Vaidas Šimaitis: „Dar pažiūrėsime, kas kieno šešėlyje atsidurs pastačius Šventosios jūrų uostą!“

Žinomas pajūrio verslininkas Vaidas Šimaitis džiūgauja – jo ilgai brandinta Šventosios jūrų uosto atstatymo vizija yra įgyvendinama su trenksmu. Kalbėdamas su „Lietuvos pajūriu“,  laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriu, jis juokavo, kad, projektą pabaigus, galbūt Šventoji – nors laikinai – užgoš Palangą.

V. Šimaitis nuolat šnekėjo apie Šventosios uosto atstatymą – dar 2008–2009 metais.

„Tuomet niekaip nebuvau susijęs su žvejais. Tačiau tuomet, sudalyvavęs vienoje žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes apjungiančios asociacijos posėdyje, pyktelėjau, kad Šventosios žvejai tiesiog „pražiopsojo“ galimybę teikti paraišką Europos Sąjungos programoms uosto atstatymui 2007–2013 laikotarpiui“, – sakė V. Šimaitis.

Būtent jis po posėdžio ėmėsi iniciatyvos įsteigti Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę. Buvo apie 2009–2010-uosius.

„Kadangi tokia grupė Klaipėdos apskrityje buvo neveikli, aš kartu su kitais šešiais steigėjais įkūrėme naują Lietuvos žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklą siekiant, kad aktyviai rašysime projektus ir aktyviai teiksime paraiškas europiniam finansavimui uosto atstatymui gauti, – atskleidė V. Šimaitis, kuris tapo naujojo tinklo pirmininku ir Žemės ūkio ministerijos (žuvininkystės vietos veiklos grupių) projektų stebėsenos ir atrankos komitetų nariu. – Tiesiog tokiu būdu Šventosios žvejai įgavo daugiau „svorio“. Žinoma, mero (Šarūno Vaitkaus, – aut. past.) gebėjimas uosto atstatymo idėją visiems patraukliai pateikti ir įtraukti visus į jo atstatymą, taip pat Palangos miesto Tarybos palaikymas buvo kritiškai svarbus.“

Būtent mero Š. Vaitkaus pastangomis uostą Sauliaus Skvernelio vyriausybė 2018-ųjų rugsėjį perdavė Palangos miesto savivaldybei.

Dar 2010 metais Šventosios uosto atstatymo projektas su molų statyba buvo įtrauktas į valstybės projektų sąrašą ir numatyta apie 40 mln. eurų (150 mln. litų) jam įgyvendinti. Tais pačiais metais programos įgyvendinimo priemonių planas buvo pakeistas, bandyta atnaujinti Šventosios uosto eksploatavimą, tačiau atidarius uostą jis tuoj pat buvo užneštas smėliu ir po dešimt dienų nustojo veikęs. Darbų vertė siekė apie 2,4 mln. eurų. Buvo konstatuota, jog nepastačius molų šį uostą gilinti ir valyti beprasmiška, nes po kelių stipresnių bangų smėlis vėl grįš į uostelį.

Tačiau dabar V. Šimaitis įsitikinęs, kad Šventosios jūrų uostas bus atstatytas sėkmingai.

„Viskas yra „užvesta“, Palanga – „ant bangos“, pinigų, manau, uostui bus, nors ne jie buvo svarbiausia. Buvo daugybė skeptikų ir pamokslautojų, ką ir kaip daryti. Džiaugiuosi, kad Palanga susigrąžino uostą, kurį kažkuomet Palangos meras Raimundas Palaitis atidavė kitiems“, – sakė V. Šimaitis.

Šių metų kovo viduryje buvo pasirašyta žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartis su UAB „Plungės lagūna“, kuri jau pradėjo Šventosios jūrų uosto atstatymo darbus.

Palangai perdavus uostą, kartu buvo perduota ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto parengta Šventosios jūrų uosto vystymo techninė dokumentacija.

Joje Šventosios jūrų uosto statybos darbai suskirstyti į 6 etapus: pirmasis – molų statyba, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, ketvirtasis – vakarinės krantinės rekonstrukcija, penktasis – rytinės krantinės rekonstrukcija, šeštasis – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.

„Tačiau žvejams reikalingos infrastruktūros plėtros techninio projekto nebuvo, o šventojiškiams priekrantės žvejams tai – vienas iš svarbiausių klausimų. Todėl buvo apsispręsta atidžiai išnagrinėti žvejų poreikius ir parengti reikiamą techninę dokumentaciją, kad Šventosios uostas atitiktų vietos žvejų lūkesčius“, – sakė V. Šimaitis, vienas iš minėto techninio projekto rengimo organizatorių.

Ieškodama žvejų infrastruktūros plėtros įgyvendinimo galimybių, Palangos miesto savivaldybės administracija dar 2018 metais pateikė paraišką „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ finansavimui gauti.

Ją parengė V. Šimaičio vadovaujama Šventosios vietos žuvininkystės veiklos grupė.

2019 metų spalio pabaigoje buvo pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ įgyvendinimo.

Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų, iš kurių 1,275 mln. eurų – iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, 425 tūkst. eurų – iš valstybės biudžeto ir 90,8 tūkst. eurų – Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšos.

Siekiant įgyvendinti minėtą priemonę, buvo labai svarbu parengti Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą, kuriame būtų numatyta visa priekrantės žvejams reikalinga infrastruktūra. Šio klausimo sprendimas buvo patikėtas būtent V. Šimaičio Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei, vienijančiai Šventosios žvejus, viešąjį sektorių ir nevyriausybines organizacijas.

„Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pasitarimų su žvejais metu buvo aptarta, kokia jiems svarbi infrastruktūra turi atsirasti Šventosios uoste. Šių diskusijų metu išgryninome svarbiausius poreikius – būtina sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Ne mažiau svarbus uosto elementas – angaras, kuriame žvejai galės laikyti savo valtis, žvejybos įrangą, pagautą laimikį“, – kalbėjo V. Šimaitis.

Pasak Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės vadovo, įgyvendinus visas projekte numatytas priemones, Šventojoje atsiras modernus ir kitiems Europos jūriniams miesteliams nenusileidžiantis žvejų uostas, kurio gyvenvietė daug metų neturėjo.

Minėtam projektui įgyvendinti jau vykdomi viešieji pirkimai, rangovą parinkti tikimasi gruodį, darbus pradėti – kitąmet. Projektą įgyvendinti planuojama iki 2023 metų.

O kai bus pastatytas Šventosios jūrų uostas, tai dar neaišku, kas kieno šešėlyje atsidurs, pusiau juokais, pusiau rimtai sako verslininkas.

„Pamatysime. Aš galvoju, kad pasistačius uostą kažin kas kieno podukra bus, jeigu juokiantis sakytume“, – juokėsi V. Šimaitis, jam priminus populiarųjį mitą, esą Šventoji Palangai ilgai buvo kaip kokia podukra.

FOTO: LT -FOTO