Šventosios pakrantę gausiai nuklojo dumbliai: ekologas sako, kad jų bus tik

"Delfi", 2021-09-28
Peržiūrėta
1659
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Aurelijaus Eriksono nuotr.
Aurelijaus Eriksono nuotr.

Antradienį, rugsėjo 28 d., Šventosios pajūriu vaikščiojęs Aurelijus buvo nustebintas pakrantėje išvysto vaizdo: smėlį buvo padengęs storas dumblių sluoksnis. Iš skaitytojo atsiųstų nuotraukų matyti, kad banguojanti jūra dumblių išmetė išties gausiai. 

Aurelijus nusistebėjo tokiu gausiu dumblių kiekiu, tačiau Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad viskas yra įprasta – panašių vaizdų Šventojoje galima išvysti kasmet jau daugybę metų.

 Jis jau anksčiau Grynas.lt yra sakęs, kad dideli dumblių kiekiai yra žmonijos elgesio pasekmė. 

„Dumblių gausa jūroje yra jos tręšimo azoto fosforu pasekmė. Kažkur nuleisdami tualetą, pirkdami duoną, kuri užauginta tręšiamuose laukuose, taip pat naudodami skalbiklius su fosfatais gyventojai, nesvarbu Vilniuje ar Alytuje, patręšia jūrą. Dumblių dėl to daugėja ir tik daugės ir ateityje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad visi žmonės pradės pirkti skalbiklius ir indaplovių tabletes be fosfatų. O vėliau atvažiavę prie jūros stebisi – iš kur tiek dumblių“, – tuomet komentavo jis. 

Ekologo nuomone, Baltijos jūrą teršia ir intensyvus aplink ją esančių valstybių žemės ūkis. „Eksportuojame apie keturis milijonus tonų grūdų. Kad jie užaugtų alinamame dirvožemyje reikia pilti milžiniškus kiekius trąšų. Ir ne tik Lietuvoje. Tą daro ir Švedija, Suomija, Vokietija – visos Baltijos jūros šalys. Intensyvus žemės ūkis stipriai prideda trąšų į mūsų mažą jūrą, kuri nelabai atšviežinama iš vandenyno. Kiekvienais metais trąšų daugėja, nes tai, kas į ją pateko pernai, šiemet dar nebus išsivalę. Ir dumblių tik daugės“, – sakė jis. 

Specialistas tuomet pridūrė, kad šiandien dar nėra masiškai pritaikyta technologijų, kurios leistų trąšas tiekti augalui tiesiai į šaknis, todėl jos išbarstomos lauke ir tada jau nuo meteorologinių sąlygų priklauso, kiek jų bus nuplauta. Jo nuomone, yra realu, kad apie 10 proc. to trąšų kiekio nuplaunama.

 „Taigi, išeitų koks tūkstantis traukinio vagonų trąšų į Baltijos jūrą vien iš Lietuvos. Jeigu mes, pavyzdžiui, grūdų neeksportuotume, augintume tik tiek, kiek patiems reikia, tų trąšų į jūrą patektų daug mažiau“, – kalbėjo E. Paplauskis. 

Anot jo, biologiniai nuotekų valymo įrenginiai taip pat nėra jokia panacėja, nes bakterijos nuotekas tik neutralizuoja ir padaro nekenksmingas hidrobiontams, tačiau kartu jas paverčia į augalams labai tinkamą maistą – nitratus ir fosfatus ir kadangi upės nepajėgia visų trąšų įsisavinti, jos nukeliauja iki jūros

delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kilus vietinės bendruomenės pasipiktinimui, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako priėmęs asmeninį sprendimą neleisti vandenilio ir metanolio gamyklos statybų prie Darbėnų miestelio.


Šį rytą pabudau nuo kažkokio keisto, dar niekada negirdėto garso.  Pakėlusi lango užuolaidas, pamačiau saulėtą dangų ir du balandžius, tupinčius ant mano laukinių durų stogo. Paukščia, kraipydami uodegas ir liesdami vienas kitą sparnų galais, šoko savo meilės  šokį.


„Palangos tiltas“ jau rašė, kad Monciškių seniūnaitė Olga Dejienė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės Tarybą prašydama  iš privatizuojamų objektų sąrašo išbraukti Šventosios kultūros centrą, kino teatrą ,,Eldija“. Anot seniūnaitės, kol šventojiškiai laukė „Eldijos” atgimimo, per 10 metų jis buvo nustekentas, ir dabartinė miesto Taryba nusprendė jį parduoti, net nesitardama su...


Antradienį, rugsėjo 28 d., Šventosios pajūriu vaikščiojęs Aurelijus buvo nustebintas pakrantėje išvysto vaizdo: smėlį buvo padengęs storas dumblių sluoksnis. Iš skaitytojo atsiųstų nuotraukų matyti, kad banguojanti jūra dumblių išmetė išties gausiai.  Aurelijus nusistebėjo tokiu gausiu dumblių kiekiu, tačiau Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad...


„Tokia dalia teko mums“, – sako Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, pasakodamas apie minamus kelius dėl Šventosios uosto. Jis 2018 metais patikėjimo teise perduotas šiai savivaldybei. Kurorto vadovas įsitikinęs – vieną kartą reikia užbaigti šį svarbų klausimą ir sutvarkyti objektą iš esmės, jį paverčiant europietišku...


Pastarąsias porą dienų Palangos gyventojai gali grožėtis nuostabiais vaizdais: pajūrio kurortą nuklojo storas sniego sluoksnis. „Jei Narnija egzistuotų – manau, ji atrodytų labai panašiai... Žiemos magija Palangoje“, – rašė feisbuke savo užfiksuotomis nuotraukomis pasidalinęs fotografas Aldas Ten. Vis dėlto gyventojai vaizdais, ko gero, gėrisi pro langus....


Šeštadienį Baltijos jūros valstybių pajūrį nušvietė laužų grandinė. Tai tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“ iniciatyva, prie kurios šiemet prisijungė ir Lietuva. Likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius buvo įžiebti simboliniai draugystės ir vienybės...


Paskutinį rugpjūčio šeštadienį Baltijos jūros pakrantę ties Palanga nušvies šimtmečio laužai, priminsiantys istoriją bei sukurs bendrumo jausmą. Šis projektas jau ne vienerius metus vykdomas daugelyje Baltijos valstybių, o Lietuva prie jo prisijungė, minėdama atkurtos Lietuvos šimtmetį. Prie Šimtmečio laužų visi kviečiami rugpjūčio 25 d. 20.30...


Žinoma žurnalistė, televizijos laidų vedėja, buvusi politikė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Palangos skaitytojams praėjusį penktadienį pristačiusi romaną „Nokstančių bananų kvapas“, sako, kad nuodėmių darome nepriklausomai nuo santvarkų ir laikų, kuriais gyvename. „Tarp gėrio ir blogio paklysti galima vienodai lengvai – ir laisvėje, ir nelaisvėje. Ir jokie laikai čia...


Bežiūrint į nenusakomo grožio Irenos Pakutinskienės kūrinius iš gintaro, kyla klausimas: iš kur tas mokėjimas jį prakalbinti? O gal ne prakalbinti, gal išgirsti, ką sako gintaras? „Ko gero, taip. Su juo reikia kalbėtis: neužtenka pamatyti, reikia ir išgirsti, ką jis sako“, – nusišypso menininkė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius