Dėl naujos tvarkos viešbučiuose kyla rimtų konfliktų: nesutikus to padaryti – lankytojų gali ir nepriimti

Nuo sausio įsigaliojus naujai turistų registravimo tvarkai, kuomet viešbučiai privalo per parą pateikti išsamius asmeninius duomenis apie kiekvieną suaugusį svečią ir net jų gyvenamosios vietos adresą, apgyvendinimo įstaigose jau kyla rimtų konfliktų. Svečiai atsisako pateikti duomenis, o viešbučiai negali jų apgyvendinti.

Nauja tvarka veda iš proto ne tik viešbučių svečius, bet ir verslininkus. Jiems nesuprantama, kodėl per 24 valandas į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą (NTIS) jie privalo pateikti ne tik svečio vardą bei pavardę, bet ir valstybę, kurioje išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, dokumento numerį, gatvės, kurioje gyvena svečias pavadinimą ir kitus duomenis. 

Viešbučiai su nerimu laukia šiltojo sezono, kuomet į įstaigas ims plūsti turistų grupės. Jau dabar apgyvendinimo sektoriaus atstovai įsitikinę, kad kils dar daugiau konfliktų, o naujoji registracijos tvarka, anot jų, labiau panaši ne į statistikos rinkimą, bet į gudriai užmaskuotą žmonių sekimo sistemą. 

Privaloma dėl statistikos 

Nuo sausio duomenys yra renkami privaloma tvarka, o atsisakius juos pateikti įstaiga turi teisę nepriimti svečio. Su tokiomis konfliktiškomis situacijomis viešbučiai jau susiduria.

Svečiai atsisako teikti asmeninius duomenis, viešbučiai praranda klientus. O štai, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova teigia, kad apie pokyčius buvo žinoma dar pernai, tad laiko pasiruošti naujovėms viešbučiai turėjo pakankamai. 

Pasak jos, pagrindinis Turizmo įstatymo pataisų tikslas buvo surinkti duomenis realiuoju laiku ir išsiaiškinti turizmo srautus Lietuvoje. 

Esą iki šiol statistika turizmo sektoriuje Lietuvoje buvo renkama chaotiškai ir buvo netiksli. 

„Nauja registravimo tvarka bus naudinga patiems viešbučiams. Įstaigos turės tikslią statistiką ir galės priimti sprendimus dėl rinkodaros ar verslo plėtros remdamiesi būtent šiais surinktais duomenimis“, – kalbėjo O.Gončarova. 

Už naujos tvarkos nesilaikymą arba atsisakymą rinkti duomenis viešbučiai bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka. 

„Šie duomenys, tiksliau, svečio kortelė, pagal 1991 metų Šengeno konvencijos 45 straipsnį „Dėl laisvo judėjimo tarp šalių„, yra reikalingi ne tik mums, bet ir Vidaus reikalų ministerijai ir policijai. Jei viešbutyje atsitiktų nelaimė arba incidentas, tai pirmiausia tie duomenys būtų naudingi tiriant incidentą“, – dėstė O.Gončarova. 

Tačiau viešbučiai purtosi šių prievarta jiems peršamų naudų ir teigia, kad naujoji registracijos tvarka yra absurdiška ir biurokratiška. Tai, kad dabar apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai turės dar daugiau duomenų surinkti iš klientų – ne palengvina, o pasunkina verslo sąlygas, nes teks registruoti ne tik užsienio, bet ir visus vietinius turistus. 

Nepasitiki duomenų apsauga 

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė teigė, kad visi surinkti duomenys bus nuasmeninami ir žmonės neturėtų jaustis nesaugiai, tačiau šis argumentas kelia daug klausimų ir viešbučiams, ir jų svečiams. 

Tačiau viešbučiai purtosi šių prievarta jiems peršamų naudų ir teigia, kad naujoji registracijos tvarka yra absurdiška ir biurokratiška. Tai, kad dabar apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai turės dar daugiau duomenų surinkti iš klientų – ne palengvina, o pasunkina verslo sąlygas, nes teks registruoti ne tik užsienio, bet ir visus vietinius turistus. 

Nepasitiki duomenų apsauga Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė teigė, kad visi surinkti duomenys bus nuasmeninami ir žmonės neturėtų jaustis nesaugiai, tačiau šis argumentas kelia daug klausimų ir viešbučiams, ir jų svečiams. 

Socialiniuose tinkluose po šalį keliaujantys lietuviai keikia naują tvarką ir abejoja, ar viešbučiuose surinkti duomenys iš tikrųjų bus nuasmeninami, ar jie nepateks į rankas programišiams. 

„Iš vienos pusės atrodo iniciatyva gera, bet ar valstybė gali mums garantuoti, kad duomenų bazės nebus nulaužtos ir šia statistika nepasinaudos, pavyzdžiui, programišiai? 

Kas gali garantuoti, kad tai nėra puiki visuomenės sekimo priemonė? Kokiu tikslu turiu pateikti net savo gatvės pavadinimą, kurioje gyvenu? Labai keista“, – socialiniame tinkle stebisi vienas keliauti mėgstantis klaipėdietis. 

Ne mažiau klausimų kyla ir patiems viešbučių savininkams. 

Viešbučio „Olando kepurė“ vadovas Vilmantas Pielikis atviravo, kad nė vienas iš jo pažįstamų apgyvendinimo sektoriaus atstovų naujoje registravimo tvarkoje jokių privalumų neįžvelgia. 

„Atvirai sakau – bijau pagalvoti apie vasarą. Jūs suprantate, kiek darbo prisidės registratūros darbuotojams? Laiko sąnaudos didžiulės, viešbučio svečiai tikrai patys nepildys, o ką daryti, kai užeis turistų grupės, norės apsigyventi kolektyvai?“, – piktinosi V.Pielikis. 

Jis mano, kad nauja biurokratinė našta labiau naudinga patiems įstatymo sumanytojams, valstybei, bet ne verslininkams. 

Kaip pamažinti ant pečių užkrautą naštą viešbučio registratūros darbuotojams, Vilmantas sakė dar nesugalvojęs. 

„Gali būti, kad reikės papildomai įdarbinti žmogų, pastatyti naują kompiuterį ir kelti paslaugų kainas. Vadinasi, ir vėl nukentės svečio kišenė“, – kalbėjo viešbučio „Olando kepurė“ vadovas. 

Ką daryti meilužiams? 

Šypsodamasis V.Pielikis svarsto, kad kai kuriems viešbučių svečiams naujoji tvarka gerokai apsunkins asmeninį gyvenimą. 

„Vieša paslaptis, kad viešbučiuose apsistoja ne tik užsienio turistai ar keliautojai. Būna porų, kurios kambarius užsisako slapta nuo antrųjų pusių. 

Tai dabar įsivaizduokite, atvyksta tokia slapta pora, o viešbutis reikalauja pasų iš abiejų, kvočia, renka duomenis, kur kas gyvena, kokiose gatvėse, koks jų kelionės tikslas. 

„Viskas, slaptiems santykiams – galas“, – juokavo verslininkas. Tačiau kitiems dienraščio kalbintiems viešbučių vadovams šypsenos pasikeitusi svečių registracijos tvarka nekelia. 

Atsisakė pateikti duomenis 

Su pirmaisiais naujovės diegimo nesklandumais jau susidūrė Klaipėdos viešbutis „Old Mill Hotel“. Vienai svečių porai atsisakius pateikti būtinus duomenis, viešbutis apgyvendinti jų negalėjo. 

Šio viešbučio direktorė Audra Vainoraitė mano, kad ateityje tokių įvykių tik daugės. 

„Pykstame ir mes, ir žmonės. Mūsų klientai įsitikinę, kad naujoji tvarka yra perteklinė. Dar prieš diegiant šią naujovę „Keliauk Lietuvoje„ agentūros atstovai mums aiškino, kad tokia tvarka esą yra ir kitose Europos šalyse, ja sėkmingai vadovaujamasi Ispanijoje. Daug keliauju ir galiu pasakyti, kad tai – melas. 

Pavyzdžiui, toje pačioje Ispanijoje viešbutyje paduodi pasą, jį nuskenuoja, siunčia duomenis į policiją ar migracijos tarnybą ir viskas. O čia – pildo svečias, pildo viešbutis, siunčia į sistemą. O ir patys klausimai kelia daug klausimų – kam NTIS reikia žinoti gatvę, adresą, kurioje gyvena svečias?“ – stebėjosi A.Vainoraitė.

Anot jos, kokią naudą statistikai duos klausimas apie tai, kokia valstybė svečiui išdavė jo asmens tapatybės dokumentą? Ir kodėl NTIS reikia pateikti svečio asmens dokumento numerį? 

„Ar tai būtina norint sužinoti turistų srautus? Kokia apčiuopiama bus nauda iš tos statistikos? Kas tiksliai bus daroma su surinktais duomenimis? 

Kodėl valstybei būtina žinoti kas ir su kuo ir kokiu tikslu keliauja? Kyla daug klausimų ir į juos neatsakoma tiesiai. Darbo daug, išlaidų taip pat, nes teks papildomai investuoti į IT sistemą, o nauda abejotina“, – stebėjosi viešbučio vadovė. 

Anot jos, viena iš rekomendacijų, kuri palengvintų viešbučių darbą, yra prašymas, kad patys svečiai užpildytų jiems atsiųstas duomenų rinkimo formas, bet jau dabar aišku, kad ne visi klientai sutiks tą daryti, nes neprivalo. 

Kelia abejonių 

Nauja svečių registravimo tvarka viešbučiuose nesižavi ir Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė. 

„Konfliktų gali tik daugėti, apie tai buvo kalbėta ir mokymų metu, kuomet nacionalinė turizmo skatinimo agentūra viešbučius ir turizmo sektoriaus atstovus supažindino su įstatymo pakeitimais. 

Nauja registravimo tvarka reikalinga tam, kad atsivėrus Šengeno zonai nebeliko priemonių ir variantų, kaip sekti turistų srautus, bet, matyt, mūsų valstybės politika buvo siekis sužinoti daugiau duomenų apie pačius turistus. 

Dar akcentuotas ir saugumas, bet tikrąsias priežastis žino klausimus rengę „Keliauk Lietuvoje““, – kalbėjo R.Savickienė. 

Ji taip pat mano, kad šiuo metu yra renkami pertekliniai duomenys, o verslininkams smarkiai išauga darbo sąnaudos. 

„Sistemą sukūrusi „Keliauk Lietuvoje“ galėtų aiškiai pasakyti, kur bus panaudojami tie surinkti duomenys, nes kol kas klausimų daugiau nei atsakymų“, – komentavo R.Savickienė. 

Ji taip pat pastebėjo, kad artėjanti vasara taps išbandymu ir kelionių vadovams, kurie po Lietuvą vežiojantys dideles turistų grupės kasdien, gal net po kelis kartus per dieną, privalės pateikti ir suvedinėti duomenis į apgyvendinimo įstaigų sistemas. 

„Dar iki šios tvarkos įsigaliojimo, viešbučiai protestavo ir reiškė nepasitenkinimą, tačiau iš esmės jiems nepavyko nieko pasiekti, nauja tvarka buvo patvirtinta tokia, kokia yra. Vadinasi, privaloma vykdyti. Viešbučių darbuotojai sėdės ir naktimis suvedinės tuos duomenis“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo informacijos vadovė R.Savickienė.

„Vakarų ekspresas“ 

Vaida Jutkonė