Sėkmės receptą radęs Lietuvos kurortas sustoti neketina: papasakojo, kokie planai laukia Palangos

Palangos tiltas, 2023-01-24
Peržiūrėta
607
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos pajūris tapo tikru fenomenu: būstai čia buvo tiesiog graibstomi bet kokiomis kainomis, o NT vystytojai, pamatę neįtikėtiną šio regiono populiarumą, ėmė ieškoti galimybių jame ką nors pastatyti. Regiono poilsio centru išliko Palanga ir jos apylinkės, todėl daug naujų projektų pradėta būtent čia. Tačiau Palanga nėra guminė ir planuojantiems čia įsigyti arba vystyti NT svarbu žinoti, ar šis Lietuvos regionas plečiasi ir kokią Palangos ateitį mato jos šeimininkai.

Nereikia net priminti, kas Palangos NT rinkoje dėjosi 2020-2021 metais. Namuose pabuvę lietuviai ėmė ieškoti pabėgimo į gamtą alternatyvų, poilsio būsto ir neretai jis būdavo įsigyjamas Palangoje ar jos apylinkėse. NT plėtotojai, matydami žaibiškai kylantį antro būsto pajūryje populiarumą, ėmė čia vystyti įvairius projektus: kotedžų, daugiabučių, individualių namų kvartalus. Lietuvos pajūris tarsi atgimė: seniai užmirštus jo kampelius aplankė didelė sėkmė. 

Šiandien NT pirkimo bumas Lietuvos pajūryje yra pasibaigęs, kaip ir visoje šalyje. Tačiau svajojančių apie būstą prie jūros, pasak NT agentūros „Opcio“ direktoriaus Igno Tiškaus, vis dar yra, tik pirkėjų susidomėjimas grįžo į 2018-2019 metų lygį.

„Rinka panašėja į 2018-2019 metus, kai žmogus, norėdamas nusipirkti kažkokį NT, turi galimybę skirti sau porą mėnesių apsidaryti, įvertinti visą rinką, važiuoti į tą patį objektą, pasižiūrėti kelis kartus, apgalvoti visus privalumus ir trūkumus, kad nesusipirktų to, ko nereikia. Sprendimą įsigyti atitolina ir brangstančios paskolos, kurios visus emocinius pirkėjus, kurie pirkdavo, nes nusipirko kaimynas, pusbrolis ir dėdė, sulaiko nuo sprendimo“, – „Delfi būstas“ pažymėjo pašnekovas.

Šiandienė situacija, pasak NT brokerio, yra normali, nes 2021 metai pajūrio būsto rinkoje buvo išskirtiniai.

„Žmonės buvo pasiryžę už dideles pinigų sumas įsigyti turtą, sutartys buvo nutraukiamos, kai kažkas siūlo daugiau, nebuvo įmanoma nuspėti rinkos ir buvo klientų, kurie nusprendė parduoti NT neadekvačiomis kainomis, galų gale sugebėdavo patys parduoti tomis neadekvačiomis kainomis ir mes negalėdavome patikėti, kad įmanoma, atsirasdavo kas nors, kas neįvertinęs rinkos nusipirkdavo brangiai“, – prisiminė I. Tiškus.

Kunigiškės – 2021 metų fenomenas 

Tie, kurie planuotų įsigyti būstą pajūryje šiemet, gali tikėtis daugiau galimybių derėtis dėl kainų, turto įsigijimo sąlygų ir pan. NT projektų, kuriuose būtų galima įsigyti būstą, taip pat yra, kai kurie dar tik planuojami. Tačiau Palanga nėra guminė ir NT pirkėjams bei vystytojams smalsu, ar Lietuvos pajūriui dar yra, kur plėstis.

NT brokerio I. Tiškaus teigimu, šiuo metu pagrindinė Palangos plėtimosi kryptis yra link Kunigiškių. Anot jo, Kunigiškių atgaivinimas buvo 2021 metų fenomenas pajūrio NT rinkoje.

„Kunigiškės buvo suskirstytos dideliai sklypais ir tie pirmieji vystytojai padarė gerus privažiavimus, komunikacijas. Didžioji dalis tų sklypų turi privažiavimus, komunikacijas ir pan., ko neturi sklypai, esantys link Klaipėdos. Ten žvyrkeliai ir labai nedidelė dalis sklypų turi miesto komunikacijas. Manau, kad Nemirsetos pusė savo šanso dar lauks“, – svarsto I. Tiškus.

Siūlo „nenurašyti“ Šventosios 

„Rent Sales and Marketing“ (RSM) vadovė Olga Lapinskė įsitikinusi, kad Palanga dar turi labai daug galimybių plėtrai. 

„Palangą sudaro ne tik centrinė Palangos dalis, bet ir Nemirseta, Vanagupė, Kunigiškės, Šventoji. Visos šios lokacijos plečiasi ir turi savo potencialių klientų srautą. Kiekviena lokacija turi savo plėtros strategiją, architektūros koncepciją, lokacijos privalumus ir gamtos grožį, todėl klientai „skaidosi“ per visą rinką ir gali rinktis iš pakankamai plataus asortimento“, – pažymi pašnekovė.

Ji tęsia, kad nereiktų nepelnytai „nurašyti“ ir Šventosios, kuri ir dabar yra Palangos dalis. O Lapinskės teigimu, ši vietovė sparčiai vystosi, nuolat progresuoja, garsėja puikia infrastruktūra ir plačiausiais Baltijos jūros paplūdimiais.

„Planuojamas ir Šventosios uosto projektas suteikia labai daug potencialo ir perspektyvų šiai lokacijai ateityje. Šventosios NT rinka atrodo taip pat perspektyviai, nes turi puikias galimybes didelių, uždarų, gyvenviečių vystymui. Šioje lokacijoje vis daugiau projektų konkuruoja pridėtinėmis vertėmis, tokiomis kaip baseinai, SPA sprendimai, turime pavyzdį, kai į uždaros gyvenvietės teritoriją pasodinamas 200 brandžių pušų miškas, siūlomi vieninteliai pajūryje namai ir kotedžai su saulės jėgainės, kas yra iš principo ateities sprendimas ir žalia linija NT rinkoje“, – teigia pašnekovė.

Statybų kiekis auga 

Palangos miesto teritorija tęsiasi nuo Nemirsetos iki Latvijos sienos, miestas suskirstytas į 8 seniūnaitijas: Palangos, Kunigiškių, Nemirsetos, Vilimiškės, Virbalškės-Medvalakio, Šventosios, Monciškių ir Būtingės. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis „Delfi būstas“ sako, kad pagal dabar išduodamus statybą leidžiančius dokumentus galima teigti, jog statybos labai sparčiai vyksta visoje Palangos miesto teritorijoje, nepriklausomai nuo seniūnaitijos, tačiau pastarųjų metų tendencijos liudija, jog sparčiausiai miestas plečiasi nuo Palangos į šiaurę, į Būtingės pusę.

„Jau prieš kelerius metus, rengiant Palangos miesto strateginį plėtros planą šiam dešimtmečiui, specialistai prognozavo, kad iki 2030 metų Palanga visiškai susijungs su Šventąja, tai patvirtina ir šių dienų pajūrio užstatymo tendencijos. Itin aktyviai vyksta pajūrio teritorijos nuo Kunigiškių iki Šventosios užstatymas, čia palei visą pajūrio pakrantę atsirado bei dar atsiras tiek pavienių namų, tiek ištisi gyvenamosios ir poilsio paskirties daugiabučių namų kvartalai, kurie bus daugiau ar mažiau intensyviai apgyvendinti. Tuo pačiu verslas kuria ir šiose teritorijose reikalingą poilsio infrastruktūrą, atsiranda SPA centrai, lauko baseinai, mini kino teatrai“, – sako Ž. Žvirblis.

Pašnekovas patvirtina, kad nors statybos Palangoje ir Šventojoje bei žemės sklypuose tarp jų vyko nuolat, tačiau statybų bumas Palangoje pasiekė piką pandemijos metu ir pastaraisiais metais. Jo teigimu, šios tendencijos išlieka aktualios ir dabar – tai iliustruoja išduodamų statybos leidimų skaičius: Palangos savivaldybės administracija 2019 metais išdavė 316 statybos leidimų visoms statybos rūšims, 2020 m. – 366, 2021 m. – 616, 2022 m. – 473.

Plečiama nauja ir gerinama esama infrastruktūra 

Kadangi Palangos mieste dauguma sklypų priklauso privatiems asmenims, Ž. Žvirblio teigimu, kurorto plėtros vizijos ir prioritetinių zonų kryptys sprendžiamos rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir teikiant jų sprendinius. Pašnekovas teigia, kad tendencingai plečiasi gyvenamosios, poilsio ir komercinės zonos.

„Palangos miesto savivaldybė siekia optimaliai išsaugoti urbanistinį kraštovaizdį ir jo svarbiausius elementus – želdynus, vandens telkinius ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad Palanga yra miestas, turintis kurorto statusą, svarbią vietą užima atvykstantys poilsiautojai, kurių skaičius, ypač vasaros sezono metu, būna labai didelis. Todėl vystant miesto plėtrą vertinami nuolatinių gyventojų ir atvykstančiųjų poilsiautojų poreikiai. Gyventojams gerinamos viešosios, kultūrinės ir joms aptarnauti reikalingos erdvės bei teritorijos. Poilsiautojams – daug dėmesio skiriama ir ieškoma sprendinių, kurie pritrauktų daugiau investicinių projektų, gerinančių sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimo sistemą, kad žmonės atvyktų į kurortą ne tik poilsiauti, bet ir gerintų sveikatą visus metų sezonus.

Kadangi didžioji dalis nekilnojamojo turto Palangoje vystoma neužstatytose ar mažai užstatytose teritorijose, dažniausiai turi būti vystoma ir infrastruktūra – vandentiekio ir nuotekų tinklai, gatvės, elektros tinklai“, – tvirtina savivaldybės atstovas.

Pati Palangos miesto savivaldybė, gerindama susisiekimo infrastruktūrą tarp seniūnaitijų, Ž. Žvirblio teigimu, asfaltuoja žvyro dangos kelius ir yra numačiusi parengti bei įgyvendinti svarbų teritorijų planavimo dokumentą – „Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą“, kas leis patogiai sujungti Palangos ir Šventosios seniūnaitijas.

„Šiuo metu taip pat yra rengiami net keli bendrojo plano kvartalų koregavimai, kurie suteiks galimybių racionaliau suplanuoti ir išvystyti miesto infrastruktūrą, optimizuoti urbanizuojamas teritorijas. Teritorijose tarp Palangos centro ir Šventosios yra tiek privačios, tiek valstybinės žemės sklypų, taip pat yra valstybinių miškų teritorijų. Šiuo metu tebevyksta ir nuosavybės atkūrimo procedūros, tad savivaldybė šiose teritorijose turi labai ribotai žemės teritorijų ir galimybių“, – pažymi pašnekovas.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos pajūris tapo tikru fenomenu: būstai čia buvo tiesiog graibstomi bet kokiomis kainomis, o NT vystytojai, pamatę neįtikėtiną šio regiono populiarumą, ėmė ieškoti galimybių jame ką nors pastatyti. 


Pandeminiai 2021-ieji pajūrio NT rinkai tapo lūžio metais. Jau 2020-aisiais paragavę darbo, poilsio, laisvalaikio leidimo tik namuose, tarp keturių sienų, lietuviai ėmė žvalgytis antro, atostogų būsto.


Mielieji, kokie svarbūs ir prasmingi mūsų 32-eji laisvės metai! Tą gerai matome, stebėdami Ukrainos kovą už savo teisę į laisvę. Per tuos metus daug pasiekėme ir patyrėme.


Vakar (rugsėjo 30 d.) miesto Tarybos narė Svetlana Grigorian išplatino pranešimą, kurio esmė – Palangoje gyvena nelaimingi žmonės, o laimės jie pasigenda todėl, kad žiemą kurorte šokteli nedarbo lygis. Anot pranešimo autorės, laimingus palangiškius padarytų kurorto Savivaldybė, jei plačiau pažiūrėtų į „Auskos“ įveiklinimo reikalą ir įkurdintų vilos vietoje vandens atrakcionų parką – pasak...


Vasario 11 dieną, ketvirtadienį, Palangos senosios gimnazijos dešimtokė Mūza Svetickaitė dalyvavo LRT projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vienuoliktokų finale Vilniuje ir vėl sulaukė sėkmės. Mūza užtikrintai įveikė visus šauniausius, atranką pusfinaliuose įveikusius šalies vienuoliktokus, laimėjo I vietą ir tapo „Lietuvos tūkstantmečio vienuoliktoke...


Nacionalinėje krepšinio lygoje netrukus kovas pradėsiantiems kurorto krepšininkams – „Palangos kuršiams“ – sėkmės trečiadienį palinkėjo miesto meras Šarūnas Vaitkus bei mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas. Meras pasidžiaugė, kad „Palangos kuršiai“ savo puikiu žaidimu pagyvina miesto sportinį gyvenimą. 


Vaidas Jankauskas – žymus Lietuvos verslininkas, šeimos valdomos bendrovės „Du broliai“ savininkas versle sėkmingai sukasi jau ne vienerius metus ir tikina, jog išlaikyti verslą yra kur kas sunkiau negu jį įkurti. „Kai praeini visą kelią nuo eilinio kareivio iki generolo, geriau supranti žmones. Tiesiog reikia žmones mylėti. Visus – savo...


Praėjusį penktadienį, vasario 13 dieną, palangiškiai – nei kiek neperdedant – miniomis traukė į Kurhauzo salę. Čia buvo pristatyta trijų Palangos žurnalistų Lino Jegelevičiaus, Livijos Grajauskienės ir Alvydo Ziabkaus knyga „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“. Knyga, kuri tapo Palangos ir jos bendruomenės padėka visiems, kas prisidėjo prie...


Kas atsimena, kaip atrodė Palangos tiltas ir paplūdimiai 1970-1980 metais? Kas pamena, kokiais maudymosi kostiumėliais puošdavosi ponios ir panelės, kokie buvo galvos apdangalai, kokius pripučiamus čiužinius į jūrą tempdavosi ant bangų pasisupti sumanę, ir už tą sumanymą gelbėtojų iš vandens vejami poilsiautojai? Kaip atrodė tų metų Palangos valgyklos-kavinės, iš...


Tik sužinojęs mūsų pokalbio temą, A.Sendrauskas sakė nelabai su ja sutinkąs. Taip, gyvenimas esąs trumpas, taip, sustoti negalima, tačiau stabtelėti reikia. Kitaip net nespėsi pajusti, kad esi laimingas. „Gal ir sudarau įspūdį skubančio, lekiančio žmogaus. Esu net girdėjęs sakant, kad manęs visur per daug, – šypteli pašnekovas. – Bet toks jau aš esu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius