Taikos pypkių nesurūkę konfliktų dalyviai viltis deda į teismus

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-11-24
Peržiūrėta
322
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Petras Keinys, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas nemėgsta žurnalistų dėmesio, bet jo neišvengs varstydamas teismų duris.
Petras Keinys, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas nemėgsta žurnalistų dėmesio, bet jo neišvengs varstydamas teismų duris.

Į visų dėmesį pakliuvę žinomi Palangos valdininkai ir verslininkas, pagarsėję dėl konfliktų viešoje vietoje, nesusitaikė, raukosi nuo žiniasklaidos dėmesio ir viliasi palankių teismų sprendimų. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate baigiami net du ikiteisminiai tyrimai po peštynių rugpjūčio pabaigoje tarp savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Petro Keinio ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento bei kavinės „Armėniški šašlykai“ (UAB „Sporto lizdas“) direktoriaus Dariaus Miklovo. Viename jų nukentėjusiuoju yra pripažintas pirmasis, o kitame tokio statuso siekia verslininkas. Tuo tarpu beveik prieš dvejus metus Kurhauze įvykusio konflikto dalyviai – tuometinis savivaldybės Kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys ir savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius jau varsto Palangos miesto apylinkės teismo duris. Kitas teismo posėdis numatytas gruodžio 14-ąją.

Sieks, kad atsiprašytų
Pakliuvus į teisėsaugos akiratį, net, iš pirmo žvilgsnio, nesudėtingiausias tyrimas gali užtrukti. Buvęs policijos pareigūnas, o dabar savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas P. Keinys tuo įsitikino savo kailiu.
„Tyrimas pagaliau jau eina į pabaigą, įvyko paskutinės apklausos, byla netrukus pasieks teismą. Aš esu pripažintas nukentėjusiuoju, D. Miklovas – kaltinamuoju, – „Palangos tiltui“ sakė P. Keinys. – Specialiai visuomenės neinformuosiu, kada bus posėdis. Jis (Miklovas – aut.) turės paneigti, kas buvo parodyta ir pasakyta apie mane per televiziją, taip pat (turės) atsiprašyti“.
Priminsime, kad incidentas tarp P. Keinio ir D. Miklovo įvyko rugpjūčio 25 dieną savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje.
„... Buvau sumuštas Palangos miesto savivaldybės patalpose asmens, prisistačiusio Dariaus Miklovo pavarde. Aš sėdėjau skyriaus pavaduotojos kabinete, kai jis (D. Miklovas) įsiveržė ir pradėjo filmuoti. Aš jam sakau: „Nefilmuokite, aš esu atostogose....“ O jis priėjęs man mobiliu telefonu trenkė į veidą, o paskui dukart smūgiavo į dešinį šoną. Aš susiriečiau, tai matė skyriaus darbuotojai. Po to kreipiausi į medikus, ir jie, kaip sakiau, konstatavo dešinės pusės šonkaulių sumušimą, gydausi. Kreipiausi į medikus tą pačią dieną, kai mane užpuolė, o tada kreipiausi į policiją, kad mane užpuolė tarnybinėse patalpose. Užpuoliką įvardijau kaip Darių Miklovą“, – „Palangos tiltui“ po susidūrimo su D. Miklovu pasakojo P. Keinys.

D. Miklovas: „Aš esu nukentėjusysis“
Tuo tarpu D. Miklovas pateikė visai kitokią įvykių versiją. Jis teigė, kad per konfliktą su P. Keiniu buvęs jo apstumdytas. Anot verslininko, vedėjas jam sakęs: „Jūs ligonis esate, mes su jumis nekalbėsime“, „Išsiblaivykit vieną kartą ir nustokit vartoti“, „Ko jūs užsikertat, kas jums yra? Blogai su nervais?“
Anot D. Miklovo, tai buvo užfiksuota, nes ne vienas konflikto liudininkas filmavo konfliktą mobiliuoju telefonu.
Po incidento D. Miklovas parašė pareiškimą ne tik Palangos, bet ir Klaipėdos miesto policijos komisariatui. 
„Armėniškų šašlykų“ direktorius buvo baustas Viešosios tvarkos skyriaus už triukšmą, sklindantį iš kavinės.
„Buvo surašyta nuobauda, bet būtent dėl jos aš kreipiausi į Viešosios tvarkos skyrių – norėjau susipažinti su bylos medžiaga“, – po konflikto aiškino D. Miklovas.
Verslininkas teigė, kad nuobaudos dėl triukšmo iš „Armėniškų šašlykų“ sulaukęs per Jonines.
Vakar D. Miklovas, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, save vadino nukentėjusiuoju.
„O kas jums sakė, kad nukentėjusysis yra Keinys? Aš esu nukentėjusysis. O jis – kaltininkas. Taip yra. Nesidomėjau, kada byla pasieks teismą – aš gyvenu šia diena. Paskutinį sykį buvau apklaustas gal prieš tris mėnesius, po to įvykio“, – sakė D. Miklovas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė po konflikto vasarą jį vadino „konfliktiška asmenybe“ ir teigė, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai privalo reaguoti ir reaguoja į skundus įstatymų nustatyta tvarka, ir natūralu, kad pažeidėjams tai nepatinka.
„Vienas iš nuolatinių viešosios tvarkos pažeidėjų J. Basanavičiaus gatvėje – Palangos verslininkas D. Miklovas“, – teigė V. Staskonienė.

Nepakluso FNTT pareigūnams
Į dar vieną konfliktinę situaciją D. Miklovas įsivėlė rugsėjo viduryje, kuomet J. Basanavičiaus gatvėje susigrūmė su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais. Jiems į pagalbą atskubėjo kurorto policijos pareigūnai. Prieš D. Miklovą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už pasipriešinimą pareigūnams. Paaiškėjo, kad FNTT pareigūnai į kavinę „Sporto lizdas“ atvyko atlikti kratą. Krata jo kavinėje buvo atliekama FNTT Kauno apygardos valdyboje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo vienoje Kauno apylinkėje esančioje įmonėje.
Klaipėdos prokurorai D. Miklovui yra pateikę įtarimus dėl dokumentų klastojimo. Dokumentai su tikrovės neatitinkančiais įrašais ir padirbtais parašais buvo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Kretingos filialui ir jais vadovaujantis buvo įregistruotas namo priestatas, kuriame veikia palangiškio kavinė „Sporto lizdas“. Paaiškėjo, kad prie gyvenamojo namo priestatas prilipdytas kaip laikinas statinys, ir jo statybai Palangos savivaldybė leidimo nebuvo išdavusi.

Vyksta du ikiteisminiai tyrimai
Palangos miesto policijos komisariatas po P. Keinio ir D. Miklovo konflikto pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnio 1 dalį (kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų), bet vėliau tyrimą perėmė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (KAVPK).
Vakar KAVPK Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė „Palangos tiltui“ sakė, kad komisariate vykdomi du ikiteisminiai tyrimai – pagal P. Keinio ir D. Miklovo atskirus pareiškimus.
Kaip vakar „Palangos tiltą“ informavo Klaipėdos AVPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja Sonata Mišeikienė, ikiteisminis tyrimas ir KAVPK buvo atliekamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
„Šiuo metu tyrimo medžiaga sprendimo priėmimui pateikta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokurorui Mamertui Paulikui. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014-10-17 įsakymu Nr. 5-V-890 „Dėl policijos įstaigų padalinių kompetencijų atlikti ikiteisminius tyrimus aprašo patvirtinimo“ tyrimo medžiaga su D. Miklovo pareiškimu iš Klaipėdos AVPK Palangos PK pagal kompetenciją, tolesniam tyrimui buvo perduota specializuotam Klaipėdos AVPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriui“, – sako raštiškas pareigūnės atsakymas.

V. Rekašiaus ir Ž. Kažio bylą jau nagrinėja teismas
Tuo tarpu 2014-ųjų metų gruodžio 31-ąją Kurhauze įvykusio konflikto dalyviai – savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius ir tuometis Kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys – jau trypčioja prie Palangos miesto apylinkės teismo durų.
Ž. Kažys šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Į teismą Ž. Kažys kreipėsi privataus kaltinimo tvarka, nes esą teisėsaugininkai nenorėjo ginti jo interesų. Ž. Kažys teismo prašo V. Rekašių pripažinti kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir reikalauja atlyginti 5600 eurų turtinę ir neturtinę žalą. Incidentas tarp vyrų kilo 2014 metų gruodžio 31-ąją.
Gruodžio 31-ąją Palangos kurhauze turėjo vykti du koncertai. Pirmasis klasikinės muzikos koncertas „Palydint senuosius“, turėjęs vykti 15 val., buvo suplanuotas seniai ir įtrauktas į Kalėdų bei Naujųjų metų renginių ciklą. „Palangos tiltas“ tuomet rašė, kad kurorto kultūrininkai išties džiaugėsi ir didžiavosi, jog Kurhauze sutiko savo programą atlikti ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir toli už jos ribų žinomas smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekker bei pirmąkart po 20 metų Lietuvoje sutikusi koncertuoti šiuo metu Vokietijoje gyvenanti solistė Auksė Marija Petroni.
Kada buvo suplanuotas antrasis renginys, 19 val. turėjęs vykti žinomo Lietuvos atlikėjo Donato Montvydo koncertas „Noriu, kad būtum mano“, istorija nutyli.

Nebuvo suderintas atlikėjų laikas
Visi incidento dalyviai sakė, jog įvykių „katalizatoriumi“ tapo tai, kad nebuvo suderintas atlikėjų repeticijų laikas.
Kad prieš apsistumdymu pasibaigusį incidentą salėje tvyrojo didžiulė įtampa dėl abejų žinomų atlikėjų repeticijų vienodu metu, „Palangos tiltui“ prieš dvejus metus tvirtino ir A. Marija Petroni. „Dvidešimt metų koncertuoju Vokietijoje, tačiau tokių dalykų dar nebuvau mačiusi. Repeticija prieš koncertą yra labai svarbi, kad tinkamai emociškai pasirengtum. Juolab, kai pirmą kartą koncertuoji nepažįstamoje salėje su pianiste, su kuria irgi dar neteko koncertuoti. Mes viską buvome suplanavę. O čia nieko nepranešę kaip nugalėtojai į salę įžengia kiti atlikėjai (Donatas Montvydas – aut.) ... Bet kadangi esame kolegos, visi, kokio žanro atlikėjai bebūtume, norime ir turime džiaugsmą žiūrovams nešti, tai sutikome užleisti salę. Bet buvo kalbėta apie 15-20 minučių, o sugadinta visa valanda...“, – piktinosi A. M. Petroni.
Pasak atlikėjos, jai buvo nuoširdžiai gaila renginių režisierės Aušros Latonienės ir Kurhauzo salės administratorės Dianos Rekašienės, kurioms buvo negražiai priekaištaujama dėl nesuderinto repeticijų grafiko. Mačiusi ji ir pačią konflikto kulminaciją.
„Taip, aš mačiau, kaip Dianos vyras Vygantas Rekašius apsistumdė su Žilvinu Kažiu, mačiau, kad jam kliuvo per veidą. To negalima taip palikti. Jeigu reikės, esu pasiryžusi atskristi iš Vokietijos ir net prieš teismą paliudyti: V. Rekašius buvo išprovokuotas“, – tvirtino A. M. Petroni.
„Provokuoti V. Rekašiaus niekas neprovokavo“, – nesutiko D. Montvydo prodiuseris Martynas Tyla.
Pasak prodiuserio, Ž. Kažys buvęs tylus ir ramus, „santykius aiškintis“ pradėjęs Kultūros skyriaus vedėjas. „Visas konfliktas kilo dėl detalių. Galima buvo ginčytis, kas ko nepadarė, kas ko nesuderino, kas kam ko nepranešė“, – sakė M. Tyla.

Teismo posėdžiai – vieši
Kitą dieną po V. Rekašiaus smūgių Ž. Kažys tvirtino, kad pasijuto prastai: ėmė svaigti galva, pykino.
„Konflikto „herojus“ – aš, bet situacijos autorius tikrai ne aš“, – tuomet sakė Kultūros skyriaus vedėjas V. Rekašius.
Palangos miesto apylinkės teismo posėdyje prieš kelias savaites Ž. Kažys prisiminė, kad V. Rekašius „pro dantis iškošė, kad mane užmuš ir davė tris smūgius kumščiu į veidą“.
„Sąmonės nepraradau, bet ištiko šokas, apsvaigau, iškart pabėgau iš salės, nes išsigandau, kad galiu patirti daugiau smurto. Lauke iškart paskambinau Palangos merui, pasakiau apie konfliktą, o paskui išsikviečiau policijos pareigūnus“, – teisme pasakojo Ž. Kažys.
Jis teigė, kad su V. Rekašiumi „visada normaliai bendravo“ darbiniais klausimais, nors, anot jo, buvo keli išsišokimai, bet viskas normaliai.
„Problemos prasidėjo, kai V. Rekašius Palangos kultūros centre liepė įdarbinti savo žmoną D. Rekašienę“, – sakė Ž. Kažys.
Kitas teismo posėdis paskirtas gruodžio 14-ąją dieną. Teismo posėdžiai yra vieši.
Vakar V. Rekašius neatsakė į „Palangos tilto“ skambučius.

„Jau nueita per toli...“
Atsiliepęs Ž. Kažys teigė, kad teismui kviečiant abi konflikto puses taikytis, V. Rekašius pateikė savo sąlygas: „Kad aš jo žmonos atsiprašyčiau... Nelabai supratau, už ką...“
Buvęs Kultūros centro direktorius aiškino, kad teisingumo siekiąs privataus kaltinimo tvarka, nes prokurorai „neapsiėmė ginti“.
„Ką prašau priteisti iš kaltinamojo – su visomis gydymo išlaidomis – nesiekia penkių tūkstančių eurų. Penkias savaites gydžiausi ligoninėse, net trijose“, – sakė Ž. Kažys.
Jis teigė, kad laukiąs teismo sprendimo ir nesvarstąs bylą baigti taikiai.
„Jau per toli nueita. Man svarbiausia įrodyti teisybę, nes buvau apšmeižtas – per spaudą taip pat, kad neva simuliavau ligą, nors turiu bene dešimt gydytojų išrašus apie sužalojimus ir ligą“, – „Palangos tiltui“ sakė pašnekovas.
Ž. Kažys teigė, kad dabar dirba sau: „Organizuoju renginius, ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat konsultuoju renginių klausimais“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Čeburekai, karšti čeburekai“, – taip Palangos pliaže jaunas vaikinas siūlo čeburekus ir kai kurie poilsiautojai susigundo: krapšto pinigus ir ragauja. Drąsus čeburekų prekeivis prekiauja gelbėtojams po nosimi Gelbėtojai šį čeburekų pardavėją mato pirmą kartą ir stebisi, kad vaikinas nelegaliai prekiauja jiems po nosimi, praneša LNK...


Iš lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorės pareigų Savivaldybės atleista Ilona Milkontė Savivaldybei pasiūlė teismus pasiekusį jos atleidimą baigti taikos sutartimi, tačiau nesulaukusi iš Savivaldybės galvos linktelėjimo, vėl grįžo prie savo pirminių reikalavimų - iš Savivaldybės priteisti 9151,56 eurų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės...


Karantino metu kavinė Palangoje surengė vakarėlį, dalyviai ir organizatoriai bus baudžiami . Policija primena, jog karantino nesilaikantys asmenys ir įmonės gali būti ir bus baudžiami įstatymo nustatyta tvarka.


Palangoje besilankantys „Erasmus +“ tarptautinio projekto „DARE“ („Demokratiniai veiksmai valdo Europą“) dalyviai iš Palermo (Italija), Paredes de Coura (Portugalija), Sofijos (Bulgarija) ir Palangos senosios gimnazijos trečiadienį Kurorto muziejuje susitiko su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi bei mero patarėju Pranu Žeimiu.  


Palangos meras Šarūnas Vaitkus pirmadienį susitiko su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos nariais, dalyvaujančiais neįgaliųjų, judančių rankomis varomais vežimėliais su specialiais priedais, maratone „Nugalėk save“. Palangoje apsilankę maratono dalyviai išbandė neįgaliesiems pritaikytą Lino taką, o susitikę su meru išsakė savo vertinimus ir pasiūlymus.


Į visų dėmesį pakliuvę žinomi Palangos valdininkai ir verslininkas, pagarsėję dėl konfliktų viešoje vietoje, nesusitaikė, raukosi nuo žiniasklaidos dėmesio ir viliasi palankių teismų sprendimų. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate baigiami net du ikiteisminiai tyrimai po peštynių rugpjūčio pabaigoje tarp savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo...


Siekęs kunigo kelio tapo konfliktų sprendimų žinovu

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 11 02 | Rubrika: Miestas

Jau beveik penkerius metus Palangoje gyvenantis Kęstutis Trakšelys galėtų pasigirti itin ryškia gyvenimo istorija: siekęs kunigo kelio Telšių kunigų seminarijoje, o vėliau Romoje, studijas metė, aiškindamas, kad „kiekvienas mūsų tam tikru laiku sulaukiame kažkokių pašaukimų“, kurie vėliau gali išblėsti. Teologijos studijas į filosofijos...


Vyriausybė, Palangos miesto savivaldybė, Kultūros departamentas, Statybų inspekcija ir Generalinė prokuratūra, susėdusios metų pradžioje prie bendro stalo aptarti „įstrigusių“ statybų Palangoje klausimo, sutarė dėl kompromisų ginčijamų statybų klausimais – palaikė premjero darbo grupės pateiktą pasiūlymą sudaryti taikos sutartis dėl statinių buvusių poilsio namų...


Praėjusią savaitę Šventojoje siautė būrys jaunuolių, atvykusių iš įvairių Lietuvos miestų. Nusiteikę šėlioti ir daug sužinoti, jie aktyviai dalyvavo jau penktąjį kartą rengtoje Žemaitijos akademijoje, įgavusioje optimistišką pavadinimą „Kartu mes galime daug“. Šiemet renginyje, vykusiame būtent Šventojoje, dalyvavo 334 dalyviai, panorę praleisti tris dienas itin naudingai ir be abejo...


Kaimynų kivirčai pasiekė teismus

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 13 | Rubrika: Miestas

Viename kiemų Jūros gatvėje, Šventojoje, - karinė padėtis. Piktažodžiavimai, nesusikalbėjimas, keiksmai ir iš nevilties svyrančios rankos – nei vienas nesiruošia nusileisti kovoje dėl bendro keliuko į namus. Ši kova jau pasiekė teismus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius