašais patvirtino Savivaldybės įmonės „Palangos šilumos tinklai“ direktorius Artūras Mažrimas bei UAB „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas – aut.) – juridine prasme, tarytum viskas pavyko sėkmingai, bet kol kas apie tai, kas gali „išlysti“ vėliau, mes nekalbame. Realiai kalbant, materialine prasme, dar gali būti netikėtumų – ir ne vienas. Tokiu atveju, pasekmės būtų ant savivaldybės „galvos“. Tiesiog šiai dienai negalima visko nuspėti ir pamatyti. Reikia pradėti dirbti ir žiūrėti, kas ir kaip. Žinoma, kad tokia sutartis buvo pasirašyta, labai džiugina.
– Kas lėmė, kad ji buvo pasirašyta, o šilumos ūkis buvo sugrąžintas į miesto rankas?
– Atsakymas paprastas: paskutinių metų savivaldybės veikla. Turiu omeny patį svarbiausią sprendimą: priimti UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriumi A. Mažrimą. Laikausi nuomonės: jeigu nėra darbui tinkamo žmogaus, nieko neišspręsi. Iki jo atėjimo, įmonės direktoriaus pareigos buvo tapusios politinių žaidimų prieglaudos postu.
– Maža paslaptis, kad, pavyzdžiui, buvęs direktorius Rimantas Gliožeris tampriai siejosi su liberalais...
– Apie jį – visai atskira istorija. Jeigu būtume laiku nesureagavę, jis būtų sandorį dėl biokuro katilo pirkimo sudaręs su taip pat liberalais siejama firma Vilniuje. Patys suprantate, kuo tai „kvepia“. O tie slapti jo (Rimanto Gliožerio – aut.) pokalbių įrašai, kuriuos Savivaldybė gavo, patvirtino blogiausius įtarimus...
Būtent dėl neskaidrios veiklos įmonėje, palikau „Palangos šilumos tinklų“ stebėtojų tarybą, kai atėjo A. Mažrimas vėl prie jos prisijungiau.
– Dar reikėtų prisiminti, kad prieš ateidamas į „Palangos šilumos tinklus“, R. Gliožeris buvo direktorius „Palangos butų ūkyje“. Būtent jam ten vadovaujant, įmonė prarado apie trečdalį miesto šilumos mazgų priežiūros. Žinia, ji generuoja nemažas papildomas lėšas. Ar tik nebūta tylaus susitarimo tarp direktorių tuomet?
– Buvo ir daugiau direktorių „Palangos šilumos tinkluose“ – ir Bronius Martinkus, ir Eugenijus Čilinskas, ir Algirdas Valantinas. Maža paslaptis, kad kai kurie atėjo nebe politikų užtarimo.
– Kaip Artūras Mažrimas pakliuvo į Palangą? Jūs, kaip UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos narys, turite žinoti...
– Pirmiausia apie jį mums užsiminė Seimo narys Pranas Žeimys. Jis taip apie jį pasakė: „Tai – žmogus, kuriam nereikia darbo, algos, kuris nesisieja su politika ir kuris gali sutvarkyti įmonės reikalus“. A. Mažrimas anksčiau buvo P. Žeimio visuomeninis patarėjas. Vadinasi, Pranas jį gerai pažinojo.
– Matyt, buvo tam tikra rizika įmonės vairą patikėti mažai pažįstamam žmogui? Juolab, kad jo ankstesnė darbinė veikla – A. Mažrimas, be kita ko, yra vadovavęs Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Švėkšnos psichiatrijos departamentui – niekaip nesusijusi su šilumos tinklų veikla...
– Toks požiūris – kad įmonei turi vadovauti tik tam tikros srities specialistas – yra pasenęs. Taip mąstant išeitų, kad ligoninei turi vadovauti tik gydytojas. Tai – absurdas, sovietmečio dalykas.
– Kuo kitoks yra dabartinis direktorius?
– Jis – labai tvirto charakterio, su tvirta nuomone, matantis įmonės viziją. Jo nepastumdysi ir jam neprimesi kontrolės. Tai – labai atsakingas žmogus. Jis turi ir psichologijos, ir juridinį išsilavinimą.
– Kokie buvo jam suformuoti uždaviniai prieš ateinant į Palangą?
– Pirma, garantuoti Tarybos sprendimą, kad sutartis su „Litesko“ nebus pratęsiama ir miestas atsiims iš jų turtą laiku. Antra, pagerinti „Palangos šilumos tinklų“ veiklos rodiklius. Svarbiausia, kad šilumos kaina gyventojams po perėmimo pirmais metais kainuotų 15 procentų pigiau.
– Kas kėlė tokius tikslus? Įmonės stebėtojų taryba?
– Ne, politinė dauguma.
– Tikite, kad tikslai bus visiškai pasiekti?
– Manau, kad taip. Bet ir mums, įmonės stebėtojų tarybos nariams, bus įdomu artimiausiame stebėtojų tarybos posėdyje pamatyti naujus skaičius.
– Kokie kiti savivaldybės sprendimai buvo svarbūs, kad turto iš „Litesko“ perėmimas vyktų sklandžiai?
– Buvo Tarybos sprendimas dėl investicijų užskaitymo ir, svarbiausia, dėl sutarties su „Litesko“ nepratęsimo. Nors jie nebuvo išpildyti 100 procentų, kaip numatyta Tarybos sprendimuose, bet jie deryboms su „Litesko“ buvo labai svarbūs. Sakyčiau, koziriniai dalykai.
– Savivaldybė užsakė ir „Litesko“ veiklos auditą, tam atseikėdama šiek tiek daugiau kaip 100 tūkst. litų...
– Auditas tikrai daug ką surašė išvadose, bet jis buvo naudingas: be kita ko, nustatė daug sutarties su „Litesko“ pažeidimų ir taisytinų vietų.
– Bet, sutikite, kad ir kitos aplinkybės „Litesko“ pastaraisiais metais nebuvo palankios. Turiu omeny, šilumos paslaugos tiekėjų diversifikaciją, valstybės politiką prieš monopolininkus, dėl ko 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo sutarties su „Dalkia“ („Litesko“ valdo motinė įmonė „Dalkia“ – aut.) užbaigimo procedūras ir šilumos ūkio turto perėmimo procesą, „Veolia“ (buvusi „Dalkia“ – aut.) pasitraukimas iš Lietuvos taip pat negalėjo neturėti įtakos ir „Litesko“ pozicijos dėl savo filialo Palangoje „Palangos šiluma“...
– Nežinau, kas ir kiek jų tokį sprendimą – pasitraukti iš Palangos – lėmė. Žinoma, visos aplinkybės – ir jūsų išvardintos – buvo svarbios, bet svarbiausia, mano įsitikinimu, buvo tvirta Palangos savivaldybės pozicija „Litesko“ klausimu... Prisiminkime, kokia buvo pradžių pradžia: Palangos gyventojų apklausa dėl sutarties su „Litesko“ nutraukimo, piketas prie senosios miesto savivaldybės... Miestas aiškiai matė gyventojų nuotaikas, o gyventojai – valdžios nusiteikimą (dėl „Litesko“).
– Pokalbio pradžioje užsiminėte apie tai, kokios sutarties nepratęsimo pasekmės gali „išlysti“ ateityje. Ar galite konkretizuoti, ką turite omeny?
– Turiu omeny visus materialinius dalykus. Bet juos dabar įvardinti būtų sunku, nes daug kas, ką darė „Litesko“ Palangoje, buvo komercinė paslaptis. Dėl to tam tikrų skaičių ir dalykų nežinojo nei miestas, nei visuomenė ir, gali būti, ne viską jie pasakė per derybas su „Palangos šilumos tinklais“. Natūralu tikėtis, kad tokiame sudėtingame procese, kuris dar nėra visiškai baigtas, gali būti netikėtumų.
– Ar klausimas dėl „Litesko“ investicijų užskaitymo, jūsų nuomone, jau galutinai išspręstas?
– Dabar atrodo, kad klausimas yra tarsi ir išspręstas, bet kol kas negaliu būti tikras, kad ateityje jis „neišlys“.
– Kokių dar niuansų įžvelgiate?
– Pavyzdžiui, dėl trasų. Iki šiol nežinome tikslios šilumos trasų būklės. Koks tikrasis šilumos nuostolis trasose? Kaip bus dėl trasų, kurios renovuotos „Litesko“ ir Europos Sąjungos lėšomis?
Dar vienas dalykas – dėl PVM mokėjimo. „Litesko“ buvo pareiškęs, kad už visas jos investicijas PVM turi sumokėti Palangos miesto savivaldybė. Buvo kalbama apie 600 tūkst. eurų. Net VMI turėjo pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Buvau apie tai informuotas. Gali būti, kad direktoriui (A. Mažrimui) pavyko ir tuo klausimu susitarti. Jam labai gerai sekasi derėtis.
Bet kuria prasme, pirmieji metai po sutarties su „Litesko“ nepratęsimo „Palangos šilumos tinklams“ išbandymo metai.
– Ar prieš tris metus tikėjote, kad perimti „Litesko“ pavyks taip sklandžiai ir laiku?
– Tikrai netikėjau. Kaip, ko gero, ir dauguma palangiškių. Kaip ir kiti, esu maloniai nustebintas, kad kol kas procesas vyksta labai sklandžiai, kad abi pusės rado kontaktą. Čia, žinoma, A. Mažrimo nuopelnas. Didelis nuopelnas. Iki jo Palangos politikams, ir man jų tarpe, užmegzti gerą kontaktą su R. Germanu („Litesko“ komercijos direktoriumi – aut.) nepavyko, tiesą pasakius. Tą „virtuvę“ gerai išmaniau – per sutarties su „Litesko“ vykdymo laikotarpį gal tik du ar tris metus nebuvau investicijų priežiūros komisijos narys ar „Palangos šilumos tinklų“ stebėtojų tarybos narys.
– Ar sumažės gyventojams šilumos kaina, šilumos ūkį valdant miesto kontroliuojamai įmonei?
– Optimistai sako, kad šilumos kaina sumažės net iki 20 procentų. Aš esu atsargesnis. Manau, kad dabar sunku prognozuoti „Palangos šilumos tinklų“ ekonominius rodiklius, būsimą šilumos kainą taip pat. Juolab, kad dabar biokuro kainas šalyje nustatinėja biokuro birža. Tad jos veiksmams daryti įtaką sunku. Pavyzdžiui, sandoriai sudaromi su dideliais tiekėjais, nors, sakykime, „Litesko“ kurą pirkdavo iš savo dukterinių įmonių, kuriose kuras būdavo apie 20 procentų brangesnis negu pas kitus tiekėjus rinkoje.
– Ko „Palangos šilumos tinklai“ galėtų pasimokyti iš „Litesko“?
– Pavyzdžiui, valdymo modelio. Niekas geriau nevaldo kaip privati įmonė.
– Ar pakaks „Palangos šilumos tinklams“ šiems metams skirtų 600 tūkst. eurų „įsibėgėti“ ir sėkmingai vykdyti iš „Litesko“ perimtas funkcijas – šildyti miestą ir tiekti karštą vandenį?
– Manau, kad taip. Iš direktoriaus negirdėjome, kad jų gali nepakakti.
– Sutikite, kad nuolatos keldamas opų šilumos klausimą mieste jūsų atstovaujamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyrius gavo daug politinio kapitalo, kuriuo jūs, konservatoriai, puikiai pasinaudojote...
– Negaliu neigti, kad šio klausimo kėlimas neaugino pasitikėjimo mumis mieste. Bet tuometinės valdžios su Rimantu Garoliu siekis buvo aiškus – pratęsti sutartį su „Litesko“. Negalėjome to leisti vardan visų miesto gyventojų. Dėl to ir buvo organizuota gyventojų apklausa mieste.

Jūsų komentaras:

svajuko durnione 2016-06-08 09:31 (......................... / IP: 78.57.226.210)
po Zelvio prieziura bus silta, pigu, tautieciai masiskai griz prie centrinio sildymo

Taip pat skaitykite

Praėję metai Palangoje pasižymėjo itin sparčiu gyvenamųjų namų rinkos augimu, o susumavus visus per metus parduotus namus paaiškėjo, kad buvo pasiektos istoriškai rekordinės aukštumos, pastebi NT sandorių rinkos duomenis apibendrinęs Registrų centras.


Su Naujaisiais metais, mieli „Palangos tilto“ skaitytojai ir visi palangiškiai! Nors pagal kinų kalendorių 2018-ieji – Šuns metai, man jie – naujovių metai.


Vasaros pradžioje žinia, kad Palangos miestas sėkmingai iš UAB „Litesko“ perėmė į savo rankas jai prieš 15 metų išnuomotą savo turtą – šilumos tinklus, liko vasaros nuotaikomis gyvenančių palangiškių mažai pastebėta, bet už šio virsmo – titaniškos miesto, savivaldybės įmonės „Palangos šilumos tinklai“...


Trys metai – nemažas laiko tarpas, o ypač kai baigęs mokyklą išvyksti studijuoti į kitą miestą, o gal net į kitą šalį. Ar Palangos senąją gimnaziją 2013 metais baigusios ir Palangą palikusios merginos dar ją prisimena? Ar žada čia grįžti po studijų? Ir ką nuveikė per šiuos trejus metus? Ketina grįžti į Portugaliją Buvusi gimnazijos b klasės mokinė...


Palangos vandentiekiui – jau 105 metai

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 08 12 | Rubrika: Miestas

Šie metai Palangai dosnūs istorinių įvykių sukaktimis – nuo „Laiminančio Kristaus“ atstatymo 20-mečio iki Palangos vardo paminėjimo istoriniuose dokumentuose 760-ties metų. Negana to, kaip liaudyje sakoma, „Dievas davė ir dar drėbtelėjo“, Palangai atiteko didi garbė ir didis įpareigojimas pabūti dar ir Kultūros sostine.


Popiežius Benediktas XVI 2012 m. spalio 11 dieną visoje Bažnyčioje paskelbė Tikėjimo metus, kurie baigsis 2013 lapkričio 24 dieną. Popiežiaus paskelbtieji tikėjimo metai sutampa su dviem svarbiais įvykiais visai Bažnyčiai – 50-osiomis Vatikano II Susirinkimo pradžios ir 20-osios didžiojo Bažnyčios Katekizmo išleidimo metinėmis. Tai du svarbūs Bažnyčios dokumentai, kuriuose...


Palangos miesto Taryba jau šią savaitę gali iškelti šampano taures – kadencija jau įpusėta. Kokie bus likę du metai Tarybai? Bus sėkmingai užbaigta koalicinės daugumos programa? Ar partijos numos į ją ir sieks įsiteikti rinkėjams, jau dažniau mąstydamos apie 2015-ųjų savivaldos rinkimus? Kokio palangiškių rinkėjų verdikto dabartiniai Palangos politikai ir...


Jau dvidešimt du metai praėjo nuo 1991-ųjų sausio 13-osios. Nuo įvykių, sukrėtusių visą pasaulį. Nuo nakties, kai mažytė tauta, vieninga ir susitelkusi, parodė ir įrodė, kokia mums brangi Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė. Artėjant Laisvės gynėjų dienai „Palangos tiltas“ klausė savo pašnekovų: ką jiems reiškia Sausio 13-oji? Ir – ar...


Praėję metai bus įrašyti į Palangos istoriją  11

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 12 30 | Rubrika: Savaitės komentaras

  Prabėgę kiekvieni metai miestą, kitaip nei žmogų, stumteli link jaunatviškų pasikeitimų, modernių urbanistinių pokyčių.


Įvyko susitikimas-diskusija „2011-Pasauliniai veterinarijos metai“

Palangos miesto VMVT Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Marija Valauskienė, 2011 05 06 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus salėje, pažymint 250-ąsias veterinarijos profesijos metines, vyko susitikimas-diskusija „2011-Pasauliniai veterinarijos metai“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas