Vasara ant nosies: kokiomis nuotaikomis ją pasitinka kurortų verslas

Palangos tiltas, 2023-05-27
Peržiūrėta
1269
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangoje saujomis barstė Lietuvos auksą, kiti už gintaro papuošalus negaili ir tūkstančių (Tomo Sakalausko nuotr.)
Palangoje saujomis barstė Lietuvos auksą, kiti už gintaro papuošalus negaili ir tūkstančių (Tomo Sakalausko nuotr.)

Naujo sezono nesulaukė 6, turto areštų prisirinko 40, be darbuotojų liko 103, o „Sodrai“ įsiskolino 189 kurortų verslai. Tačiau klientų jau laukia 177 naujos įmonės, o bendras įdarbinto personalo skaičius išaugo beveik iki 19,8 tūkstančio. Tokius skaičius pateikia tarptautinės kredito riziką vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ analitikai.

„Pastarieji treji metai kurortų verslams nešykštėjo didelių išbandymų. Šalia prasto oro, šykščių poilsiautojų, kas jau tapo tradiciniais kurortų verslininkų pabėdojimais, prisidėjo pandemija su savo dviem karantinais, karas Ukrainoje, o įkandin jo dar ir ekonomikos sulėtėjimas, kurio įkarštį ne vienas ekonomistams prognozuoja kone per patį vasaros sezoną, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad perspektyvos užsidirbti tiek, kad kompensuotųsi ankstesnių metų praradimai ir dar pakaktų peržiemoti iki kito sezono, tampa tikrai sudėtinga. Juolab ir praėjęs tarpusezonis kurortų verslams atnešė nuostolių.“ 

„Creditreform Lietuva“ analitikai įvertino kurortų įmonių ekonominę sveikatą naujo sezono išvakarėse. Tarpusezoniu buvo laikomas laikotarpis nuo 2022 m. spalio 1 d. ir iki šių metų gegužės 1 d. Analizei imtos tik įmonės, registruotos kurortinėse savivaldybėse.

Liko be darbuotojų 

Iš viso praėjusio sezono pabaigoje bent po vieną darbuotoją turėjo 1947 kurortų įmonės: daugiausiai – Palangos (802), o mažiausiai – Birštono (111). Deja, ne visos jos darbuotojus samdo naujo sezono prieigose. Daugiausiai nukraujavo Birštonas, kur iš darbdavių sąrašų iškrito 8,4 proc. praėjusio sezono pabaigoje veikusių įmonių. Antras buvo Palangos verslas, netekęs 6,1 proc. verslo populiacijos.

Druskininkų ir Neringos rezultatai buvo per viduriuką. Kaip rašoma pranešime, neatmestina, kad personalo netekusios įmonės netrukus savo pabaigą apiformins teisiškai arba tą po kurio laiko padarys Registrų centras, kuris pastaruoju metu masiškai išregistruoja neveikiančias įmones visoje Lietuvoje. 

Oficialiai bankrutuojančiais paskelbta kur kas mažiau kurortų verslų. Birštone ir Druskininkuose tokių nebuvo, Neringoje savo įsipareigojimų nevalioja vykdyti statybos bendrovė „Klaista“ dar 2021 m. deklaravusi beveik 330 tūkst. eurų apyvartą. Palangoje su rinka atsisveikino penkios įmonės. Viena prekybinė, viena, užsiimanti pramogų ir poilsio organizavimu ir trys, teikusios maitinimo paslaugas. Visų šių nelaimėlių apyvarta 2021 m. buvo mažesnė nei 220 tūkst. eurų.

Kieno turtas įšalo 

Nors užėjus pandemijai ir iki šiol teikti prašymus areštuoti skolininkų turtą kol kas vis dar yra nebemadinga ir turto areštų statistika vis dar nepasiekia ikipandeminio lygio, 40 kurortinių įmonių jau susilaukė apribojimų disponuoti joms priklausančiu turtu. Didžiausia tokių verslų koncentracija (2,6 proc. arba 21 įmonė) buvo Palangoje, o mažiausia – Birštone (0,8 proc., arba 1 įmonė).

Sezono išvakarėse turime ir 189 įmones, įsiskolinusias Sodrai didesnes nei 10 eurų sumas. Gausiausia tokių Birštone (10,9 proc. nuo visų įmonių, veikusių 2022 m. spalio 1 d.) ir Neringoje (10,8 proc.). Mažiausia – Druskininkuose (8,8 proc.). Jei skaičiuosime „Creditreform Lietuva“ sukurtą darbdavių skolos Sodrai indeksą DIX – paaiškės, kad didžiausias skolos lygis (5620,2 euro skolos vienam darbdaviui) yra Birštone, o žemiausias (240,45 euro) – Neringoje. 

Naujokai ir atlyginimai 

Nepaisant tebesitęsiančių nelengvų laikų, kurortų gyventojai ir toliau steigia naujas įmones. Viso per tarpusezonį tokių gimė 177-ios. Didžiausia naujokių koncentracija buvo Palangoje (14 proc., arba 112), o mažiausia – Birštone (5,9 proc., 4). 

„Įdomu, kad nedidukėje Neringos savivaldybėje, kur, regis, jau visi, kas tik gali (net ir formaliai registruoti kaip gyventojai), jau turi verslą, atsirado vietos dar aštuonioms įmonėms“, – rašoma pranešime.

Jei vertinsime kurortus pagal mokamus atlyginimus, iškart pastebėsime, kad prestižiniu kurortu, skirtu didesnes pajamas gaunantiems, laikoma Neringa išsiskiria ir didesniais atlyginimais. Vidutinė alga, kurią 2022 m. spalį – 2023 m. kovą mokėjo šios savivaldybės įmonės (tos, kurių informaciją apie atlyginimus vieša) sudarė 1217,62 euro. Kiek netikėta, kad antras pagal dydį Lietuvos kurortas Druskininkai pagal verslo algas atsidūrė sąrašo gale – 1094,76 euro.

Darbuotojų samda įsibėgėja 

Kad artėjame prie sezono, liudija ir kurortų įmonių pasamdytų darbuotojų skaičiaus dinamika. Jei lyginsime šių metų ir pernai metų balandžio 1 d. skaičius, pamatysime, kad visuose kurortuose, išskyrus Neringą, darbuotojų pagausėjo. Viena to priežasčių – darbo jėgos deficitas, tad darbuotojams alga mokama ir dar gerokai iki sezono pradžios, nes surasti, pvz. kvalifikuotą virėją, prieš pat prasidedant vasarai, yra itin sunku. 

Daugiausiai personalo kiekis ūgtelėjo – Palangoje (+184), o štai Neringoje jų sumažėjo 73-imis. Panašu, kad tai susiję su sumenkusiu turistų iš užsienio skaičiumi. Atkreiptinas dėmesys, kad prie jūros esančiuose kurortuose personalo pokyčiai sezono ir ne sezono metu ypatingai dideli, mineralinių vandenų kurortuose sezoniškumas nėra toks akivaizdus, „kalnai“ dinamikos grafike ne tokie statūs.

Iš viso visuose keturiuose kurortuose šiuo metu jau darbuojasi 19 787 darbuotojai. Ir tai tik tie, kas yra samdomi kurortuose registruotų įmonių. Daugiausiai – 7953 – jau yra pasamdžiusios Druskininkų įmonės (nors čia verslų mažiau nei Palangoje), antroje vietoje yra Palanga (7366), toliau seka Neringa (2449) ir Birštonas (2019).

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiais metais nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka yra aprimusi – mažesnį aktyvumą galima matyti ne tik šalies didmiesčiuose, bet ir daugelyje įprastai NT pirkėjams patrauklių kurortų.


Naujo sezono nesulaukė 6, turto areštų prisirinko 40, be darbuotojų liko 103, o „Sodrai“ įsiskolino 189 kurortų verslai. 


Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė kurortų, jų teritorijų plėtrai ir finansavimui, tačiau projektą siūlo tobulinti. Tokią išvadą Vyriausybė teiks Seimui.


„Jau šį ketvirtadienį (birželio 30 d.) Seime spręsis, ar kurortų sanatorijoms ir reabilitacijos centrams skambės laidotuvių maršas, ar pagrindinė visų kurortų pragyvenimo šaka bus nukirsta, ar vis dėlto sveikas protas paims viršų ir kurortai nebus žlugdomi,“ – savo Facebook įraše antradienį skelbia Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Anot jo, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma...


Trečiadienį, balandžio 14 d., skirtingų Seimo frakcijų 36 parlamentarus vienijančios laikinosios – Lietuvos pajūrio bičiulių ir Dzūkijos bičiulių – grupės, Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai susijungė kartu spręsti reikšmingus Lietuvos kurortams ir visai valstybei klausimus. Susitikime buvo pristatytas Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių...


Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi.


Išrinktas naujas Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 19 | Rubrika: Miestas

Neringoje vykusio Lietuvos kurortų asociacijos (LKA) visuotiniame suvažiavime rotacijos būdu išrinktas naujas asociacijos prezidentas – juo dvejų metų kadencijai tapo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, pakeitęs kadenciją baigusį Neringos miesto merą Darių Jasaitį.


Savivaldybės administracijos skyriai gyvena įkurtuvių nuotaikomis

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 11 27 | Rubrika: Miestas

Naujosiose Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Vytauto g. 112 jau jaučiama įkurtuvių nuotaika – nuo praėjusios savaitės čia pradėjo kraustytis iki šiol po visą miestą išsibarstę skyriai. Absoliuti dauguma jų čia persikels iki Naujųjų metų. Paskutinieji į naujus kabinetus įsikels Socialinės rūpybos bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistai


Kada verslas užsitarnaus pasitikėjimą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 11 24 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Lietuvos gyventojai mano, kad verslas mūsų šalyje yra nesąžiningas. Pagal bendrovės RAIT atliktą tyrimą, taip mano net 84 procentai apklaustųjų. Kitose Baltijos šalyse verslu pasitikima labiau. Latvijoje neigiamai verslą vertina 72 procentai, o Estijoje – tik 53 procentai gyventojų.


Palangos Senojoje gimnazijoje praėjusią savaitę ypatingai padaugėjo mobiliųjų telefonų vagysčių. „Labai nesmagu pranešti, kad mokykloje vyksta vagystės. Nors anksčiau vagysčių mokykloje pasitaikydavo, tačiau ne taip dažnai ir ne tokių stambių kaip praėjusią savaitę, kuomet buvo pavogti trys mobilieji telefonai“,- pasakojo Senosios gimnazijos direktorius Algirdas Karačionka.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius