Užimtumo tarnyba: apklausa atkleidė reikšmingai pasikeitusį lietuvių požiūrį į darbą užsienyje

Palangos tiltas, 2023-01-04
Peržiūrėta
1337
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Užimtumo tarnyba: apklausa atkleidė reikšmingai pasikeitusį lietuvių požiūrį į darbą užsienyje

Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Sąjungoje stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą. 

Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst. respondentų (iš jų – tūkstantis Lietuvoje). 

Darbo svetur ieškantys Lietuvos gyventojai didžiausią prioritetą teikia saugumui ir šalies politiniams stabilumui. Šį rodiklį mūsų šalyje kaip labai svarbų įvardijo net 27 proc. apklaustųjų. Panašiai atsakė ir daugelio kitų Rytų Europos šalių gyventojai. Rečiausiai šią priežastį įvardijo Maltos (8 proc.) gyventojai. 

Palyginti su 2009 m. atliktu analogišku tyrimu, į užsienį gyventi ar dirbti planuojančių vykti Lietuvos gyventojų sumažėjo 28 proc. Įvardijamos kelios priežastys, kodėl darbas užsienyje domina vis mažiau: žmonės turi gerą darbą Lietuvoje, negali išvykti dėl šeimyninių įsipareigojimų, abejoja savo užsienio kalbos žiniomis.

Mūsų šalies respondentai ypač teigiamai (79 proc.) vertino darbo jėgos mobilumą (ES vidurkis – 58 proc.). Didžioji dalis apklausos dalyvių teigė, kad naudodamiesi asmeniniais kontaktais, ieško darbo kitose bendrijos šalyse, tikėdamiesi uždirbti bent dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Dar viena priežastis, dėl kurios apsisprendžiama dirbti užsienyje – ten išvykę pažįstami žmonės ar šeimos nariai (26 proc.). Tie, kurie jau yra dirbę kitoje ES narėje, atsakė, kad ateityje darbui rinktųsi tą pačią valstybę.

Norinčiųjų dirbti Vokietijoje per pastaruosius metus daugėjo 11 proc. Antroji pagal populiarumą – Jungtinė Karalystė. Net 93 proc. respondentų Lietuvoje pasisakė, kad šalies pasitraukimas iš ES nepakeitė jų nuomonės apie galimybę ten dirbti. Naujos ir kasmet populiarėjančios užsienio kryptys – Šveicarija ir Šiaurės Amerika.

Nors ES jau daugelį metų kalbama apie sąžiningą darbo jėgos judumą, lietuviai to nesieja su lygiomis teisėmis ir pareigomis užsienio šalyse. Mūsų šalies gyventojams daug svarbiau yra  vienodas sveikatos paslaugų prieinamumas ir galimybė ateityje gauti užsienio šalyje įgytą pensiją. 

Laisvas darbuotojų judėjimas prisideda prie darbo rinkos stabilizavimo, ekonomikos plėtros, leidžia išvykusiems įgyti naujų įgūdžių ar tobulinti užsienio kalbos žinias. Tiesa, lietuviams šios priežastys neatrodo labai reikšmingos. 31 proc. teigia, kad svarbiausia yra atlyginimas. Apklausoje jie minėjo, kad galimybė gyventi ir dirbti užsienyje prisideda prie asmeninio tobulėjimo, gerovės kūrimo šeimai ir ES integracijos.

Europos kontekste išsiskyrė ir Baltijos šalių respondentų atsakymai apie užsienyje gyvenančius tautiečius. 66-69 proc. atsakė, kad ir šiuo metu turi artimųjų bei draugų, dirbančių kitose ES šalyse. Didelė dalis nurodė, kad ir patys per pastaruosius metus dirbo užsienyje: Lietuva – viena iš penkių šalių, kurios gyventojai gyveno kitoje šalyje ilgiau nei 5 metus. 

Apklausos duomenys parodė, kad ES piliečiai per mažai žino apie laisvą darbo judėjimą koordinuojančias institucijas. Dažniausiai buvo minima sveikatos draudimo kortelė. Apie EURES (Europos užimtumo tarnybos) mobilumo portalą yra girdėję tik 7 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Apie jį geriausiai informuoti yra Liuksemburgo gyventojai (23 proc.). 

EURES padeda užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą ES narėse bei Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje. Ieškantys darbo asmenys ir darbdaviai su specialistų pagalba gali priimti patikima informacija grįstus sprendimus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Demografinė situacija verčia keisti požiūrį į vyraujančią situaciją darbo rinkoje penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių atžvilgiu.


Elektros tiekėjams jau ne pirmą mėnesį mažinant siūlomas kainas, galimybe sudaryti naują tiekimo sutartį susidomėjo 42 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.


Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. 


Klientų intensyvesnis profiliavimas įgauna kitokią aptarnavimo kryptį. Tam turėjo įtakos nuo liepos 1 d.  priimtos Užimtumo įstatymo nuostatos, susijusios su darbo ieškančių asmenų statuso nustatymu pagal pasirengimą darbo rinkai. 


Miesto centre – ties Vytauto ir Jūratės gatvių sankirta – kyla modernus Jaunimo užimtumo ir savanorystės centras, kuriame kurorto jaunuoliai turės puikias sąlygas susiburti bei užsiimti patinkančia ir prasminga veikla. 


Neilgai trukus Palangoje ims kilti Jaunimo užimtumo ir savanorystės centras – jau paskelbtas konkursas rangos darbams, pasiūlymus galima teikti iki rugpjūčio 27 d., o nugalėtoją tikimasi paskelbti rugsėjį.


Penktadienio (Rugpjūčio 21 d.) vakarą Palangoje moterys rinkosi į televizijos laidų vedėjos Indrės Stonkuvienės iniciatyvos #MoterųPasaulyje renginį. Jo metu vakaro viešnia tapusi dainininkė Rūta Ščiogolevaitė prakalbo apie visuomenės požiūrį į vienišas bei daugiavaikes mamas.


Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas, liepos viduryje turėjęs vykti Palangoje, atšauktas – pranešė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.


Šiuo metu nemažai daliai moksleivių yra iškilusi sudėtinga apsisprendimo dilema: kur rinktis studijas – Lietuvoje ar užsienyje? Ir kur užtarnautas diplomas reikš daugiau?


Vasara – galimybė moksleiviams užsidirbti pinigų ir bent kuriam laikui nulipti tėvams nuo sprando. Kai kurie renkasi gerai apmokamą darbą užsienyje, kiti – „patriotinį“ darbą už grašius, tačiau tėvynėje Lietuvoje. Užsidirbti savo pinigų yra puikus noras. Kaip sekasi tokį norą įgyvendinti vasaros atostogų metu miesto moksleiviams?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius