Viceministrė: antrojo jūros vėjo parko aukcionas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d.

Palangos tiltas, 2023-10-10
Peržiūrėta
769
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

FOTO: SHUTTERSTOCK
FOTO: SHUTTERSTOCK

Antrojo jūros vėjo parko konkursas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d., tačiau jį būtų galima nukelti ir į kitus metus, teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Europos Komisijai (EK) jau patvirtinus parko plėtrai numatytą valstybės paramos schemą, projektu besidomintiems rinkos dalyviams ji teigė, jog oficiali aukciono data turėtų būti paskelbta iki metų pabaigos. 

„EK sprendimas dėl valstybės pagalbos šiam jūros vėjo jėgainių Baltijos jūroje parkui jau priimtas, todėl aukcionas galėtų būti oficialiai paskelbtas gruodžio 5 d.“, – antradienį rinkos dalyviams surengtoje konsultacijoje sakė D. Garbaliauskaitė.

„Kaip komunikavome anksčiau, konkursas turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos. Jau turime visas būtinas sąlygas jį pradėti“, – teigė viceministrė. 

D. Garbaliauskaitė taip pat neatmetė, jog aukcionas galėtų startuoti sausį arba vasarį. 

„Matome, kad konkursą galime inicijuoti gruodį, sausį arba vasarį. Toks yra mūsų pirminis pasiūlymas – šių mėnesių laikotarpiu“, – sakė viceministrė. 

Praėjusią savaitę skelbta, jog EK patvirtino 193 mln. eurų vertės Lietuvos schemą antrajam jūros vėjo parko konkursui. Teisę statyti antrąjį jūros vėjo elektrinių parką įgijęs plėtotojas galės prašyti valstybės paramos pagal vadinamąjį „Contract for Difference“ modelį – valstybė galės primokėti parko savininkui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas.

Priemone galės naudotis tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse narėse veikiančios įmonės, dalyvaudamos konkurse dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti naują jūros vėjo elektrinę. Pagal schemą remiamas projektas bus atrinktas konkurse dėl konkrečios Baltijos jūros zonos, galingumas sieks 700 MW. 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba liepos viduryje patvirtino, kad plėtotojas jėgainių pagamintą elektrą galės parduoti ne mažesne nei 64,31 Eur/MWh ir ne didesne nei 107,18 Eur/MWh kaina. 

2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų. 

Teisę statyti 700 MW galios vėjo jėgaines Baltijos jūroje pasibaigus pirmajam konkursui įgijo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, kuri kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Parkas bus plėtojamas be valstybės paramos.

„EPSO-G“: antrojo jūros vėjo parko PAV turėtų būti patvirtintas iki lapkričio, teritorijoje nustatyta „Natura 2000“ buveinė

Ruošiantis antrojo jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, iki spalio pabaigos turėtų būti patvirtintas jau finalizuojamas projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) sako vieno iš parko įgyvendintojų, įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas. Anot bendrovės Infrastruktūros padalinio vadovo Tomo Varnecko, PAV dokumentai perduoti Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) įvertinti. 

„PAV yra finalizuojamas, dokumentai perduoti AAA paskutiniam įvertinimui, ar ekonominė veikla parko teritorijoje gali būti vykdoma ir kokios jos sąlygos turi būti nustatytos“, – konsultacijos su rinkos dalyviais metu sakė T. Varneckas. 

„AAA išvados tikimės sulaukti šį mėnesį, iki spalio 31 d.“, – pažymėjo jis. 

Taip pat, teigia T. Varneckas, vertinimo metu nustatyta, jog rytinėje parko teritorijos dalyje yra Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ buveinė. Pasak jo, PAV metu identifikuotos trys alternatyvos, kaip būtų galima plėtoti projektą.

„EPSO-G“ atstovo teigimu, jėgainės iki 350 metrų aukščio galėtų būti statomos visoje parko teritorijoje, 1 kilometro atstumu nuo „Natura 2000“ buveinės arba per 2 kilometrus nuo jos. Savo išvadą ir sprendimą dėl šių alternatyvų turės priimti AAA. 

„Manome, kad subalansuota alternatyva (plėtoti jėgaines 1 km atstumu nuo „Natura 2000“ buveinės – ELTA) būtų geriausia“, – kalbėjo T. Varneckas. 

Taip pat, pasak T. Varnecko, šių metų paskutinį ketvirtį tikimasi (kartu su PAV) pristatyti erdvinį parko kabelių infrastruktūros koridorių planą, o kitą rudenį – jį galutinai patvirtinti. 2025 pirmąjį ketvirtį ketinama leisti vystytojams registruoti servitutus. 

„Jei konkursas įvyks iki metų pabaigos ir prognozuojamos datos nesikeis, tikimės, kad plėtros ir parko valdymo leidimai bus išduoti 2024 m. trečiąjį ketvirtį“, – sakė „EPSO-G“ atstovas. 

2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.

Teisę statyti 700 MW galios vėjo jėgaines Baltijos jūroje pasibaigus pirmajam konkursui įgijo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, kuri kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Parkas bus plėtojamas be valstybės paramos.

Lukas Juozapaitis

ELTA

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad vystant pirmąjį Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parką, projekte dalyvaus Kinijos bendrovė „China Three Gorges Corporation“. 


Antrojo jūros vėjo parko konkursas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d., tačiau jį būtų galima nukelti ir į kitus metus, teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui. 


Trečiadienį Vyriausybė patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione. 


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.  


„Ar geras šokis turi būti panašus į jūros šėlsmą? Labai jau poetiškai pasakyta. Šokis turi būti visoks“, – nusišypsojo sužinojęs pagrindinę mūsų pokalbio temą tarptautinės kategorijos teisėjas, Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentas, Palangos moksleivių klubo sportinių šokių kolektyvo vadovas Paulius...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius