Šventosios jūrų uostui skirta ES parama, tačiau varžybos dėl „liūto dalies“ pinigų dar laukia

Liepos 12-ąja Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdyje nuspręsta Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirti 1,7 milijono eurų paramą. Tačiau pinigai nebuvo skirti lengva ranka – anot PT šaltinio, vienas posėdžio dalyvis, nesutikdamas su tokiu sprendimu, paliko posėdžių salę. Posėdyje dalyvavo ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

ŠŽVVG projekte dalyvauja kaip partneris

„Džiaugiuosi, kad mūsų meras savo akimis išvydo, kokios diskusijos vyksta šiame komitete,“ – „Palangos tiltui“ sakė šventojiškis verslininkas Vaidas Šimaitis, kurio pirmininkaujama Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupė (ŠŽVVG) šiame projekte dalyvauja kaip partneris. Siūloma iki paramos sutarties pasirašymo vėliau šiais metais papildomai į projekto partnerius įtraukti žvejų asociacijas, iškraunančias žuvį Šventojoje. Jai beveik 10 metų ŠŽVVG vadovaujantis V. Šimaitis šiandien gali valandų valandas pasakoti, kokius kryžiaus kelius jam teko nueiti, kad Šventosios uosto atstatymas taptų realybė. „Man nereikia įvertinimo, tačiau kaip Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas dėl Šventosios uosto reikalų dažnai kiekvieną savaitę į Vilnių važiuoju. Esu naktį dėl jų nesudėjęs bluosto, ir, neslėpsiu, už kai kurių uosto dokumentų parengimą esu mokėjęs iš savo kišenės,“ – prisipažino V. Šimaitis.

Bus padaryta nemažai darbų

Už gautus 1,7 milijono eurų vakarinėje uosto vidaus akvatorijos pakrantės dalyje bus pastatytas 900 kvadratinių metrų ploto lengvų konstrukcijų angaras, kuriame bus įrengtos patalpos žvejybinei įrangai ir 12 žvejų valčių laikyti, valčių variklių remonto dirbtuvės. Kadangi uoste trūksta sausumos teritorijos, smėliu bus užpilta beveik 0,4 hektaro pietinės akvatorijos dalis. Apskaičiuota, kad tam prireiks apie 13 tūkstančių kubinių metrų grunto. Sukurtoje teritorijoje, kuri bus apsėta veja, atsiras valčių ir pagauto laimikio kėlimo įrenginys ir slipas, kuriuo valtys nuleidžiamos ant vandens. Uosto prieigose atsiras 40 vietų automobilių aikštelė, pritaikyta automobiliams su priekabomis, ant kurių žvejai atsiveža savo valtis. Be to, už gaunamus pinigus uoste numatyta įrengti inžinerinius tinklus: vandentiekio, nuotekų, elektros. Uosto teritorija bus apšviesta – projekte numatyta pastatyti 15 šviestuvų. Be šią savaitę gauto finansavimo, Šventosios uosto atstatymui iš europinių fondų Šventosios žuvininkystės veiklos grupei yra skirta 100 tūkstančių eurų žemsiurbei įsigyti ir 170 tūkstančių uosto pradinei infrastruktūrai vystyti.

Didžiosios pinigų dalybos prasidės vėliau

„Tai – tik lašas pinigų. Pagrindiniam darbų etapui – molo statybai – sąmata dar skaičiuojama, bet planuojama, jog tam prireiks nuo 70 iki 100 milijonų eurų,“ – sakė V. Šimaitis. Anot jo, „liūto dalies“ pinigų bus ieškoma po vasaros, ir ypač nuo 2020-ųjų, kai prasidės europinių pinigų žuvininkystės veiklai Europos Sąjungoje plėtoti aktyvus dalijimas. „Lengva nebus – į pinigus pretenduoja visi nuo Lietuvos iki Portugalijos,“ – sakė V. Šimaitis. Iki praėjusių metų rudens Šventosios uostą valdžiusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pateikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti, pateikusi išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tad Uosto direkcija sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, kurios finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.

Anksčiau europinių pinigų vietos žvejai net nesiekė

V. Šimaitis prisimena, kad 2010 metais tapęs Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininku, iškart pamatė, kad vietos žvejai europinių lėšų pagal 20072013 metų ES programą vietos žuvininkystės veiklai plėtoti paprasčiausiai neįsisavino. „Prisimenu, kad tuomet su šventojiškiu žveju Antanu Valiuku ir Vytautu Mockumi, Baltijos eršketų augintojų asociacijos pirmininku, įsteigėme mūsų vietinę žuvininkystės veiklos grupę. Su intencija, kad būsime aktyvūs žaidimo dalyviai. Žinoma, apie Šventosios uosto atstatymą tada galėjome tik pasvajoti, tačiau manyje ta mintis nuolat kirbėjo. Tuomet, įkūrus Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupę, prasidėjo pastovios kelionės į Vilnių, ministerijoms teikėme pasiūlymus – aktyviai ieškojome galimybių nors dalinai atstatyti uostą,“ – prisiminė šventojiškis. „Aš seniai svajojau, kad uoste gali vykti edukacinės pamokėlės, demonstruojama, kaip žuvis yra apdorojama ir rūkoma,“ – pridūrė.

Lūžio taškas – uosto perėmimas

Anot V. Šimaičio, svajonės negalėjo išsipildyti, kol uostas nebuvo perduotas Palangos miesto savivaldybės žinion. „Juk Šventosios uostą valdant Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, apie sklypo žvejams tokiai veiklai vykdyti suformavimą nebuvo nė šnekos,“ – sakė pašnekovas. 2018-ųjų rugsėjo 28-oji įeina į Lietuvos istoriją kaip diena, kuomet Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perdavė Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą. „Šį įvykį laikau istoriniu. Be tiesioginės ekonominės naudos, pietinio molo pastatymas gyvybiškai būtinas Baltijos pakrantei išsaugoti. Apie tai kalba visi mokslininkai. Šiandien Šventosios uostas nėra vien tik uostas. Kasmet nutrupa po 12,5 metrų pakrantės. Jeigu Šventosios uostas nebus atstatytas, jeigu nebus pastatytas pietinis molas, po 20-30-ies metų Lietuvai prireiks žymiai daugiau lėšų, norint išsaugoti pakrantę“, - įsitikinęs V. Šimaitis, kuris yra Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys. Jis yra ir Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo (LŽRVVGT) pirmininkas.

Įsigys žemsiurbę

Anot jo, Savivaldybė ruošiasi žemsiurbės įsigijimui – domimasi jų gamintojais, jų techninėmis spesifikacijomis. Tikimasi, kad žemsiurbė galės uosto dugną pagilinti iki 3 metrų. Iškastą gruntą purkšdama link kranto prireikus ji turėtų išvalyti 300 metrų ilgio ir 10 metrų pločio įplaukos kanalą. Anot žvejų, įplauka į uostą labiausiai užnešama pučiant šiauriniam vėjui. Tokiu metu žemsiurbė turės dirbti kasdien. „Ją įsigiję, galėsime atlikti pradinius uosto atgaivinimo darbus pagal pirmojo uosto atstatymo etapą. Kalbame apie 63 metrų krantinės sutvarkymą. Bus žvejams įrengta ir priedanga tinklams laikyti, poilsio patalpa,“ – sakė pašnekovas. Būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės pastatymas – yra pirmas žingsnis, kurį planuoja žengti Palangos miesto savivaldybė, siekdama atgaivinti Šventosios uostą. Šiam etapui įgyvendinti reikalinga iki 3 milijonų eurų. Kitam, pagrindiniam, darbų etapui – molo statybai – sąmata dar skaičiuojama, bet planuojama, jog tam prireiks nuo 70 iki 100 milijonų eurų.

Bus skelbiami konkursai

iki liepos pabaigos su Žemės ūkio ministerija turėtų būti pasirašyta finansavimo sutartis ir bus pradėtas skaičiuoti projektui įgyvendinti numatytas 3 metų terminas. Savivaldybė rugpjūtį ketina skelbti darbų rangovo konkursą, o angaro statyba gali prasidėti jau spalį. „Pirmo etapo darbus esame pajėgūs padaryti mes patys, tačiau pilnai įrengti pietinį ir šiaurinį molą reikės rimto investuotojo, koncesininko,“ - įsitikinęs V. Šimaitis. „Kai prieš dar du metus šnekėjau apie Šventosios uosto atstatymą, kai kas iš manęs juokėsi. Dabar akivaizdu, kad ledus „pralaužėme“ – pirmieji žingsniai jau padaryti, ir tikiu, kad uostą, anksčiau ar vėliau, pilnai atstatysime,“ – sakė V. Šimaitis. „Žinoma, Šventosios uosto perėmimas – visų, turiu omeny, miesto savivaldybės Tarybos, mero Šarūno Vaitkaus, nuopelnas. Šventosios uosto perdavimą mūsų savivaldybei rėmė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.“ Šventosios uosto išorinė akvatorija užima 209,6 ha, o bendras vidinės akvatorijos ir žemės plotas – daugiau kaip 16 ha, iš kurių 8,7 ha – uosto žemė, 7,4 ha – uosto vidinė akvatorija.