Vėjais paleidę pinigus valdininkai tapo ir užuomaršomis

Linas JEGELEVIČIUS, 2010-11-05
Peržiūrėta
2734
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada – šnipštas. Daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių litų  miesto gatvių ir kelių inventorizacijai  kaip į balą išmetę miesto valdininkai kaltai pliaukši sau per makaules, bet dėl atsakomybės labai nesuka galvų: „Pinigai – ne iš savos kišenės, o valdiški...“

 

Atsakingų už iššvaistytus pinigus nėra

 

Skubėję miesto kelių rekonstrukcijai gauti europinių pinigų Palangos miesto savivaldybės viešųjų pirkimo komisija  dar 2006-ųjų pabaigoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Palangos miesto vietinės reikšmės kelių ir gatvių techninės inventorizacijos pirkimas“. Inventorizacija buvo reikalinga, kad padarius gatvių kadastrines bylas, būtų galima dalyvauti Europos Sąjungos konkursuose gauti paramą gatvių rekonstrukcijai. Bylos buvo padarytos (už jas savivaldybė vilniečių UAB „Kordab“ suplojo 161 tūkstantį litų 2008-ais metais), bet iš jų naudos – kaip iš ožio pieno – jų neregistruoja Registrų Centras, nes nebuvo pirmiausia padaryti detalieji planai.

„Palangos tilto“ žiniomis, darbų atlikimo darbus pasirašė ne administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, o Komunalinio Ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Edmundas Kivyta.

Jis tai neigė, bet pripažino, kad iš inventorizacijos naudos „buvo labai mažai“. „Kai darbai buvo padaryti, buvo „apsižiūrėta“, kad Registrų Centras tų bylų neregistruoja, nes nebuvo padaryti detalieji planai – gatvės sklypai „lipo“ ant jau esančių sklypų. Nežinau, kaip tą problemą dabar galima išspręsti. Žinau, kad neregistruotos bylos buvo atiduotos „Kordab“, kad bendrovė juos pataisytų – kad „neliptų“ sklypai vienas ant kito. Bet kažin ar to užteks – turėtų būti patvirtinti detalieji planai, o jų tvirtinimas, patys žinote, trunka iki kelių metų. Kol kas labai mažai naudos iš tos gatvių inventorizacijos“, - sakė E. Kivyta.

Jis teigia „neįsivaizduojąs“ kas turi būti atsakingas, kad vėjais buvo paleista daugiau kaip pusantro šimto tūkstančio litų. „2006-ais metais lyg tai Garolis vadovavo savivaldybės administracijai, 2008-ais metais, kai buvo darbai baigti, jau V. Kuznecovas buvo direktorius“, - sakė specialistas.

 

Dėl svetimų pinigų galvos neskauda

 

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus, klausiamas apie pirkimus, irgi ilgai rausėsi atmintyje. „Aš atsimenu tik didesnius nei pusė milijono litų pirkimus. 2006-ais metais, kai sakote, kad įvyko pirkimai gatvių inventorizacijai, aš dar nedirbau savivaldybėje“, - teisinosi valdininkas.

Savivaldybės vicemerui Rimantui Garoliui taip pat neįstrigo į atmintį pirkimai dėl gatvių inventorizacijos ir savivaldybės pinigų panaudojimas. „Nežinau, neatsimenu tokių dalykų. Žinau, kad buvo kilę problemų dėl gatvių bylų registracijos. Bet kuo aš čia dėtas? Aš pradėjau dirbti administracijos direktoriumi, regis, tik 2006-ųjų metų rugpjūčio mėnesį (konkursas įvyko tų pačių metų spalio mėnesį  -aut.) Jeigu tas dalykas buvo daromas, kai aš ir buvau direktorius, nereiškia, kad tai buvo mano idėja. Reikia žiūrėti, kas užsakė tą dalyką, koks skyrius jį kuravo. Daug problemų Palangoje kyla dėl neišspręstų nuosavybės klausimų, taip pat ir dėl gatvių“, - nelabai rišliai pasakojo vicemeras.

 

Valdžia apsišovė

 

UAB „Kordab“ direktorius Algirdas Kaminskas „Palangos tiltui“ sakė, kad Palangos savivaldybės užsakyti darbai buvo atlikti – buvo padarytos gatvių kadastro bylos. „Bet kaip savivaldybė pasinaudojo mūsų darbo rezultatu – klausimas kitas.  Lietuvoje ir Palangoje buvo tokia situacija, kad gerokai pakoregavo mūsų darbo rezultatus, kurie kai kam dabar atrodo kaip nereikalingi“, - miglotai kalbėjo A. Kaminskas.

