Pirmosios Jūros dienos jubiliejui – galerija Šventojoje

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-07-24
Peržiūrėta
1853
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pirmosios Jūros dienos jubiliejui – galerija Šventojoje

Antradienį, liepos 22-ąją – tą pačią dieną, kai lygiai prieš 80 metų Šventojoje buvo surengta pirmoji Jūros diena, šventojiškiai ir miestelio svečiai rinkosi į vis dar “Eldija“ vadinamą buvusį kultūros centrą. Čia, nedidelėje, bet jaukioje patalpoje buvo prisiminta 1934-aisiais vykusi šventė bei oficialiai atidaryta Šventosios galerija, kur pristatytos dvi Šventajai ir jos uostui skirtos parodos.

 

Trys progos švęsti

 

„Susirinkome čia iškart trimis progomis: prisiminti pirmąją Šventojoje surengtą Jūros dieną, oficialiai atidaryti Šventosios galeriją bei pristatyti dvi parodas: “Šventosios žemės atminties ženklai”, kurios ekspoziciją sudaro aštuonių plenerų metų dalininkų sukurti darbai bei  „Šventosios marinistinis paveldas“, kur žemėlapiuose bei kituose dokumentuose atspindima mūsų uosto istorija“, - nutilus saksofonistės Rimvydės Muzikevičiūtės atliekamoms melodijoms prabilo neseniai Šventojoje pradėjusi dirbti Palangos kultūros centro specialistė Monika Jarulytė.

Dar viena proga susirinkti – prieš mėnesį vykusi tris dienas trukusi Joninių šventė.

„Šiandien norime įteikti padėkas tiems šventojiškiams, kurie prisidėjo prie Joninių šventės rengimo. Nes jeigu ne jūs, ne miestelio bendruomenė, kažin ar šventė būtų galėjusi būti tokia įspūdinga“, - sakė M. Jarulytė, pakvietusi Šventosios seniūną Eugenijų Čilinską įteikti padėkas.

Seniūnas nuoširdžiai dėkojo per Jonines Janmarienburgo burmistru inauguruotam šio krašto istorijos žinovui Mikeliui Balčiui, menininkams Petrui Baronui, per Jonines pristačiusiam sukurtą proginę Šventosios monetą – dukatą bei Audronei Bukauskienei, marinistu – entuziastu pavadintam Kęstučiui Oginskui, Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos pirmininkui Domininkui Jurevičiui, Žemaičių draugijos seniūnui Augustui Narmontui, renginių vedėjui Ryčiui Mazūrui.

Padėkos buvo parengtos ir Šventosios pagrindinės mokyklos mokytojoms Monkai Kažienei bei Virginijai Juškienei, Gintautui Rekašiui ir restorano „Paršelio Rojus“ kolektyvui, Jūratei Breivienei ir smuklės „Vikingas“ kolektyvui, Kęstučiui Rušinskui bei pramogų centro „Titanikas“,kavinės „Robinzono sala“, restorano „Du malūnai“ kolektyvams, Jolantai Grišinienei  ir „Žvejų užeigos“ kolektyvui, Juozui Damuliui ir kavinės „Po liepa“ kolektyvui, Rositai Paulauskaitei ir kavinės - baro „Galera“ kolektyvui, Arūnui Staponui ir kavinės „Volungė“ atlikėjams, o taip pat žvejams, prisidėjusiems prie Joninių laivų parado organizavimo: Arvydui Tapinui, Jonui Motijauskui, Arūnui Valančiui, Antanui Valiukui, Sigitui Jaruliui, - pastariesiems šventojiškiams padėkos bus perduotos artėjančios Žvejo dienos šventės metu.

 

Prisiminė 1934-ųjų liepos 22-ąją

 

Šiemet jubiliejų mininčios Jūros dienos šventės, perkrikštytos tiesiog į Jūros šventę, istoriją susirinkusiesiems priminė M. Balčius. Tiesa, pradėjo jis paminėdamas kitas šventes – prisiminta, kiek buvo kovota ir kaip paskui džiaugtasi, kai į „Eldijos“ pastatą įsikėlė biblioteka, paskui – Kultūros centras. Dabar gi atidaroma galerija – kaip juokavo šventojiškiai, šioj srity jie aplenkė Palangą, kuri savo miesto galerijos neturi, - tad viliamasi, kad kultūrinis gyvenimas miestelyje intensyvės.

„Kad Lietuvai reikia Jūros dienos šventės buvo galutinai apsispręsta 1934-aisiais. Tų metų liepos 22-ąją Šventojoje ir Šventosios uoste surengta tiems laikams didžiulė iškilmė. Šventėje, kurios programa buvo plati ir įspūdinga, dalyvavo gausus būrys žinomų to meto politikos ir visuomenės veikėjų. Atvyko ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kurį šventojiškiai apdovanojo stuomeniu. Tada pirmąkart į jūrą buvo plukdomi vainikai žuvusiesiems atminti. O Klaipėda, kuri šiomis dienomis triukšmingai švenčia Jūros šventę, nuo Šventosios tąkart atsiliko beveik mėnesiu: ten pirmoji Jūros šventė surengta 1934-ųjų rugpjūčio 11-12 dienomis“, - kalbėjo M. Balčius, priminęs ir daugiau pirmosios Jūros dienos epizodų.

O D. Jurevičius savo ruožtu sakė, jog šįkart šventės jubiliejus paminimas gan kukliai. Tačiau bendruomenės planuose rugsėjo 13-ąją, kai šventojiškiai jau bus išlydėję pagrindinius poilsiautojų srautus, surengti didelę, gražią ir dvasingą Jūros dienos šventę, į kurią yra pakviesta ir jos globėja tapti paprašyta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

„Šventosios žemės atminties ženklai“

 

„Šventoji – ne vien saulė, jūra ir smėlis. Ši žemė, šis kraštas turi labai turtingą istoriją. Ir mes nuoširdžiai džiaugiamės, kad iš visos Lietuvos į projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ plenerus suvažiuojantys menininkai – o šiemet rengsime devintąjį plenerą, - padeda po truputį atskleisti tuos turtingus istorijos klodus, kurių atspindžius užfiksuoja savo kūriniuose“, - sakė vienas iš projekto organizatorių P. Baronas.

Parodoje eksponuojami plenerų metu sukurti menininkų D. Čistovaitės, P. Barono, S. Želnytės, R. Dagio, L. Rūgytės, V. Laužadienės, V. Smilgienės, E. Sadauskaitės, A. Vaitkaus ir A. Bukauskienės sukurti darbai.

„Visi paliekame savo ženklus: pastatytą namą ar bažnyčią, įkurtą uostą ar miestą, užaugintą vaiką ar sodą, sukurtą muzikos ar dailės kūrinį, - pratęsė P. Barono mintis projekto kuratorė A. Bukauskienė. -  Šie žmonių palikti gyvenimo ženklai pasiekia mus iš seniausių laikų. Stebėdami juos šiandien, mes tiriame praeities pasaulį, susipažįstame, bendraujame ir kuriame savo minčių judesių žymenis. Pirmiausia susipažįstame su mus supančio krašto kultūriniais pėdsakais”.

A. Bukauskienė priminė, jog pleneruose dalyvauja menininkai iš Lietuvos ir Latvijos, šįmet ir Rusijos. Atvyję čia jie supažindinami su Šventosios, šio pajūrio regiono istoriniu, kultūriniu paveldu. Dailininkai dėkoja mūsų grupės pagrindiniam konsultantui, gyvai tyrinėjančiam ir fiksuojančiam šio krašto kultūrinį palikimą M.Balčiui, kasmet padedančiam pažvelgti vis kitu kampu į vietos istoriją, kultūrą.

„Projekto siekiamybė – sukurti menines kompozicijas, skirtas Šventosios paveldo įprasminimui, pajūrio žmonių gyvenimui. Tokiu būdu stengiamės paskatinti visuomenę, pajūrio bendruomenę domėtis šio krašto palikimu, - tęsė A. Bukauskienė, priminusi, jog po kiekvieno plenero – simpoziumo išleidžiamas katalogas, sukurti darbai eksponuojami įvairiuose renginiuose, parodose mieste, regione, respublikoje. Lietuva reprezentuota ir kaimyninės Latvijos mietely – Rucavoje.

“Kviečiame apsilankyti „Šventosios ženklų“  tinklaraštyje, kur galima rasti iš visos projekto metu sukauptos archyvinės medžiagos paruoštas temas apie Šventosios senąją katalikų ir Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčias, senąsias liuteronų kapinaites, bendruomenės narių portretus, projekto metu sukurtus darbus, jų pristatymus įvairiose parodose, menines akcijas, vykdytas plenerų eigoje“, - sakė projekto kuratorė.

 

Marinistinis paveldas

 

Parodą  „Šventosios marinistinis paveldas“, kurioje eksponuojami Šventosios uosto žemėlapiai, pradedant leitenanto Riudingerio 1668 m. parengtu Šventosios uosto planu iki 1971 – 1985 m. rengtojo žuvininkystės ūkio projekto bei edukacinės laivų statyklos – muziejaus architektūrinės idėjos, pristatęs žurnalistas ir buriuotojas K. Oginskas priminė, jog „sąjūdis“ dėl Šventosios uosto atstatymo prasidėjęs beveik tuo pačiu metu, kai pasigirdo raginimai atkurti Valdovų rūmus. Kaip žinia, šie – o abiejų projektų kainos beveik vienodos - jau stovi.

„Su nerimu laukiau: koks gi dabar nacionalinės reikšmės projektas išlįs ir vėl nustums į šalį Šventosios uostą? Ir išlindo. Prioritetiniu dabar paskelbta Nacionalinio stadiono statyba“, - sakė K. Oginskas. O susirinkusieji pareplikavo: štai taip ir aiškėja, ko vertas šūkis „Lietuva – jūrinė valstybė...“

Apie Šventąją ir jos uostą, apie Šventosios žemės atminties ženklus, dabarties darbus ir ateities planus šventojiškiai ir miestelio svečiai dar ilgai kalbėjosi skambant R. Muzikevičiūtės saksofonui.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos kurorto muziejus artėjant 770-ajam miesto jubiliejui kviečia kurti „Haiku Palangai“ ir dalyvauti konkurse.


VšĮ Vytauto Kuso galerija-studija kviečia į renginį


Sausio 12-13 dienomis kviečiame aktyviai dalyvauti Laisvės gynėjų dienai skirtuose renginiuose Palangoje ir Šventojoje.


Šventojoje įsikūrusiame Socialinių paslaugų centro filiale jau teikiamos ir dienos socialinės paslaugos. Norintieji jas gauti kviečiami kreiptis į Socialinių paslaugų centro padalinį Šventojoje (Žuvėdrų g. 4-2) ar paskambinti centro socialinei darbuotojai Ritai Žukauskaitei tel. 8 612 46733.


Pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena. Rugsėjo 3 dienos rytmetį Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai taip pat  paminėjo Baltijos jūros dieną. Grupėse buvo diskutuojama apie  Baltijos jūrą, jos taršos problemas ir pavojus  žmogui, gyvūnijai bei augmenijai. 


Šeštadienį, liepos 17 d., iš Baltijos jūros ištrauktas vyro kūnas.


Palangos baseine vyks pirmosios didelės tarptautinės varžybos

"Palangos tilto" informacija, 2020 02 04 | Rubrika: Miestas

Kovo 28-29 dienomis naujajame Palangos baseine vyks pirmosios didelės tarptautinės varžybos. Čia bus rengiamos jubiliejinės 25-osios V. ir V. Katkevičių atminimo taurės „Supermasters“ varžybos bei II-asis Eurazijos taurės turnyras.


Antradienį, liepos 22-ąją – tą pačią dieną, kai lygiai prieš 80 metų Šventojoje buvo surengta pirmoji Jūros diena, šventojiškiai ir miestelio svečiai rinkosi į vis dar “Eldija“ vadinamą buvusį kultūros centrą. Čia, nedidelėje, bet jaukioje patalpoje buvo prisiminta 1934-aisiais vykusi šventė bei oficialiai atidaryta Šventosios...


Šį savaitgalį Klaipėdoje triukšmingai švenčiama Jūros šventė. Jos rengėjai visur akcentuoja, jog ši šventė – jubiliejinė, nes praėjo 80 metų nuo pirmosios oficialiai paminėtos Jūros dienos. O pirmąkart ši šventė 1934-ųjų liepos 22 dieną buvo surengta ne Klaipėdoje, o Šventojoje, Šventosios uoste.


Praėjusio sekmadienio vakarą, kai kurorte nurimo „Palangos stinta 2009“ šurmulys, viešbutyje „Palangos vėtra“ duris atvėrė fotografijos galerija „Vėtra“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius