Viceministrė: antrojo jūros vėjo parko aukcionas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d.

Antrojo jūros vėjo parko konkursas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d., tačiau jį būtų galima nukelti ir į kitus metus, teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Europos Komisijai (EK) jau patvirtinus parko plėtrai numatytą valstybės paramos schemą, projektu besidomintiems rinkos dalyviams ji teigė, jog oficiali aukciono data turėtų būti paskelbta iki metų pabaigos. 

„EK sprendimas dėl valstybės pagalbos šiam jūros vėjo jėgainių Baltijos jūroje parkui jau priimtas, todėl aukcionas galėtų būti oficialiai paskelbtas gruodžio 5 d.“, – antradienį rinkos dalyviams surengtoje konsultacijoje sakė D. Garbaliauskaitė.

„Kaip komunikavome anksčiau, konkursas turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos. Jau turime visas būtinas sąlygas jį pradėti“, – teigė viceministrė. 

D. Garbaliauskaitė taip pat neatmetė, jog aukcionas galėtų startuoti sausį arba vasarį. 

„Matome, kad konkursą galime inicijuoti gruodį, sausį arba vasarį. Toks yra mūsų pirminis pasiūlymas – šių mėnesių laikotarpiu“, – sakė viceministrė. 

Praėjusią savaitę skelbta, jog EK patvirtino 193 mln. eurų vertės Lietuvos schemą antrajam jūros vėjo parko konkursui. Teisę statyti antrąjį jūros vėjo elektrinių parką įgijęs plėtotojas galės prašyti valstybės paramos pagal vadinamąjį „Contract for Difference“ modelį – valstybė galės primokėti parko savininkui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas.

Priemone galės naudotis tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse narėse veikiančios įmonės, dalyvaudamos konkurse dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti naują jūros vėjo elektrinę. Pagal schemą remiamas projektas bus atrinktas konkurse dėl konkrečios Baltijos jūros zonos, galingumas sieks 700 MW. 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba liepos viduryje patvirtino, kad plėtotojas jėgainių pagamintą elektrą galės parduoti ne mažesne nei 64,31 Eur/MWh ir ne didesne nei 107,18 Eur/MWh kaina. 

2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų. 

Teisę statyti 700 MW galios vėjo jėgaines Baltijos jūroje pasibaigus pirmajam konkursui įgijo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, kuri kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Parkas bus plėtojamas be valstybės paramos.

„EPSO-G“: antrojo jūros vėjo parko PAV turėtų būti patvirtintas iki lapkričio, teritorijoje nustatyta „Natura 2000“ buveinė

Ruošiantis antrojo jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, iki spalio pabaigos turėtų būti patvirtintas jau finalizuojamas projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) sako vieno iš parko įgyvendintojų, įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas. Anot bendrovės Infrastruktūros padalinio vadovo Tomo Varnecko, PAV dokumentai perduoti Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) įvertinti. 

„PAV yra finalizuojamas, dokumentai perduoti AAA paskutiniam įvertinimui, ar ekonominė veikla parko teritorijoje gali būti vykdoma ir kokios jos sąlygos turi būti nustatytos“, – konsultacijos su rinkos dalyviais metu sakė T. Varneckas. 

„AAA išvados tikimės sulaukti šį mėnesį, iki spalio 31 d.“, – pažymėjo jis. 

Taip pat, teigia T. Varneckas, vertinimo metu nustatyta, jog rytinėje parko teritorijos dalyje yra Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ buveinė. Pasak jo, PAV metu identifikuotos trys alternatyvos, kaip būtų galima plėtoti projektą.

„EPSO-G“ atstovo teigimu, jėgainės iki 350 metrų aukščio galėtų būti statomos visoje parko teritorijoje, 1 kilometro atstumu nuo „Natura 2000“ buveinės arba per 2 kilometrus nuo jos. Savo išvadą ir sprendimą dėl šių alternatyvų turės priimti AAA. 

„Manome, kad subalansuota alternatyva (plėtoti jėgaines 1 km atstumu nuo „Natura 2000“ buveinės – ELTA) būtų geriausia“, – kalbėjo T. Varneckas. 

Taip pat, pasak T. Varnecko, šių metų paskutinį ketvirtį tikimasi (kartu su PAV) pristatyti erdvinį parko kabelių infrastruktūros koridorių planą, o kitą rudenį – jį galutinai patvirtinti. 2025 pirmąjį ketvirtį ketinama leisti vystytojams registruoti servitutus. 

„Jei konkursas įvyks iki metų pabaigos ir prognozuojamos datos nesikeis, tikimės, kad plėtros ir parko valdymo leidimai bus išduoti 2024 m. trečiąjį ketvirtį“, – sakė „EPSO-G“ atstovas. 

2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.

Teisę statyti 700 MW galios vėjo jėgaines Baltijos jūroje pasibaigus pirmajam konkursui įgijo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, kuri kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Parkas bus plėtojamas be valstybės paramos.

Lukas Juozapaitis

ELTA