Rinkimų istorija: kuriose savivaldybėse vyko didžiausia kova dėl mero posto

Palangos tiltas, 2022-09-29
Peržiūrėta
780
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Rinkimų istorija: kuriose savivaldybėse vyko didžiausia kova dėl mero posto

Artėjant 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palygino, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose. 

Pastarųjų dvejų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kandidatų į savivaldybių tarybas buvo sulaukta 2015 m. Tąkart savivaldybės tarybos nario mandato siekė 15223 asmenys. Tuo tarpu 2019 m. savivaldos rinkimuose VRK buvo užregistravusi 13666 kandidatus. Svarbu paminėti, kad nuo 2015 m., tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, kai savivaldybės meras kartu yra ir savivaldybės tarybos narys, prie kandidatų į savivaldybių tarybų narius skaičiaus pridėtas taip pat ir kandidatų į savivaldybių tarybų narius–merus skaičius. 

Kaip atrodė kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičiai konkrečiose savivaldybėse 2015 ir 2019 m. savivaldybių tarybų narių-merų rinkimuose, galite matyti interaktyviame žemėlapyje užvedę pelės kursorių ant Jus dominančios savivaldybės. 

2015 m. daugiausiai kandidatų meru siekė tapti Kaune 

VRK statistika rodo, kad 2015 m. dėl savivaldybės tarybos narių mandatų varžėsi 478 kandidatų sąrašai, iš kurių 364 buvo iškelti partijų, 9 – partijų koalicijų, o 54 sąrašus iškėlė visuomeniniai rinkimų komitetai. 

Kandidatais į merus 60-je savivaldybių 2015 m. rinkimuose buvo užregistruoti 434 kandidatai. Didžiausia konkurencija dėl mero posto vyko Kaune. Vadovauti šiam miestui siekė 15 kandidatų. Dėl Vilniaus ir Klaipėdos miestų mero postų varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžyje ir Šiauliuose – po 11. Alytaus mieste, Visagine, Prienų bei Raseinių rajonuose varžėsi po 10 kandidatų į merus. Po 9 – Šilalės, Šilutės ir Zarasų rajonuose. Kitose savivaldybėse dėl mero kėdės varžėsi nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos renkant merus 2015 metų rinkimuose buvo Birštone ir Rietave – po 3 kandidatus. 

Rinkimų statistika rodo, kad tąkart 19 arba beveik trečdalis merų buvo išrinkta per pirmąjį rinkimų turą. 

2019 m. didžiausia kova dėl mero posto vyko Vilniuje 

2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo renkami 1502 savivaldybių tarybų nariai. Rinkėjų sprendimu 60 iš jų kartu su savivaldybės tarybos nario mandatu gavo ir merų regalijas. 

Šiuose rinkimuose buvo iškelti 465 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 415, partijų koalicijos – 14, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 87. 

Dėl mero mandatų tąkart varžėsi 410 kandidatų. Didžiausias kova dėl mero posto 2019 m. vyko Vilniuje. Vadovauti šiam miestui siekė net 17 kandidatų. Dėl Klaipėdos miesto mero posto varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžio mieste kandidatavo 11. Alytaus mieste – 10. Po 9 kandidatus mero posto siekė Šiaulių miesto, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Telšių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Kitose savivaldybėse į merus kandidatavo nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos – po 3 kandidatus – renkant merus 2019 metų rinkimuose buvo Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.  

41 savivaldybėje renkant merą prireikė II rinkimų turo. 19 merų buvo išrinkta per pirmąjį balsavimą Akmenės rajone, Birštone, Biržuose, Druskininkuose, Jonavos rajone, Joniškio rajone, Kauno mieste, Kauno rajone, Neringoje, Palangoje, Pasvalio rajone, Rietave, Šakių rajone, Šalčininkų rajone, Šiaulių mieste, Šiaulių rajone, Širvintų rajone, Švenčionių rajone bei Vilniaus rajone.

Kaip aktyviai kandidatai dalyvaus artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, paaiškės jau kitais metais. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Geriausias viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Neringos, Birštono ir Druskininkų savivaldybėse.


Artėjant 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palygino, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose. 


Lietuvoje registruota beveik 50 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 20 tūkst. visų atvykusiųjų – nepilnamečiai. Kai kuriose savivaldybėse dėl vietų trūkumo ugdymo įstaigose jau ribojamas ukrainiečių apgyvendinimas. Apie tai „Info dienai“ pasakojo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.


Baigėsi rinkimų į 2020-2024 Seimą balsavimas jo pirmajame ture. Po rezultatų iš Mėguvos rinkimų apygardos Saulės rinkimų apylinkės Palangoje (jie paaiškėjo 23 val. 15 min.)  kurorto konservatorių pirmininkas ir miesto meras Š. Vaitkus sveikindamas apglėbė M. Skritulską: "Mes laimėjome. Mes - antrajame rinkimų ture." Paryčiais suskaičiavus balsavimo...


Prieš Seimo rinkimus 2020-aisiais vėl perbraižomas rinkimų apygardų žemėlapis. Pagal naująjį projektą, bus suformuota nauja rinkimų apygarda, kuris vadinsis Mėguvos. Mėguvos rinkimų apygardą turėtų sudaryti minėtos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai priklausančios apylinkės su 11,9 tūkst. rinkėjų, visas Palangos miestas (14,6 tūkst. rinkėjų) ir dalis Kretingos rajono apylinkių...


Ar atkurtos valstybės istorijai reikšmingas didžiausio šalies kurorto pirmasis meras, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? Ar į Lietuvos šimtmečio istoriją verta būti įrašyta kiekviena asmenybė, pelniusi Palangos garbės piliečio vardą? Kodėl  į šių metų sausio 30-ąją išleisto leidinio „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika....


Lietuvoje verslumo lygis auga: kelerius metus iš eilės didėja naujų įmonių skaičius, daugėja verslo naujokams išduodamų paskolų, savo verslą artimiausiais metais kurti planuoja 10 proc. šalies gyventojų. Tačiau tarp skirtingų Lietuvos regionų fiksuojamas akivaizdus verslumo lygio atotrūkis. Jei Vilniaus miesto, Neringos ir Palangos savivaldybėse bendras verslumo lygis...


Praėjusį penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino Seimo rinkimų rezultatus. Palangiškiams labiausiai rūpėjo komisijos sprendimas dėl Pajūrio rinkimų apygardos, kurioje konservatoriaus Prano Žeimio pergalę vos 39 balsais „darbietė“ Genoveita Krasauskienė užginčijo, reikalaudama panaikinti rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus.


Vilniuje tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio – vyko pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kurioje dalyvavo net 700 šios srities ekspertų, pusė iš jų – svečiai iš užsienio. 


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius