Šventosios uostas turėtų pasikeisti neatpažįstamai: švartuotųsi jachtos, pakrantę nusėstų restoranėliai, kvepėtų šviežia žuvimi

„Tokia dalia teko mums“, – sako Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, pasakodamas apie minamus kelius dėl Šventosios uosto. Jis 2018 metais patikėjimo teise perduotas šiai savivaldybei. Kurorto vadovas įsitikinęs – vieną kartą reikia užbaigti šį svarbų klausimą ir sutvarkyti objektą iš esmės, jį paverčiant europietišku uosteliu, kuriame švartuotųsi jachtos, pakrantėje šurmulį skleistų restoranėliuose besivaišinantys pajūrio svečiai, kvepėtų žvejų ką tik iš jūros pargabenta žuvimi.
Panašu, kad žuvies kvapo čia tikrai turėtų būti gausiau, mat pirmieji darbai uostelyje turėtų užvirti jau pavasarį. Vasarį paaiškės rangovas, tvarkysiantis visą žvejams būtiną infrastruktūrą. Praėjusią savaitę vykusiame nuotoliniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje dėmesys skirtas Šventosios uostui. Komiteto nariams pristatyti nuveikti darbai, o tai daugiausia dokumentų parengimas. Taip pat panagrinėti etapai, pagal kuriuos turėtų vykti uostelio atstatymas. Komitetas pasiūlė Šventosios uosto klausimą įtraukti į Vyriausybės priemonių planą.
„Šventosios uostas yra valstybės nuosavybės teise savivaldybei priklausantis strateginis objektas. Neturi rūpėti vien savivaldybei. Savivaldybė yra kaip variklis, kad projektai, kurie padaryti, vyktų toliau – detalusis planas atliktas, sumokėta ne vienas šimtas tūkstančių eurų, techninis projektas, ne vienas šimtas tūkstančių eurų, norisi, kad negulėtų ministerijų stalčiuose ir nebūtų pamiršti. Jei valstybė ryžosi išleisti ir investuoti atkuriant Šventosios uostą, turime būti tas variklis. Taip pat turime kalbėti su Vyriausybe, iš ko galime finansuoti uostą. Tokia dalia teko mums“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Vienas pirmųjų apčiuopiamų darbų, kurie realiai turėtų būti įgyvendinti uostelyje – infrastruktūros žvejams sutvarkymas. Vasario antroje pusėje Palangos savivaldybėje turėtų paaiškėti rangovas, vykdysiantis darbus. Jei trikdžių nekils, darbai galėtų prasidėti jau kovą ar balandį.
Pasak mero, numatyta sutvarkyti įvažiavimą į Šventosios uostą, supančią aplinką, aikšteles, kuriose žvejai galėtų laikyti transportą. Čia turėtų atsirasti angaras įrangai laikyti, taip pat įrenginiai, kurie leistų žvejams civilizuotai ir patogiai nuleisti valtis į vandenį nebrendant, kaip dabar tai tenka daryti su guminiais batais.
„Manome, kad tas pirmas žingsnis labai svarbus, kad parodytume, jog judame į priekį“, – įsitikinęs meras. Savivaldybė šiems darbams vykdyti yra gavusi 1,7 mln. eurų paramą, atsižvelgdama į kainą, ketina prisidėti ir pati. Visi darbai turėtų būti įgyvendinti iki kitų metų rudens. Vykdomi darbai žvejams netrukdys naudotis uosteliu.
„Pripažinkime, kad šiandien neturime civilizuoto privažiavimo prie jūros apskritai. Važiuojama būna ir per kopas, žvejai vargsta, klimpsta. Mūsų noras atlaisvinti kelią, kad būtų civilizuotas privažiavimas, savo automobilius galėtų statyti, o ne piratiškai kopose laikyti. Žvejai turės savo patalpas. Sugedus nereikėtų tempti įrangos, būtų galima sušilti lietui lyjant. Atsiras civilizacija, o dabar jos nėra. Yra tų žvejų pajūry, vaikštome daug, turbūt kas 20–30 metrų matome po valtelę. Žiemą veža savo įrangą, merkia, rizikuoja“, – pasakojo Š.Vaitkus.
Važiuojama būna ir per kopas, žvejai vargsta, klimpsta. Mūsų noras atlaisvinti kelią, kad būtų civilizuotas privažiavimas, savo automobilius galėtų statyti, o ne piratiškai kopose laikyti.
Pasak Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Urbonienės, vien Šventojoje veikia aštuonios žvejų individualios įmonės, turinčios nuo dviejų iki šešių valčių, samdančios darbuotojus. Vienose jų mažiau, kitose žuvavimo sezono metu dirba iki 10–12 žmonių. Turėdami noro, infrastruktūra galės naudotis ir Palangos, Klaipėdos žvejai.
„Esame jūrinė valstybė, turėtume aprūpinti pajūrio kraštą žuvimi“, – antrino meras. Patys žvejai turi planų pakrantėje įkurdinti nedidelį žuvies turgelį.
Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, anot R.Urbonienės, įgyvendina strategiją iki 2023 metų ir yra susiplanavusi nemažai veiklų, sietinų su Šventosios uosto infrastruktūra ir vystymu. Čia, be turgelio, turėtų atsirasti ir nedidelės užeigėlės, žuvies restoranėliai.
Kad Šventosios uostas veiktų netrikdomai, svarbiausiu objektu meras įvardija molų statybą. Be jų, anot Š.Vaitkaus, neverta nieko net pradėti.
„Pagrindinis dalykas, numeris vienas yra molai, nes uosto statyti be jų net neverta, tuomet mes tiesiog pakeliam rankas ir nieko nedarom”, – sako meras.
Ieškant Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar prieš koronaviruso pandemiją šiuo klausimu vykta į Briuselį, bendrauta su komisaru, atsakingu už jūrinį sektorių. „Vieną viltį turime... Turime galimybių studiją, kurią parengė mokslininkai. Joje aiškiai išdėliota, kokią svarbą molai atlieka krantų erozijai – sulaiko smėlį, neleidžia nukeliauti į Latvijos pusę, o perteklius panaudojamas krantų erozijai spręsti. Molų statyba nepigi, bandome ieškoti sprendimų, kad jie kaip aplinkosauginė priemonė būtų įtraukti į Vyriausybės priemonių planą ir vėliau ieškoti galimybių pateikti paraiškas ES, vėlgi kaip aplinkosauginę priemonę, kuri tarnauja ne tik uostui, bet ir stabdo kranto eroziją. Tuo keliu mes ir einame, kreipėmės į Seimo Ekonomikos komitetą, kad būtų išreikštas toks siūlymas Vyriausybei. Kalbėjau ir su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, kad būtų atkreiptas dėmesys, – vardijo Š. Vaitkus. – Turi būti bendra valstybės pozicija ir vieną kartą reikia užbaigti šį klausimą, nes kiek metų visos Vyriausybės buvo įsirašiusios šį klausimą, seniai turėjome turėti infrastruktūrą, jei laikome prioritetu.
Ši valstybės teritorija tai ne vien uostelis, ne vien pramoginiai laiveliai, dalis skirta Krašto apsaugos ministerijos poreikiams reikalui esant. Tai strateginis objektas, kurį įmanoma įgyvendinti etapais per 2021–2027 ES finansavimo etapą.
Molų statyba jūroje yra brangiausias etapas, juos galėtume pastatyti ne iš valstybės lėšų, jei susivienytume, šį tikslą būtų realu pasiekti ir greitai. Per keletą metų galėtume turėti molus, tai būtų didžiausias žingsnis“.
Meras taip pat akcentuoja, jog molai pasitarnautų norint išlaikyti nuostabius, plačius balto smėlio paplūdimius. Pastebima, kad net ir senieji rąstai stabdo smėlio judėjimą. Bunda ir privačios erdvės Š.Vaitkus žvelgia į netolimuosius Baltijos jūros pakrantės kaimynus – Švediją, Daniją, Lenkiją, kur tokių uostelių, puošiančių pakrantę ir viliojančių laivus, yra gana gausu. ES direktyva numato juos įkurdinti kone kas 50 kilometrų, kad laivai galėtų kas tam tikrą atstumą užsukti atokvėpiui.
„Latviai, kiek girdžiu, greičiau gali pasistatyti už mus nei mes nuveikėme per 30 metų... Palinkėčiau, kad tai būtų ne vien savivaldybės, o visų prerogatyva“, – sakė Š.Vaitkus.
Pastačius molus būtų įgyvendinami ir tolimesni etapai – tvarkomos ir stiprinamos krantinės, kur švartuotųsi jachtos, vykdomi kiti darbai. Savo vietą uoste mato ir jaunieji buriuotojai. Neabejojama, jog šioje pajūrio vietoje savo erdvę rastų buriavimo mokykla, kurios poreikis itin didelis.
„Kai manęs klausia, ar uostas atsipirks, aš visuomet paklausiu ir kito klausimo – ar viadukas atsiperka? Atsiperka, nes sukuria patogumą. Aišku, kad uostas iš jachtų mokesčių neatsipirks, bet pažvelkime į kitą pusę – kai pradėjome daryti realius žingsnius dėl Šventosios uosto, pagausėjo norinčių investuoti į Šventąją – į viešbučius, maitinimo įstaigas. Jei turėtume uostelį, kuris pritrauktų lankytojus pasivaikščioti, pabūti, apžiūrėti jachtas, ne viena investicija ateitų į Šventąją – sanatorijos, poilsio namai, o valstybei grąža būtų mokesčių pavidalu, sukurtomis darbo vietomis“, – kalbėjo Palangos savivaldybės meras, jau dabar besidžiaugiantis, jog metų metais stūksoję griuvėsiai įgijo naujas formas, tvarkomos privačios aplink uostelį esančios teritorijos.
Jurgita Andriejauskaitė, www.15min.lt
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Naujasis Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas: „Uostas ateityje turėtų tapti dideliu jūrą mylinčių žmonių traukos centru“
Linas JEGELEVIČIUS, 2025 02 06 | Rubrika: Verslas pinigai
Praėjęs specialių tarnybų patikrą, nuo vasario 10-osios palangiškis, 2020-2024 metų Seimo narys Mindaugas Skritulskas pradeda dirbti Šventosios jūrų uosto direktoriumi. Kaip tam jis pasiruošė? Kokią uosto, kylančio visos Palangos ekonomikos variklio, viziją jis turi ir sieks įgyvendinti? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su M. Skritulsku. Skaitykite visą straipsnį naujame laikraščio...
Šventosios uostas jau laukia priekrantės žvejų
2023 07 14 | Rubrika: Miestas
Šventosios uostas gyvena užbaigtuvių nuotaikomis – įgyvendintas žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapas.
Šventosios uostas: koks likimas jam piešiamas?
2023 02 20 | Rubrika: Miestas
Molai ir krantinės – tokie darbai Šventosios uoste numatomi artimaisiais metais. Viliamasi, kad po kelerių metų į Šventąją galės atplaukti keliautojai jachtomis.
Šventosios pakrantę gausiai nuklojo dumbliai: ekologas sako, kad jų bus tik
"Delfi", 2021 09 28 | Rubrika: Miestas
Antradienį, rugsėjo 28 d., Šventosios pajūriu vaikščiojęs Aurelijus buvo nustebintas pakrantėje išvysto vaizdo: smėlį buvo padengęs storas dumblių sluoksnis. Iš skaitytojo atsiųstų nuotraukų matyti, kad banguojanti jūra dumblių išmetė išties gausiai. Aurelijus nusistebėjo tokiu gausiu dumblių kiekiu, tačiau Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad...
„Tokia dalia teko mums“, – sako Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, pasakodamas apie minamus kelius dėl Šventosios uosto. Jis 2018 metais patikėjimo teise perduotas šiai savivaldybei. Kurorto vadovas įsitikinęs – vieną kartą reikia užbaigti šį svarbų klausimą ir sutvarkyti objektą iš esmės, jį paverčiant europietišku...
Šventosios uostas: vėl metami pinigai į balą?
***, 2019 11 18 | Rubrika: Nuomonės
Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako...
Apsisprendė dėl aptriušusių Šventosios namelių: vaizdas gali pasikeisti iš esmės 1
"Palangos tilto" informacija, 2019 03 25 | Rubrika: Palangos nekilnojamas turtas
Palangos savivaldybės siekį Baltijos jūros pakrantę Šventojoje išvalyti, kad joje neliktų aptriušusių, daugiau nei prieš penkiasdešimt metų čia atsiradusių medinių namelių, daužo teisėjai. Jie pajūryje uždegė žalią šviesą masinėms statyboms, rašo lrytas.lt Kelių kilometrų besitęsiančios jūros pakrantės ruože Šventojoje...
Jūros pakrantę ties Palanga šeštadienį nušvies šimtmečio laužai
2018 08 23 | Rubrika: Miestas
Paskutinį rugpjūčio šeštadienį Baltijos jūros pakrantę ties Palanga nušvies šimtmečio laužai, priminsiantys istoriją bei sukurs bendrumo jausmą. Šis projektas jau ne vienerius metus vykdomas daugelyje Baltijos valstybių, o Lietuva prie jo prisijungė, minėdama atkurtos Lietuvos šimtmetį. Prie Šimtmečio laužų visi kviečiami rugpjūčio 25 d. 20.30...
Šventojoje atidarytas antras Lietuvos jūrų uostas vilios žvejus ir pramogautojus
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 06 14 | Rubrika: Miestas
Nuo praėjusio šeštadienio Lietuva jau turi du jūrų uostus - Klaipėdoje ir Šventojoje, kurioje savaitgalį įvyko iškilmingas uosto atidarymas. Nuo šiol Šventosios uoste galės švartuotis maži komerciniai ir pramoginiai laivai ir jachtos.
Šventosios uostas taps ispanišku
www.ve.lt, 2010 01 20 | Rubrika: Miestas
Praėjusį antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos „Alatec“ direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos tarpinę ataskaitą.