Paprašytas kalbėti aiškiau, „Kordab“ direktorius sakė, kad Palangos savivaldybė užsakė bendrovės paslaugas – paruošti gatvių kadastrines bylas – kad galėtų „pasiimti“ europines lėšas gatvėms rekonstruoti.

„Europinių lėšų niekas neduoda, kol nėra įteisintas turtas  - tai yra tol, kol gatvės yra niekieno. Savivaldybė paprašė mūsų atlikti gatvių kadastrą, bet nekreipė dėmesio, kad prie gatvių prieinantiems žemės sklypams pirmiausia reikėjo padaryti detaliuosius planus. Ko gero, savivaldybė taip elgėsi sąmoningai, nes padaryti detaliuosius planus užima daug laiko – net iki trejų metų. Neturėdami detaliųjų planų, mes negalėjome suformuoti gatvės ribų. Savivaldybės vadovai buvo apie tai informuoti iš anksto, bet jie žengė rizikingą žingsnį  - prašė daryti gatvių kadastrines bylas nepadarius detaliųjų planų. Gavęs tokias bylas, Registrų centras atsisakė jas dėl to registruoti. Tiesa, buvo ir tokių gatvių, kurių sklypai buvo anksčiau suformuoti – tokios bylos buvo užregistruotos centre. Matyt, Palangos valdžia tikėjosi, kad įstatymai greitai pasikeis, ir kadastro bylų ruošimo tvarka taps paprastesnė. Palangiškiai „prašovė“ – ta tvarka tik šiais metais tapo paprastesnė“,  - atskleidė A. Kaminskas. Tačiau jis linkęs ginti įmonės darbų užsakovus – Palangos savivaldybės administraciją: „Žmonės savivaldybėje norėjo miestui naudos – greičiau rekonstruoti gatves..“

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Palangos miesto gatves ir skverus netrukus papuoš nauji želdiniai – šią savaitę kurorto bendrojo naudojimo teritorijose planuojama pasodinti daugiau nei 150 įvairiausių medelių.


Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako...


Penktadienio vakarą dailės salone „Mostas“ skambant muzikai atidaryta tradicinė – jau keturioliktoji – kalėdinių atvirukų paroda. Šešiolika Palangos dailininkų čia pristatė apie 150 atvirukų, stulbinančių savo įvairove.


Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...


Nykiai ilgą ir sausai visus iškankinusią „Tryliktųjų žiemą“ be pavasariško kovo, pajūrio pievas, miškelių samanynus pavertusią plūktine asla, net plentu, Lietuvos ir Palangos gyventojus suglumino dar ir „speiguotas „Vytauto Ališausko teiginys spaudoje: „Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos...


Žygyje „Gintaro kelias“ – pusantro šimto palangiškių ir svečių

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 04 02 | Rubrika: Miestas

Šeštadienį Palangos pajūriu į žygį „Gintaro kelias“ leidosi beveik pusantro šimto žygeivių iš įvairių Lietuvos miestų ir netgi užsienio. Taip kurorte paminėta šaliai svarbi istorinė data – Palangos prijungimo prie Lietuvos metinės.


Ką daryti, jei turi tik 100 litų ir neturi kur Palangoje prisiglausti, tik kuriame nors kurorto viešbutyje? Ar 100 litų Palangos viešbučiams yra daug ar mažai? Sezono metu, ko gero, daugelis viešbučių tik niekinamai numotų ranka į tokius pinigus. Į redakciją paskambinęs laikraščio skaitytojas papasakojo, kaip Palangos turizmo informacijos centre rugsėjo pabaigoje...


Norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada – šnipštas. Daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių litų  miesto gatvių ir kelių inventorizacijai  kaip į balą išmetę miesto valdininkai kaltai pliaukši sau per makaules, bet dėl atsakomybės labai nesuka galvų: „Pinigai – ne iš savos kišenės, o valdiški...“  


Kol užsienio bankai, per krizės įkarštį, beveik nustoję kredituoti įmonių ir gyventojų reikmes, į ateitį žvelgia įtariai, lėtai atleisdami suvaržymų mazgus, Palangos Kredito Unija (PKU) daugeliui palangiškių tapo finansiniu išsigelbėjimu. Kreditai joje išduodami lengviau ir greičiau, o pinigai – tiek kredito įstaigos, tiek kredito gavėjų- „sukasi“ čia pat, kurorte. „Vien per pastarąjį...


Renginių kalendorius