Poilsiui prie jūros be alkoholio – ne? Už „baliuką“ kopose ar paplūdimyje: plonesnė piniginė

Lietuviai pajūryje kaip gėrė – taip geria. Vieni alkoholinius gėrimus įsigyja vietos baruose ar kavinėse, nešasi ant rankšluosčio visai prie pat vandens, kiti – įsigyja parduotuvėse ir velnio lašus atsineša šaltkrepšiuose ar tiesiog kuprinėse. Karštą vasaros dieną atsigaivinti nori kiekvienas, tačiau pavyzdingiems poilsiautojams pakanka gaiviųjų gėrimų ar tiesiog vandens, o kitiems – nė motais ir draudimas viešoje vietoje vartoti alkoholį. Dar didesnė bėda – neblaivūs asmenys, besipliuškenantys vandenyje. Vis dėlto, Palangos miesto policija informuoja, kad tai nėra vieninteliai pažeidimai, kuriuos linkę daryti poilsiautojai. 

Gresia atsakomybė ir už „baliukus“ kopose ar pliaže 

Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Kęstutis Bončkus „Delfi“ pasakoja, kad poilsiautojai taisyklių išties nepaiso. Didžiausia pajūrio pareigūnų bėda – neblaivios maudynės.

„Mes savaitgaliais betarpiškai patruliuojam paplūdimyje, dirbam prevencinį darbą, tai su tais pažeidimais susiduriame, gelbėtojai prašo pagalbos. Tikslaus skaičiaus neįvardinsiu, bet jų yra – tenka. Dažniausiai pareigūnai kviečiami dėl maudymosi draudžiamu laiku, dėl alkoholio vartojimo paplūdimyje arba neblaivių asmenų pasirodymo paplūdimyje ir to paties maudymosi neblaivių asmenų, nes yra taisyklės, kurios draudžia maudytis būnant neblaiviems. 

Aišku, viešoje vietoje alkoholį vartoti draudžiama ir draudžiamu metu, kai iškelta raudona vėliava, taip pat taisyklės draudžia maudytis. Šiemet mes turime 17 pažeidimų nustatę būtent pagal ANK 491 straipsnį dėl maudymosi draudžiamu laiku arba maudymosi apsvaigus“, – sako jis ir akcentuoja, kad vadovauti Palangos miesto policijos komisariatui pradėjo tik šių metų birželio pirmąją, tačiau darbavosi čia ir prieš 5–6 metus, tai lyginant situaciją tada ir dabar – ji yra labai panaši: žmonės vartoti alkoholį pajūryje tikrai nevengia.

Administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnis numato, kad asmeniui, kuris maudosi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, arba apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 900 eurų. Vis dėlto, neblaivūs poilsiautojai, veikiausiai, tikisi, kad pareigūnai jų nepastebės ir baudų išvengti pavyks. Pasitaiko ir tokių, kurie atvykus policijai pradeda ginčą. 

„Kad labai daug tokių būtų, tai ne, bet yra. Yra teikę taikyti ir atsakomybę už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir už viešosios tvarkos pažeidimus, ir už keiksmažodžius viešose vietose, tame tarpe ir paplūdimyje. Tai tokių atvejų pasitaiko, bet tai nėra taisyklė – dažniausiai žmonės pareigūnų klauso. Gelbėtojai yra neuniformuoti, tai jie galbūt įsivaizduoja, kad nelabai turėtų klausyti gelbėtojų, bet policijos pareigūnų uniforma vis tiek šiek tiek drausmina“, – sako K. Bončkus.

Kaip minėjo ir pašnekovas, alkoholį vartoti viešoje vietoje – draudžiama. Vadinasi, atsinešti savo alkoholinius gėrimus į paplūdimį, gerti ne barų ar kavinių teritorijoje ar „piknikauti“ kopose – taip pat negalima, net jei į vandenį ir nelipama. Alkoholį galima vartoti tik lauko kavinėse ir jų teritorijoje, vis dėlto, tokie draudimai – nė motais. 

„Barai, veikiantys paplūdimyje, gali prekiauti alkoholiu vartojant vietoje. Vargu, ar jie turi leidimus prekiauti išsinešimui, galbūt. Bet galioja bendros taisyklės – jeigu jau yra galimybė išsinešti alkoholį, viešoje vietoje jo vartoti negalima. Ir savo atsinešto alkoholio viešoje vietoje vartoti negalima. 

[Pažeidimų, aut. past.] skaičių sunku įvardinti, nes būna, kad pareigūnai tą prevencinį darbą dirba, jie perspėja žmones, nes mes iš karto nepuolame bausti – visų pirma mes įspėjame žmones, kad negali, galbūt kažkas nežino, ir jeigu tai nėra piktybinis pažeidėjas, pažeidimai nesikartoja iš tų asmenų, apsiribojame įspėjimais. Jeigu kartojasi ir jeigu neklauso, tada fiksuojame pažeidimus ir baudžiame tuos asmenis. Bauda siekia nuo 20 iki 100 eurų. Pakartotinai padarius pažeidimą – nuo 100 iki 200 eurų“, – aiškina pašnekovas.

Nelegalūs čeburekai, slapta atvesti augintiniai ir vaikai, palikti be priežiūros 

Be ne vietoje ir ne laiku vartojamo alkoholio ar maudynių išgėrus, yra ir aibė kitų pažeidimų, kuriuos fiksuoja policijos pareigūnai. Pavyzdžiui, paplūdimiuose draudžiama išnešiojamoji prekyba – tokia prekyba, kurios metu tiesiai pas jus šaltkrepšyje atkeliauja karšti čeburekai ar kepta duona. 

„Tai yra draudžiama, bet vyksta – girdime ir mes, galbūt mes truputėlį mažiau susiduriame, kai mes uniformuoti patruliuojame paplūdimyje, nes mus, turbūt, stengiasi apeiti šitie prekeiviai, bet esame užfiksavę ir tokių pažeidimų. Bet be abejo, vienas dalykas, tai yra savivaldybės nustatytų prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimas ir jeigu asmenys neturi individualios veiklos ar kažkokios įmonės neturi, tai tada yra ir ūkinės komercinės veiklos pažeidimas. Be abejo, jeigu alkoholis prekiaujamas, tai tam dalykui reikalingos ir licencijos.

Prekyba viešose vietose užtraukia nuo 16 iki 30 eurų baudą, o jeigu asmenys prekiauja ir yra užfiksuotas ūkinės komercinės veiklos pažeidimas, tai jau bauda yra nuo 300 iki 1 tūkst. eurų. Tai čia jeigu nėra jokios įmonės, jokios individualios veiklos, tai tada jau asmeniui gresia didesnė bauda, bet paprastai jie būna individualias veiklas išsiėmę ir pažeidžia individualios veiklos taisykles. 

Šiais metais paplūdimyje dėl prekybos, dėl savivaldybės taisyklių pažeidimų, esame fiksavę 5 pažeidimus. Skundų mes nesame gavę būtent dėl tos prekybos, bet čia pareigūnai patys dirbdami pastebėjo ir pavyko sulaikyti pažeidėjus“, – pasakoja K. Bončkus. Vadinasi, tokie prekeiviai dažnai lieka nenubausti – pilietiškų poilsiautojų, pranešančių apie nelegalią veiklą, nėra, tad „už ausų“ pagaunami tik tie, kuriuos patys pastebi patruliuojantys pareigūnai.

Poilsiautojai į paplūdimius ar kopas nevengia atsivesti ir savo augintinių. Vieni su gyvūnu atkeliauja palydėti saulės, kiti – ateina rytiniams žygiams, treti – leidžia su keturkojais čia ir visą dieną. Vis dėlto, pavyzdžiui, Palangoje yra tik vienas paplūdimys, į kurį galima keliauti su augintiniais – Nemirsetoje (apie 8 km nuo Palangos centro). Visų kitų paplūdimių prieigos pažymėtos ženklais, įspėjančiais poilsiautojus, kad šunys ir kiti augintiniai čia nelaukiami, tą pažymi ženklas „Vesti gyvūnus draudžiama“. 

„Būtent šiandien skaičiau, kad mažą šuniuką kažkas atsivedė ir kažkas pasiskundė. Tik nežinau, pareigūnai dar turbūt nebaigė darbų, negaliu pasakyti, kas ten įvyko. Kaip tik organizuojame mes ir priemones kartu su savivaldybės viešosios tvarkos skyriumi dėl šuniukų vedžiojimo. Tų pažeidimų pasitaiko. Ypač rytais, vakarais, kada mažiau žmonių paplūdimyje. Tikrai žmonės vedžioja. [...] Turėtų neiti ir į kopas, nes prieigose jau ženklai yra iškabinti, kurie apima ir kopas, tai negalima niekur, jau traktuojame kaip pažeidimą“, – aiškina Palangos PK viršininkas.

Nors draudimų paplūdimyje yra tikrai daugiau, nei pavyko aptarti su K. Bončkumi, paskutinis, kurį apkalbėjome – vaikų nepriežiūra. Spaudoje tenka kasmet skaityti ir apie bent po vieną nelaimingą atvejį – vaikai skęsta, užgęsta ne tik jų, bet kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kada nusinešamos ir juos gelbėjusių gyvybės. 

„Kiekvieno tėvo pareiga yra prižiūrėti savo vaikus ir nepalikti jų be priežiūros. Aš šiais metais pamenu porą atvejų, kada buvo pranešimai, kad paplūdimyje yra be priežiūros vaikas. Vienu atveju mes radome aštuonerių metų berniuką, atidavėme tėvams, kurie buvo netoliese, jis lygtai buvo nuklydęs. Ir vienas pranešimas buvo, kad skendo 13 metų vaikas, gelbėtojai ištraukė iš jūros vaiką. [...] Dėl šito vieno įvykio esame pradėję administracinę teiseną, aiškinsimės, kiek tos mamos kaltės yra, kad ji neprižiūrėjo. Bet vėlgi, tai nėra labai dažnai pasitaikantys atvejai. Alkoholio faktų vartojimo neturime užfiksavę, kad būtų paplūdimyje su vaikais neblaivūs ir vaikų neprižiūrėtų.

[...] Tuo vienu atveju, žinote, toks momentinis atvejis, kada tas vaikas nubėgo ir maudėsi arba tiesiog nepagalvojo, kad negali maudytis. Tų priežasčių neįvardinsiu labai tiksliai, nes kol kas mes tyrimą atliekame. Kiek iš atminties pamenu, kad mama nesužiūrėjo, nepastebėjo, nematė, nežinojo, kad negalima maudytis ir panašiai. Vaiko atveju, pagal įstatymą atsako tik vaikai, kuriems yra nuo 16 metų, tai iki 16 metų už pažeidimus atsako tėvai. Bet vėlgi, jie atsako ne tai kad tiesiogiai, tą baudą mes taikome tėvams, bet tada yra tas tėvų pareigų atlikimas ir mes vertiname, ar tėvai tikrai atliko savo pareigas, kad tas vaikas pažeidė įstatymą ir čia gali jau pakrypti visaip. 

Jeigu mes matome, kad tėvai stengėsi, viską padarė, bet tas vaikas nuklydo, tai ne visada ta atsakomybė yra taikoma – apsiribojame kažkokiais įspėjimais, žodiniais pokalbiais su tėvais. Aišku, visada yra informuojamos vaikų teisės, jos savo ruožtu kažkokius veiksmus atlieka, bet kad tiesiogiai kiekvienu atveju būtų baudžiami tėvai, tai nėra taip. Vertinama, ar tėvai atliko savo pareigas“, – teigia pašnekovas.

Akvilė Bružinskaitė

DELFI