Tradicinėmis šėlionėmis baidė žiemą

Rasa GEDVILAITĖ, 2018-02-15
Peržiūrėta
2045
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Persirengėliai susirinkusiems turėjo galimybę smagiai prisistatyti.
Persirengėliai susirinkusiems turėjo galimybę smagiai prisistatyti.

Tradiciškai Palangos miesto centrinėje aikštėje antradienio vakare rinkosi persirengėliai, drąsiai nusiteikę išginti žiemą iš kiemo. Netrūko šėlionių, blynų, sulaukta ir itin puošnios Morės, kurios likimas – aiškus, juk visi su nekantrumu laukia pavasario.
Pradėję rinktis miestelėnai, ne tik persirengę taip, kad žiemą išgąsdintų, visų pirma skubėjo pasigardžiuoti blynais, kuriuos kepė ne vienas kepėjas. Kaip gi Užgavėnės be sočių blynų, jiems atsispirti nelabai ir pavyko, kai nosį kuteno gardūs kvapai.
Laukiant atriedant Morės, kai kurie persirengėliai pasakojo smagias istorijas, linksmino susirinkusius pokštais, o ir su puikiai pasidabinusiais persirengėliais ne vienas pageidavo nusifotografuoti. O jeigu mažieji į šventę atskubėjo nepasidabinę – ne bėda, jų veideliai buvo išpiešti vietoje.
Žinoma, visi labiausiai laukė Morės. O laukti buvo verta, kadangi Morė – tikra gražuolė, atkreipusi visų dėmesį. Ji suviliojo dar gausesnį būrį miestelėnų, norėjusių kartu su dūmais žiemą išvaryti dar sparčiau.
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Viso to kasmet netrūksta ir Palangoje švenčiant Užgavėnes.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Žmonės ruošdavosi Užgavėnėms: rūpinosi kostiumais bei kaukėmis, iki šventės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė bei linksmybės prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau išleisdavo. Būta ir manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.
Šventės vedėjai kreipdamiesi į moteris jas nuramino, jog valgyti galima tiek, kiek norisi, per Užgavėnes suvalgytas maistas „neina į kūną“.
Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.
XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985–1990 metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.
Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.
Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė, nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko).
Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, Rumšiškių liaudies buities muziejuje.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Bendradarbystės erdvė „Out of Office“ Palangoje veiks ir žiemą, naujoje vietoje. Unikali pajūrio bendruomenės iniciatyva įgauna pagreitį – atidaro antras, didesnes nei 220 kv. m. patalpas darbui, kūrybai ir poilsiui Gabijos viešbutyje, šalia Birutės parko.


Šlapimo pūslės uždegimą, dar kitaip vadinamą cistitu, dažnu atveju sukelia bakterijos, tačiau žiemą juo susirgti galima paprasčiausiai peršalus kojas, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė Fausta Barisevičienė.


Kodėl netvarkomas pajūrys žiemą?

"Palangos tilto" informacija, 2020 02 18 | Rubrika: Skundų dėžutė

Į "Palangos tiltą" paskambinęs kurorto svečias, senjoras, piktinosi, kad Palangos paplūdimio ruožas žiemą nėra tvarkomas. "Man - baisu: ėjau nuo "Medūzos", visur mačiau medžių išvartas, šakas, butelių ir skardinių. Ne gi Palanga yra tvarkoma tik vasarą?"


Tradicinėmis šėlionėmis baidė žiemą

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 15 | Rubrika: Kultūra

Tradiciškai Palangos miesto centrinėje aikštėje antradienio vakare rinkosi persirengėliai, drąsiai nusiteikę išginti žiemą iš kiemo. Netrūko šėlionių, blynų, sulaukta ir itin puošnios Morės, kurios likimas – aiškus, juk visi su nekantrumu laukia pavasario.


Užgavėnių šventė Šventojoje, į kurią visus pakvietėme praėjusį šeštadienį, šiais metais išsiskyrė puikiu oru, jūros vaizdais ir gausiu dalyvių būriu. Dalyvavo ne tik vietiniai, bet ir svečiai iš aplinkinių rajonų, kurie neslėpė susižavėjimo gamtos panorama ir švente. Šventės metu kiekvienas dalyvis turėjo progą ne tik paragauti...


Palangiškiai žiemą apsnūdusiame mieste pasigenda pramogų. Šaltuoju metų laiku jau bene šeštus metus iš eilės vis žadama išpilti čiuožyklą, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Norima mažinti sezoniškumą, tačiau galimybių kurorto svečius ir gyventojus sukviesti ant ledo niekaip niekas neranda? Miesto politikai žada, jog čiuožykla greičiausiai...


Palangiškiai žiemą vijo iš kiemo degindami Morę

„Palangos tilto“ informacija, 2011 03 08 | Rubrika: Miestas

Vakar skambėjo visas miestas, genant žiemą iš kiemo. Triukšmingai, linksmai palangiškiai šventė Užgavėnes, kaip ir dera tokią dieną, kuo išradingiau reikalaujant pavasario. Rodos, jis netrukus tikrai pabels į duris, o kas gi galėtų atsilaikyti prieš tokią minią persirengėlių, žūtbūt ketinančių pasiekti savo tikslą. Susitikę miesto centre ir linksmai sukę šokio ratelius, netrukus visi...


Poledinės žūklės mėgėjai bei propaguotojai tęsią tradiciją sutikti kiekvieną pavasarį bei palydėti žiemą gražiu renginiu – poledinės žūklės varžybomis ant tvenkinių ledo.


Šią žiemą, ko gero, kiekvienam tenka būti ir sniego kasėju. Nors pagal sutartis UAB „Palangos komunalinis ūkis bei „Palangos butų ūkis“ darbuotojai valo ir kasa apie šimto namų kiemus, tačiau likusieji be gyventojų savanoriškų talkų nukasant sniego kalnus šią žiemą sunkiai verčiasi. „Mes patys organizuojamės talkas ir kasame savo kiemą kastuvais, tačiau sniego valymo traktoriaus papildomai...


Palangos kurorte sezono metu „verda“ gyvenimas, darbo vietų itin padaugėja, o kaip yra žiemos metu? Ar žiemą „atsikratoma“ kai kurių darbuotojų, ar yra „apkarpomos“ jų algos, ar mažinami darbuotojų etatai? Apie visa tai „Palangos tiltui“ pasakojo Palangos kavinių, restoranų, grožio salonų, sporto klubų savininkai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius