Savų investicijų poreikis gavus paramą sumažėja

Palangos tiltas, 2021-01-15
Peržiūrėta
877
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Savų investicijų poreikis gavus paramą sumažėja

„Modernus žemės ūkis – perspektyvus žemės ūkis“, – tokios pozicijos laikosi Kazlų Rūdos savivaldybės Pavabalkšnio kaime ūkininkaujanti Dalia Kairaitienė. Kiek leidžia galimybės, į kartu su sutuoktiniu Aidu plėtojamą pienininkystės ūkį investuoja savarankiškai. Tačiau, prireikus atnaujinti melžimo aikštelę, ūkininkai pabandė paramos kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Jų džiaugsmui, paraiška buvo įvertinta teigiamai ir šiandien Kairaičiai vienu metu gali melžti nebe 20, o 60 karvių. „Būtume aikštelę pirkę savarankiškai, tačiau kodėl nepasinaudojus finansine pagalba, jei tokia egzistuoja“, – tvirtino ūkininkė.

Parama gavėjus pasiekė greitai
Apie tris dešimtmečius gyvuojantis Dalios ir Aido Kairaičių ūkis – vienas didžiausių pieno ūkių Marijampolės regione. Ūkis žinomas ir visoje Lietuvoje, nes kelerius pastaruosius metus pienininkų apdovanojimuose „Pienės“ jis buvo pripažintas daugiausia pieno pardavusiu ūkiu šeimos ūkių kategorijoje. D. Kairaitienė paaiškina, kad pozicijų neapleisti padeda nuolat didinamas karvių skaičius.
– Bandai didėjant, reikia vis naujų investicijų. Melžiant daugiau nei 800 karvių, melžimo aikštelė, kurioje vienu metu telpa 20 karvių, tapo ankšta. Melžimas trukdavo ilgai, darbuotojams tekdavo dirbti viršvalandžius. Tiesiog buvome priversti pirkti naują įrangą. Iš pradžių galvojome, kad našesnę ir modernesnę aikštelę įsigysime savarankiškai, tačiau pasidomėjusi supratau, kad daiktą galime įsigyti padedami (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. 2019-ųjų pabaigoje užpildėme paraišką ir jau 2020 m. pradžioje gavome paramą, – sklandų paramos skyrimo procesą gyrė ūkininkė.

Pagerėjo ne tik kiekybė, bet ir kokybė
D. Kairaitienė džiaugiasi, kad naujoji melžimo aikštelė paspartino ir palengvino darbą ūkyje, be to, padeda stebėti gyvulių rujos procesus, renka ir apdoroja informaciją apie pieno laidumą. Ūkininkės teigimu, tokia ar bet kokia kita investicija į ūkį, jei ūkininkas su juo sieja savo ateitį, būtina.
– Tik modernus ūkis gali būti konkurencingas, o būti konkurencingam svarbu, jei nori turėti pelningą ir perspektyvų ūkį. Visa tai reikalauja pastangų, bet kai nori – viskas įmanoma. O jei dar yra galimybė ūkį kam nors perduoti, tuomet abejonių dėl investicijų nelieka, – įsitikinusi pašnekovė.

Parama leidžia pirkti, statyti, investuoti
Statistika rodo, kad D. Kairaitienė bendraminčių, kurie vadovaujasi panašia filosofija, turi nemažai. 2020-aisiais paraiškas KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateikė net 1272 pareiškėjai. Visi kartu jie prašė 75 024 962 eurų. Suskaičiuota, kad finansavimą pagal šią veiklos sritį pernai gavo 973 pareiškėjai, kuriems buvo išmokėta 47 102 207 Eur.
Šias lėšas finansavimą gavę pareiškėjai galėjo panaudoti, pavyzdžiui, dezinfekciniams kilimėliams, higieniniams praėjimams, transporto priemonių dezinfekavimo įrangai, tinklams nuo vabzdžių ant angų ir pan., šalutinių gyvūninių produktų laikymo šaldytuvams ir šaldymo, vėsinimo kameroms įsigyti. Remiantis veiklos srities taisyklėmis, paramos lėšas taip pat buvo galima panaudoti specializuoto žemės ūkio sektoriaus naujiems technologiniams įrengimams įsigyti: pieno priėmimo-separavimo-terminio apdorojimo, sūrių gamybos, skerdienos išpjaustymo, mėsos gaminių gamybos, daržovių šaldymo, sulčių gamybos linijų įrenginiams ir pan. Finansuotos ir išlaidos, patirtos įsigyjant naują žemės ūkio techniką ir įrangą, skirtą mėšlui ir srutoms laikyti ir tvarkyti valdoje, naują kompiuterinę ir programinę įrangą. Paramos pagal „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo galima siekti žemės ūkio veiklai būtinų pastatų, statinių naujai statybai ar remontui, keliams įrengti, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos sistemoms įrengti ir dar keliais atvejais.

Vyko net du paraiškų teikimo etapai
Kaip jau minėta, KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ sulaukė nemažai žemės ūkio sektoriaus atstovų, panorusių modernizuoti savo ūkius, dėmesio. Atsižvelgiant į tai, vyko net du paraiškų teikimo etapai.
Pirmasis buvo organizuotas pavasarį, balandžio 1–birželio 30 dienomis, antrasis surengtas rudenį, lapkričio 2–gruodžio 30 dienomis. Pirmajam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 56 691 116 Eur paramos lėšų, antrajam – 20 709 772 Eur. Pirmojo kvietimo metu vienas pareiškėjas galėjo panaudoti iki 50 tūkst. Eur, o antrojo - net iki 600 tūkst. Eur paramą, kai pateiktame projekte buvo numatytos investicijos į naujų gamybinių pastatų statybą arba esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą.


Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Užsakymo nr. 01

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Modernus žemės ūkis – perspektyvus žemės ūkis“, – tokios pozicijos laikosi Kazlų Rūdos savivaldybės Pavabalkšnio kaime ūkininkaujanti Dalia Kairaitienė. Kiek leidžia galimybės, į kartu su sutuoktiniu Aidu plėtojamą pienininkystės ūkį investuoja savarankiškai. Tačiau, prireikus atnaujinti melžimo aikštelę, ūkininkai pabandė paramos kreiptis pagal...


Palangos miesto savivaldybė ragina kurorto gyventojus, kurie turi mobilumo (judėjimo) sunkumų, serga koronaviruso infekcija, taip pat – asmenis, kurie dėl koronaviruso infekcijos vengia ar negali išeiti iš namų, pasikliauti savanorių pagalba – jie jums į namus pristatys maistą, vaistus, siuntinius, mėgstamą leidinį, pagal galimybes įgyvendins kitus prašymus....


Audronė Balnionienė, Liberalų sąjūdžio kandidatė Mėguvos rinkimų apygardoje, antradienio vėlyvą popietę susitikusi Klaipėdoje prie kavos puodelio su konservatoriumi Mindaugu Skritulsku, išreiškė jam paramą antrajame rinkimų ture. „Taip, tokią paramą man pavyko gauti,“ – nedaugžodžiavo M. Skritulskas.


Kasmet Palangos miesto savivaldybė organizuoja kultūros projektų atrankos konkursą, ir kaskart Savivaldybė gali prisidėti lėšomis prie išskirtinių renginių, džiuginančių žmones jau ne vienerius metus. Žinoma, pateikiama ir naujų pasiūlymų, kuriems taip pat skiriamas dalinis finansavimas. Šiemet iš 18 pateiktų kultūros projektų paraiškų iš dalies...


Palangos miesto savivaldybė primena, jog asmenims ir šeimoms, pageidaujantiems gauti paramą būstui išsinuomoti, bei socialinio būsto nuomininkams kasmet privalu deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Audrutė Keblienė teigė, jog tai nėra naujiena – tai...


Per 200 gimnazistų dalyvavo žygyje – krose „Gelbėkit vaikus“. Visi dalyviai buvo apdovanoti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinės direktorės Rasos Dičpetrienės diplomais. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ nuo 1991 metų kovoja už vaiko teises pasaulyje ir Lietuvoje. Šios organizacijos, o svarbiausiai jos misijos ir vizijos...


Ar „Minera“ atvers Palangos vartus investicijų srautui?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 06 04 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Palanga regis pralaužė ketvirtį amžiaus trukusią stambiųjų investuotojų blokadą. Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo kurortas pirmą kartą sulaukė rimtesnės investicijos – Šiaulių banko antrinė bendrovė „Minera“ kartu su partneriais mūsų mieste pasiryžusi investuoti per 50 mln. eurų. Kad būtų dar suprantamiau – apie 175 mln. litų, kaip sakoma, senais pinigais.


Trečiadienį vykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikai pritarė Investicijų priežiūros komisijos pirmininko Eimučio Židanavičiaus parengtam sprendimo projektui ir nusprendė užskaityti 4 mln. 617 tūkst. 818 Lt (be PVM) investicijų, kurias pagal 2000-aisiais metais pasirašytąją „Palangos šilumos tinklų“ šilumos ūkio modernizavimo sutartį 2011-2012 m. atliko bendrovę...


Po 280 tūkst. litų investicijų – patvinę sodai

Linas JEGELEVIČIUS, 2011 12 08 | Rubrika: Miestas

Į „Palangos tiltą“ kreipęsis sodo bendrijos gyventojas Algimantas Bružas žurnalistui skundėsi, kad sodų bendrijos „Pavėsis“ centrinės gatvės vandens nuotekų griovys yra patvinęs ir vanduo apsėmęs kai kuriuos centrinės gatvės ir Diemedžio tako sklypus.


Penktadienį Palangoje lankėsi korėjiečių kompanijos atstovai, kurie, lydimi savivaldybės atstovų, smalsiai dairėsi po kurortą, apsilankė prie buvusios reabilitacijos ligoninės Vytauto g. 170, o savivaldybėje susitiko su savivaldybės administracijos vadovais, miesto meru Šarūnu Vaitkumi, administracijos darbuotojais, žiniasklaida.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius