Po lemtingo šuolio į vandenį – ilga kova dėl galimybės vaikščioti

Vanduo daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir vasara. Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikams kiekvienas maudynių sezonas kartu reiškia ir skaudžias istorijas – ypač tas, kurios prasideda vienu neatsargiu šuoliu į vandenį. Vienas tokių atvejų vos nesibaigė tragedija Tadui Šiemai – jaunam, fiziškai aktyviam vyrui, kuris po nelaimingo nėrimo patyrė sunkią kaklinės stuburo dalies traumą. Šiandien jis vaikšto, dirba, gyvena aktyvų gyvenimą ir pats savo istoriją vadina antru gimimu. Šį rezultatą lėmė profesionalus KUL medikų darbas, moderni neurochirurgija, ilga reabilitacija ir milžiniška paties paciento valia nepasiduoti.

Viena sekundė pakeitė gyvenimą

Tadas prisimena, kad lemtinga praėjusio rugpjūčio diena atrodė įprasta – vasara, vanduo, šeima, poilsis ir maudynės gerai pažįstamam vandens tvenkinyje. Tačiau vienas šuolis buvo lemtingas.

„Atsitrenkiau į dugną ir iškart supratau, kad kažkas labai negerai. Pajutau, kad kūnas nebeklauso. Aiškiai suvokiau, kad svarbiausia – nejudėti. Šeimos nariams mane ištraukus iš vandens, paprašiau, kad jie tik prilaikytų galvą ir kuo greičiau kviestų greitąją pagalbą“, – pasakojo vyras. 

Pasak KUL gydytojo neurochirurgo Vytauto Grykšo, pirmosios minutės po tokios traumos dažnai lemia labai daug.

„Jeigu žmogus neteisingai ištraukiamas iš vandens, galima dar labiau pažeisti nugaros smegenis. Tokiais atvejais labai svarbu stabilizuoti kaklą ir kuo mažiau judinti pacientą“, – aiškino gydytojas. 

Trauma, po kurios daugelis nebeatsistoja

Ligoninėje atlikti tyrimai parodė itin rimtą diagnozę – kaklinės stuburo dalies slankstelio lūžį ir nugaros smegenų pažeidimą. Pasak neurochirurgo V. Grykšo, tokios traumos yra vienos sudėtingiausių.

„Kai pažeidžiamos nugaros smegenys, žmogus gali netekti rankų ir kojų judesių, jam sutrinka šlapinimasis, tuštinimasis, kvėpavimas. Tai ne tik fizinė, bet ir labai sunki psichologinė trauma, sukelianti didžiulį diskomfortą bei paveikianti socialinį gyvenimą“, – dalijosi gydytojas. 

Pasak jo, klaipėdiečio Tado istorijoje buvo viena labai svarbi dedamoji – vyras patyrė sunkią traumą, tačiau nugaros smegenys buvo pažeistos iš dalies.

„Jam labai pasisekė. Nors slankstelis lūžo, nugaros smegenys nebuvo visiškai nutrauktos. Jaunam, fiziškai stipriam žmogui tai suteikė daug geresnes galimybes sveikti“, – aiškino V. Grykšas. 

Atliko sunkią stuburo operaciją

Tadui KUL gydytojas neurochirurgas atliko rekonstrukcinę operaciją. Jos metu reikėjo pašalinti pažeistą slankstelį, išplatinti nugaros smegenų kanalą ir iš klubikaulio donorinio kaulo suformuoti naują slankstelio kūną, titaniniu implantu stabilizuoti lūžio vietą. 

„Operacijos metu buvo pasirinktas sudėtingesnis, tačiau efektyvesnis metodas – naudoti paties paciento kaulą. Ši technika duoda labai gerus rezultatus, nes lūžis suauga kokybiškiau“, – paaiškino V. Grykšas.

Gydytojo teigimu, po sunkių nugaros smegenų traumų žmogaus organizmas dažnai patiria vadinamąjį spinalinį šoką. Tai būsena, kai kūnas tarsi „atsijungia“ – dingsta refleksai, judesiai, jutimai.

„Pirmą savaitę dažnai dar negalime tiksliai pasakyti, kiek funkcijų atsistatys. Tik vėliau paaiškėja tikrasis pažeidimo mastas. Galutinius rezultatus po tokių traumų kartais vertiname tik po dvejų ar trejų metų. Tačiau Tado atveju, gana greitai pastebėjome pirmuosius gerėjimo ženklus. Po kelių dienų pradėjo atsirasti judesiai rankose ir kojose. Tai buvo labai svarbus signalas“, – kalbėjo gydytojas neurochirurgas.

Mažais žingsneliais į kasdienienybę

Per daugiau nei keturis profesinio darbo dešimtmečius neurochirurgas V. Grykšas matė šimtus pacientų, patyrusių stuburo traumas. Jis sako aiškiai pastebėjęs vieną dalyką – žmogaus charakteris sveikimui turi didžiulę reikšmę. 

„Yra pacientų, kurie greitai palūžta psichologiškai. Yra ir tokių, kurie net gydytojus ramina. Tadas buvo iš tų žmonių, kurie kovoja ir deda visas pastangas, kad atsistotų ant kojų. Tie, kurie sportuoja, treniruojasi ir tiki rezultatu, dažniausiai pasiekia daug daugiau“, – įžvalgomis dalijosi gydytojas. 

Po operacijos Tadas tęsė gydymą KUL Reabilitacijos klinikoje. Čia prasidėjo jo kasdienis atkaklus darbas su kineziterapeutais ir kitais specialistais.

„Pirmosios dienos buvo išties sunkios. Labai skaudėjo sužalotą vietą, tirpo visas kūnas. Mažais žingsneliais pradėjau judėti. Menkiausios pergalės reabilitacijos procese tapdavo didžiule motyvacija. Kai pamažu pradedi vaikščioti, kai pats gali atsikelti, kai grįžta jėgos – tai neapsakomas jausmas. Visą sveikimo etapą stengiausi susitelkti į tai, ką galiu padaryti pats. Supratau viena – niekas už mane šito nelengvo kelio nenueis. Jeigu noriu atsistoti ant kojų, turiu dirbti. Vienas ryškiausių prisiminimų visam gyvenimui – pirmieji ilgesni pasivaikščiojimai iki jūros“, – savo istoriją pasakojo klaipėdietis. 

Šiandien Tadas yra grįžęs prie įprasto gyvenimo – dirba, sportuoja, tačiau sako į kai kuriuos dalykus žiūrintis kitaip.

„Dabar suprantu, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Pats esu atsargesnis ir skatinu tokiais būti aplinkinius. Šeimos nariams, draugams ar pažįstamiems skleidžiu žinią, kad įmantresnis šuolis į vandenį nėra vertas rizikos. Saugumas privalo būti prioritetas kiekvieno iš mūsų gyvenime“, – sako jis.

Neurochirurgo perspėjimas vasarai

Gydytojas V. Grykšas sako, kad nors stuburo traumų, patirtų neriant, pastaruoju metu mažiau nei prieš kelis dešimtmečius, problema išlieka.

„Anksčiau tokių pacientų vasaros sezonu būdavo dešimtys. Dabar žmonės daugiau žino apie pasekmes, tačiau kiekvieną vasarą vis tiek matome skaudžių nelaimių“, – sako gydytojas. 

Jo žinutė labai konkreti – vienas neatsargus šuolis gali pakeisti visą gyvenimą.

„Žmonės dažnai galvoja, kad blogi dalykai nutinka kažkam kitam. Pakanka vienos sekundės, kuri gali lemti negrįžtamus procesus, „atimti“ judėjimą ir gyvenimą. Skatinu vasarotojus vandens telkiniuose elgtis saugiai“, – perspėjo neurochirurgas. 

KUL Komunikacijos tarnyba