Skandalingoje pardavimo istorijoje padėtas taškas: po teismo nutarties palangiškiui pakirto kojas

Teisingumo atkūrimo laukusiam Vaidotui Jankauskui po Aukščiausiojo teismo (AT) nutarties pakirto kojas – verslininkas nieko nelaimėjo, negana to, jo bylinėjimosi išlaidos dar labiau padidėjo.

„Toks štai Lietuvoje teisingumas – dalyvauji aukcione, o už mėginimą teisme apginti savo teises lieki kaltas vien todėl, kad, pasirodo, aukcionas buvęs neteisėtas“, – liūdnai atsiduso palangiškis V.Jankauskas.

Siekęs, kad būtų pripažintas aukciono laimėtoju, po daugiau nei dvejus metus trukusio teismų maratono verslininkas liko nieko nepešęs ir kitiems bylos dalyviams dabar turės sumokėti per 17,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. 

Aukcione iš viso dalyvauti negalėjusio, bet teisme taip pat aukciono nugalėtoju mėginusio tapti kito ieškovo kauniečio Simono Vaškevičiaus nuostoliai kur kas mažesni – 12,5 tūkst. eurų.

Negana to, iš V.Jankausko priteista sumokėti 3 tūkst. eurų už kauniečio atsiliepimą į palangiškio kasacinį skundą.

Pripažino neteisėtu 

Skandalingai pagarsėjusio buvusios Preilos nuotekų siurblinės pardavimo istorijoje Aukščiausiasis teismas padėjo tašką: aukcionas buvo neteisėtas ir pastatas gali būti parduodamas iš naujo.

Bylos laimėtoja pripažinta neteisėtą aukcioną rengusi bendrovė „Neringos vanduo“ ir jos akcininkė savivaldybė. Jų patirtos teismo išlaidos priteistos iš aukciono dalyvių, nors jie negalėjo žinoti, kad jis neteisėtas. 

AT teisėjų kolegija pritarė Apeliacinio teismo išvadai, kad aukcionas buvo organizuotas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai buvo jau antras bandymas parduoti nuotekų perpumpavimo pastatą. Pirmasis aukcionas neįvyko dėl to, kad neatsirado pirkėjų.

Teismas padarė išvadą, kad organizuodamas antrąjį aukcioną „Neringos vanduo“ privalėjo iš Neringos savivaldybės gauti naują pritarimą pardavimui. Bet bendrovei skelbiant naują aukcioną apie tai puikiai žinojusi savivaldybė tuomet pritarimo nepasigedo.

Be to, prieš šį aukcioną nebuvo atliktas naujas parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertinimas, o pradinę pastato kainą – 150 tūkst. eurų nustatė pati bendrovė.

Statinys tapo ypatingas 

Negana to, Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija buvusios nuotekų perpumpavimo stoties pastato aukcioną pripažino specialiuoju. Tokiu atveju turto pardavimas gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu. 

AT išaiškino, jog aukcioną kvalifikuoti kaip specialųjį leidžia tai, kad parduodamo objekto žemės sklypas yra valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančioje pajūrio juostoje.

Anot teisėjų kolegijos, aukciono sąlygose nebuvo būtina net paskelbti, kad jis yra specialusis. Esą ši aplinkybė nepaneigia parduodamo objekto ypatumų bei specifinės aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos.

Tačiau AT teisėjų kolegija niekuo nepagrindė, dėl kokių priežasčių buvo būtina nutraukti šio objekto aukcioną. 

Kai kurių teisininkų nuomone, toks AT išaiškinimas ir formuojama praktika gali ydingai pasireikšti ateityje. Anot jų, dabar parduodant pajūrio juostos ar draustinio teritorijoje esantį objektą aukcionas bet kada gali būti nutrauktas, jei organizatoriui neįtiks jo laimėtojas arba pasiūlymas pasirodys per menkas.

Net negalėjo dalyvauti 

2020 metų gruodžio 7-ąją vykusiame Preilos nuotekų siurblinės pastato aukcione Palangos verslininkas V.Jankauskas pasiūlė 200 tūkst. eurų. 

Jį aplenkė S.Vaškevičius, pateikęs 262 tūkst. eurų sumą. 

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad iš S.Vaškevičiaus dar nėra gauti privalomi aukciono mokesčiai. 

Įmokų bendrovė sulaukė po aukciono praėjus beveik 4 valandoms. Tokiu atveju kaunietis iš viso aukcione negalėjo dalyvauti.

Vėliau buvo nustatyta, kad kaunietis aukciono išvakarėse du suformuotus mokėjimus išsaugojo prie nepasirašytųjų, o pavedimus pasirašė ir pinigai į „Neringos vandens“ sąskaitą pajudėjo tik gruodžio 7 dieną 10 valandą 23 minutės, kai jau buvo paskelbta, kas pasiūlė didžiausią kainą. 

Tačiau aukcionui pateiktuose S.Vaškevičiaus pavedimo išrašuose kažkodėl buvo žyma, kad jie jau yra pasirašyti, taigi aukciono komisijai pateikti finansiniai dokumentai buvo suklastoti. 

Neringos savivaldybės advokatai nesėkmingai bandė teismus raginti inicijuoti ikiteisminį tyrimą, bet pati savivaldybė į teisėsaugą taip ir nesikreipė.

Atmetė abu siūlymus 

Brangiau pastatą parduoti siekusiai savivaldybės įmonei buvo priimtinesnis S.Vaškevičiaus pasiūlymas, bet iškart jo skelbti nugalėtoju komisija nesiryžo – pernelyg akivaizdus buvo aukciono sąlygų pažeidimas. 

„Neringos vanduo“ nenorėjo pastato parduoti ir mažiausią kainą pasiūliusiam V.Jankauskui. 

Po keleto dienų buvo surastas saliamoniškas sprendimas – abiejų aukciono dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, o pastato pardavimas paskelbtas neįvykusiu.

Atsisakyti S.Vaškevičiaus pasiūlymo buvo paprasta – jis laiku nebuvo sumokėjęs būtinų įmokų. Atmesdama ir V.Jankausko pasiūlymą komisija pareiškė, kad jis buvęs netinkamai pateiktas, nors atplėšus vokus dalyviui jokių priekaištų nebuvo pareikšta. 

Anot komisijos, 3 dokumentų lapai – kainos pasiūlymas ir banko pavedimo išrašai apie atliktus du mokėjimus – buvo nesurišti, o antroje paskutinio lapo pusėje nebuvo jo parašo, kaip to buvo pageidaujama aukciono nuostatuose.

Tris lapus svarbu surišti 

AT teisėjų kolegija pripažino, kad privalomų aukciono sąlygų laiku neįvykdžiusio S.Vaškevičiaus pasiūlymas buvo atmestas teisėtai. 

Tačiau aukciono sąlygų pažeidimu pripažinta ir tai, kad V.Jankauskas tris lapus pateikė nesunumeruotus, nesurištus ir be papildomo parašo paskutinio lapo antroje pusėje. 

Pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismas tai buvo įvertinęs kaip aukcionui jokios esminės įtakos nepadariusį formalumą.

Tačiau AT teisėjų kolegija pritarė Apeliaciniam teismui, kad aukciono sąlygose nustatytų reikalavimų laikymasis užtikrina skaidrumą, nes jau pateikus pasiūlymą yra labiau apsunkintos galimybės sukeisti dokumentų lapus. 

Kita vertus, anot teisininkų, jeigu V.Jankausko pasiūlymas ir idealiai būtų atitikęs aukciono sąlygų reikalavimus, aukcionas vis vien būtų buvęs nutrauktas jį pripažinus specialiuoju.

“Lietuvos rytas”