Po Konstitucinio Teismo sprendimo Palangos komunalinį ūkį ir toliau valdys miestas

"Palangos tilto" informacija, 2022-05-06
Peržiūrėta
7253
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Po Konstitucinio Teismo sprendimo Palangos komunalinį ūkį ir toliau valdys miestas

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, gegužės 5 d., nusprendė, kad šalies savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorius dėl viešųjų paslaugų teikimo tik išimtiniu atveju, įstatyme nustatytomis sąlygomis.

„O tai reiškia, kad Palangos komunalinį ūkį ir toliau valdys miestas. Vakarykštis Konstitucinio teismo sprendimas dėl vidaus sandorių dar kartą patvirtina, kad savivaldybių siekis užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas gyventojams pasitelkiant savo valdomas įmones yra teisingas ir gina viešąjį interesą,“ – savo Facebook įraše pasidžiaugė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pritardamas teismo sprendimui, jis sako, kad savivaldybės turi pačios spręsti, kas ir kokia tvarka teikia tokias viešąsias paslaugas kaip keleivių vežimas vietinio susisiekimo maršrutais, viešųjų teritorijų ir gatvių priežiūra, maitinimas ugdymo, globos ar sveikatos priežiūros įstaigose, vandens ir šilumos tiekimas ar atliekų tvarkymas. 

„Svarbu užtikrinti ir tai, kad savivaldybėms priklausantis turtas, pavyzdžiui, baseinai, stadionai ar sporto arenos, būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui gyventojų“ – pabrėžė meras.

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Konstitucijai neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punktas tiek, kiek pagal jį įstatyme nustatytomis sąlygomis vidaus sandoris gali būti sudaromas savivaldybei Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pavedant Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui.

Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tyrė, ar Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas pareiškėjo ginčyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.), 120 straipsnio 2 daliai (Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 120 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, savivaldybėms įstatymu gali būti pavedama vykdyti ir funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu (kaip antai organizuoti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą). Savivaldybės, įgyvendindamos tokias įstatymu joms pavestas funkcijas, be kita ko, organizuodamos teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, privalo paisyti Konstitucijos ir įstatymų, joms suteiktą kompetenciją įgyvendinti tik taip, kad būtų paisoma ne tik teritorinės bendruomenės viešojo intereso, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 120 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, siekdamas sudaryti prielaidas užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, gali nustatyti, be kita ko, savivaldybei perduotų tokių viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimo teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas diskreciją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, turi paisyti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų (be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų) ir kitų konstitucinių imperatyvų (be kita ko, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), be kita ko, turi įtvirtinti savivaldybių pareigą teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, taip pat kad būtų užtikrinta tokių viešųjų paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė. Tik taip būtų paisoma ne tik teritorinės bendruomenės viešojo intereso, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu Konstitucinis Teismas sistemiškai vertino pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčytą Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su jame nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, kitomis Viešųjų pirkimų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, taip pat su Viešojo administravimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatomis.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kada gali būti sudarytas vidaus sandoris, kuriam netaikomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti reikalavimai: savivaldybė, be kita ko, įgyvendindama jai priskirtas savarankiškąsias funkcijas, iš jų – organizuodama viešųjų paslaugų teikimą, gali Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, sudarydama vidaus sandorį, pavesti jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kurį ji, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi kontroliuoja (arba tai atlieka kitas jos kontroliuojamas juridinis asmuo), teikti vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugas.

Toks savivaldybės pavedimas galimas tik išimtiniu atveju (t. y. tik tada, jei tokių paslaugų teikimas, paisant veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, be kita ko, taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus), veikiant bendruomenės interesais ir siekiant užtikrinti, kad tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos.

Prieš sudarant tokį vidaus sandorį pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip pat turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

Vadinasi, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą savivaldybė, prieš sudarydama vidaus sandorį su jau įsteigtu įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamu viešųjų paslaugų teikėju dėl minėtų viešųjų paslaugų teikimo privalo įsitikinti, kad tokių paslaugų teikimas, paisant veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, be kita ko, taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus, taip pat kad tik taip bus užtikrinta, kad tokios viešosios paslaugos būtų kokybiškos ir teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai. Be to, turi būti įvertinta, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu ginčytame Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, aiškinamu sistemiškai kartu su tame punkte nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, kitomis Viešųjų pirkimų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, taip pat su Viešojo administravimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatomis, sudaromos prielaidos savivaldybėms įgyvendinti įstatymu joms priskirtas savarankiškąsias funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų (vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų) teikimo organizavimu, sudarant vidaus sandorius, t. y. netaikant atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų reikalavimų, jei viešųjų paslaugų teikimas negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka viešai pasirenkant paslaugų teikėją. Tokiu išimtiniu atveju vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik tada, kai taip siekiama užtikrinti, kad minėtos viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai ir jos būtų kokybiškos, ir tik prieš tai įvertinus tokio sprendimo įtaką sąžiningai konkurencijai.

Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos savivaldybėms, organizuojant teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, paisyti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų (be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų), kitų konstitucinių imperatyvų (be kita ko, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), be kita ko, teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, taip pat, kad būtų užtikrinta tokių viešųjų paslaugų prieinamumas gyventojams, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik taip sistemiškai tiek, kiek nurodyta, ginčytą Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su jame nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, kitomis Viešųjų pirkimų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, taip pat su Viešojo administravimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatomis, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nepažeidžiantis iš Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 120 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2652/content.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Su Tarybos sprendimo projektu galite susipažinti Palangos miesto savivaldybės interneto tinklapyje www.palanga.lt . 


Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, gegužės 5 d., nusprendė, kad šalies savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorius dėl viešųjų paslaugų teikimo tik išimtiniu atveju, įstatyme nustatytomis sąlygomis.


Lietuvos oro uostų skelbtą tarptautinį aviacinių degalų tiekimo infrastruktūros (kuro bazių) valdymo konkursą Vilniaus ir Palangos oro uostuose laimėjo kompanija „Baltjet“.


Pirmadienį, balandžio 19 dieną, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, todėl negali vykti. „Konstitucinio teismo sprendimą reikia vykdyti, o ne komentuoti ,“ – šyptelėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pirmadienio popietę sulaukęs...


Su atleidimu iš darželio-lopšelio „Gintarėlis“ direktorės pareigų nesusitaikstanti buvusi jo direktorė Ilona Milkontė, kurios interesus teisme atstovavo buvęs Palangos miesto Tarybos narys, advokatas Aleksandras Jokūbauskas, blogos žinios sulaukė ir iš Klaipėdos apygardos teismo (KAT). Spalio 22 d. jis paskelbė nutartį, kuria Klaipėdos apygardos teismo...


Įvykiai praėjusį penktadienį prie Klaipėdos apygardos teismo labiau primena siužetą iš filmo apie gangsterius. Sulaukęs nepalankaus sprendimo byloje dėl incidento savivaldybėje su Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Petru Keiniu 2016 metais, kurorto verslininkas Darius Miklovas, kartu su miesto Tarybos nariu Eimučiu Židanavičiumi suvaržė judėjimo laisvę, bandė ištraukti...


Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Svajūno Bradūno, buvusio Palangos miesto vyriausiojo architekto, ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 metų sausio 13 dienos nuosprendžio...


Nors liepos mėnesį Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo apribojo prekybos svaiginančiais gėrimais laiką „Luizoje“ nuo 8 val. ryto iki vidurnakčio, savaitgaliais čia ir toliau linksminamasi iki paryčių. Buvusi kavinės savininkė Irena Staponienė, apskundusi šį sprendimą teismui, laukia jo verdikto ir žada, jei šis būsiąs nepalankus, skųstis...


Dalies Tarybos narių pasiūlymas, išdėstytas sprendimo projekte, kad palangiškiams vasarą nereikėtų mokėti vietinės rinkliavos už automobilių statymą mieste, nepraėjo Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš „rėčio“.


Atrakcionai Palangoje vos ne kasmet kaitina aistras tarp verslininkų ir miesto valdžios. Šią vasarą niekaip neišsprendžiama, ką daryti su vaikų žaidimo teritorija Vytauto gatvėje, šalia kurhauzo. Teismų maratonai tęsiasi, tačiau taškas painioje istorijoje taip ir nepadedamas.   Pasiūlė skirti baudas Šiomis dienomis pas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius