Šventoji pareikalavo miesto valdžios dėmesio

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2014-02-20
Peržiūrėta
1892
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas
Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas

Daugiau nei metus trukusioje Palangos mero Šarūno Vaitkaus ir šventojiškių priešpriešoje – pralaužti ledai.

Daug laiko nuo miesto centro nutolusios gyvenvietės bendruomenė ir savivaldybės vadovai stumdėsi ant siauro lieptelio, lyg du gerai žinomi vieno liaudies posakio personažai. Bendruomenė reikalavo, kad meras su vietos gyventojais susitiktų atvykęs į Šventąją, kuri čia pradedama vertinti, kaip atskira savivaldybės finansuojama respublika.

Miesto vadovo orumą sergstintis Š. Vaitkus šventojiškiams siūlė savo problemas išsakyti jo kabinete. Suprask, Šventoji – ta pati Palanga, kaip ir Nemirseta, Vilimiškės ar Kunigiškės, todėl lėkti į susitikimus pagal pirmąjį vietos gyventojų švilptelėjimą, merui nederėtų.

Jei abiems pusėms tokie svarbūs yra jų principai ir ambicijos, gal tokį valdžios ir gyventojų susitikimą reikėjo organizuoti neutralioje teritorijoje – kur nors Monciškėse, ar oro uoste?

Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmieji ant lieptelio augančios įtampos neišlaikė reikalaujantį toną iki prašymų sušvelninę šventojiškiai. Gausiu būriu atvykę pas merą jie iš Š.Vaitkaus bandė išgauti konkrečių pažadų, tačiau jų nesulaukę skirstėsi burbėdami, kad veltui čia gaišo laiką. Visiems turėtų būti aišku, kad nemažų biudžeto lėšų reikalaujantys pažadai ekspromtu nedalinami. Kaip ir valdžia neturi teisės pro ausis praleisti šventojiškių dėstomų bėdų.

Akivaizdu, kad kurorto užkampiu esanti Šventoji niekuomet nesulauks tokio Palangos valdžios dėmesio, kaip centrinė miesto dalis. Iš dešimtmečius trukusios stagnacijos tik neseniai pradėjusi vaduotis didžioji Palanga skirti ženklių lėšų miesto pakraščiams neturi nei galimybių, nei noro. Kurorto biudžete savivaldybės reikmėms liekančių varganų kelių milijonų litų neužtenka net centrinėje miesto dalyje numatytų investicinių projektų bendrafinansavimui.

Todėl šventojiškių idėjos apie pėsčiųjų promenadą kairiajame Šventosios upės krante, beveik pustrečio kilometro ilgio dviračių taką nuo Liepojos plento iki Kopų gatvės, ar malūnų ir architektūros teminio parko įrengimas prie Vasaros estrados griuvėsių – kol kas yra neįgyvendinamos svajonės, nes joms reikia milijonų.

Tačiau taip apleisti Šventosios, kokia ji yra dabar, Palangos valdžia taip pat neturi teisės. Juolab, kad elementarios tvarkos įvedimas daug lėšų nereikalautų. Automobilių stovėjimo apmokestinimu mašinų antplūdį kurorto centre vasarą sureguliavusi savivaldybė lygiai to paties padaryti Šventojoje net nematė reikalo. Maža to, vienintelė gyvenvietės centre esanti automobilių stovėjimo aikštelė atiduodama atrakcionams, iš kurių gaunamos pajamos pradingsta miesto biudžete.

Vasarą Šventojoje automobilių statyti nėra kur, todėl nenuostabu, kad sezono metu mašinomis užkimštos ne tik nepravažiuojamos gatvės, bet ir priekopės miškeliai. Kodėl automobilių neleisti statyti nenaudojamoje milžiniškoje dykvietėje prie Vasaros estrados, o įvažiavimą į Šventosios centrą iš viso uždaryti? Ar miesto biudžetui nepakeliama našta būtų bent vieno Šventosios viešojo tualeto rekonstrukcija, iš sovietmečio tupyklos ją paverčiant civilizuota gamtiniams poreikiams tenkinti skirta vieta? Juk ta dvokianti išvietė yra ne kur kitur, o, anot miesto mero, toje pačioje Palangoje – praėjusių metų Lietuvos kultūros sostinėje.

Palangos savivaldybę ir Šventosios centrą skiriantys 15 kilometrų savivaldybės administracijos tarnautojams dažnai tampa neįveikiamu atstumu. Šventojiškiai pirštais bado į apleistus gyvenvietės statinius, architektūrinio balagano vaizdą kuriančius prekiautojų kioskus, tačiau retokai vykdomų Viešosios tvarkos skyriaus ekspedicijų į Šventąją tvarkai įvesti aiškiai nepakanka. Čia turėtų nuolat dirbti savivaliautojams ant kulnų lipantis ir administracinius protokolus galintis surašyti savivaldybės pareigūnas. Vietoj to, miesto savivaldybei Šventojoje atstovauja vien tik neveiksnus seniūnas su pavaduotoja, kurių užduotis – seniūnijoje atsėdėti savo darbo valandas.

Į gražėjančią didžiąją Palangą su pavydu žvelgiantys Šventosios gyventojai iš esmės tenori vieno – didesnio savivaldybės dėmesio. Jo stoka žmones suvienijo į bendruomenę, kurios aktyvumo galėtų pavydėti ne tik palangiškiai.

Tačiau užuot tapę miesto valdžios pagalbininkais, bendruomenės aktyvistai apkaltinami politikavimu. Tačiau ar toks šventojiškių veiklos įvertinimas gali būti priekaištu? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas politiką apibrėžia kaip bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veiklą. Senovės graikų kalbos žodis „polis“ reiškia ne ką kitą, kaip savarankiškai valdomą miestą, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis „politikos“ reiškia visą tai, kas susiję su miestu ir jo gyvenimu.

Aktyvi miesto ar valstybės bendruomenė visada bus savotiška rakštis bet kuriai valdžiai, nes į organizaciją susibūrę žmonės jai ima nurodinėti ką daryti ir priekabiai kontroliuoja valdžios veiksmus. Tačiau į miesto tarybą išrinktiems ir miestui vadovaujantiems partijų atstovams derėtų neužmiršti, kad patys kurorto gyventojai ir yra tikroji Palangos valdžia. O savivaldybės vadovų funkcija – tenkinti gyventojų interesus. Kai tie teisėti bei gyventojų daugumai neprieštaraujantys žmonių lūkesčiai ir interesai ima trukdyti išrinktai valdžiai ir, esą, virsta „politikavimu“ – mes pradedame tolti nuo demokratija paremtų vietos savivaldos principų.

Gal pirmuoju mero ir šventojiškių bendruomenės susitikimu pralaužti tarpusavio nepasitikėjimo ledai ims pamažu tirpti, o savivaldybės dėmesio sulauks ne tik šventojiškiai, bet ir kiti kurorto pakraščiuose gyvenantys palangiškiai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje vis garsiau šnekant apie nepasitenkinimą prezidiumo sprendimu siūlyti pirmalaikius Seimo rinkimus, konservatorių Naujamiesčio skyrius prašo šaukti partijos Tarybos posėdį.


Ieškantieji miesto valdžios klaidų vis nepataiko  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2018 04 14 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Vargas tokiai Palangos valdžios opozicijai, kuri prasnaudusi visą kadenciją tik retkarčiais akį pramerkia tykodama kokios nors valdančiųjų klaidos ar nelaimės.


Šeštadienį Palangoje vyko tarptautinė chorų šventė „Su jūra dainuok“. Į šventę susirinko gausus būrys kolektyvų ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos. Šventę organizavęs chorvedys Rimgaudas Juozapavičius papasakojo, kad šventė buvo labai sėkminga, visiems dalyviams labai patikusi. Tai, kad šventė patiko, patvirtino ir...


Šventosios seniūnaitis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus aktyvistas Romutis Šeštokas įsitikinęs, kad Šventoji ateityje turėtų virsti gamtos kurortu. „Šventojoje daug miškų priklauso miškų urėdijai – jie kitaip vertina miškus. Aš miestelyje esantį mišką...


Šventoji pareikalavo miesto valdžios dėmesio

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2014 02 20 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Daugiau nei metus trukusioje Palangos mero Šarūno Vaitkaus ir šventojiškių priešpriešoje – pralaužti ledai.


„Dėmesio niekada nebūna per daug, – į pateiktą klausimą atsakė Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė. – Dėmesio miesto jaunimo reikalams pakanka. Tačiau leisiu sau kiek kritiškai pasakyti: deja, jaunas žmogus mūsų Savivaldybėje kol kas netampa prioritetu. Bent jau tai nėra akcentuojama“.


Palangos jaunimo užimtumas – ne tik mokyklų, tėvų, bet ir miesto valdžios galvos skausmas. Jei anksčiau iš jos moksleiviai sulaukdavo mažai dėmesio, tai šiuo metu kalbama priešingai. Vien pastangos įkurti Atviros erdvės jaunimo centrą rodo, kad stengiamasi ne užmerkti akis, bet inicijuojamos pastangos bandyti spręsti užimtumo problemą.


Nemirseta – viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII-XIII amžiuje priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. Aštuonerius metus Palangoje ėjęs vyriausiojo architekto pareigas Edmundas Benetis, Nemirsetą vadina  Nimmersatt . Taip, kaip buvo ji buvo įvardijama XV amžiaus šaltiniuose. „Nemirseta turi tokį pat Kurhauzą, kokį turi ir Palanga. Tačiau Palangos...


Komunalininkai tapo sniego ir miesto valdžios įkaitais

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 12 19 | Rubrika: Miestas

Palanga paskendo sniege. Trečdaliu susiaurėjusios ir sniego apkasais įrėmintos kurorto gatvės tapo panašios į aukštais borteliais apjuostas bobslėjaus trasas.  Prie šaligatvių negalinčios privažiuoti mašinos šalikelėse stovi užėmusios beveik visą eismo juostą, o šalia jų prasilenkiantys du automobiliai gatvėje jau sunkiai beišsitenka.


Nors mokslo metai prasidėjo rugsėjį, tačiau miesto savivaldybės taryba buvo priversta tikslinti  klasių komplektų skaičių miesto švietimo įstaigose. Nepaisant to, jog rugpjūtį valdžia patvirtino mokinių priėmimo į Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarką, tačiau pastarąją tiek Švietimo skyriaus tarnautojai, tiek bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ignoruoja.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius