Vilniaus trumpojo metro festivalyje – ir palangiškės Melitos Sinušaitės nacionalinė premjera

Kitą savaitę startuosiančiame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje bus pristatomas ir 22-metės palangiškės Melitos Sinušaitės trumpo metro filmas „Tu kaitini mano kraują“. Filmo nacionalinė premjera šiame festivalyje pradedančiajai režisierei – reikšmingas pripažinimas. 

Lietuvoje rodomas pirmą kartą

Palangos senąją gimnaziją vos prieš pusketvirtų metų baigusios M. Sinušaitės filmas pateko į ryškiausių pastarųjų metų lietuvių režisierių trumpametražių filmų dešimtuką. Iš jų patyrusi tarptautinė žiuri rinks geriausią lietuvišką trumpametražį filmą, taip pat filmai pretenduoja ir į pagrindinį festivalio prizą „Grand Prix“. Visi nacionalinėse konkursinėse programose rodomi filmai turės galimybę pretenduoti į „Oskarus“ bei Europos kino apdovanojimus.

Kad patektų į šį festivalį, palangiškės filmui teko nurungti daugybę kitų darbų, kadangi, kaip sako Festivalio vykdomoji direktorė Gabrielė Cegialytė, šių metų festivalio nacionaliniam konkursui pateiktas rekordinis kiekis paraiškų: „Tad programų sudarytojams teko nemenkas iššūkis išrinkti pačius stipriausius darbus. Mus džiugina toks kūrėjų aktyvumas ir filmų įvairovė, turime ir pradedančiųjų režisierių darbų, ir jau patyrusių, kurių pasaulinės premjeros įvyko prestižiniuose užsienio kino festivaliuose. O dabar metas šiuos naujus darbus pristatyti mūsų šalies auditorijai – visi nacionalinių konkursinių programų filmai festivalio metu Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą!“

Savo nacionalinę premjerą M. Sinušaitės filmas festivalyje švęs kartu su dar devynių Lietuvos režisierių – Eglės Razumaitės, Severinos Vaičiūnaitės, Godos Januškevičiūtės, Ado Burkšaičio, Kristinos Savickaitės, Eglės Razumaitės, Lauryno Skeisgielos, Lino Žiūros, Rinaldo Tomaševičiaus, Vestos Tučkutės – filmais. 

Novelės ekranizacija

Palangiškė M. Sinušaitė trumpo metro filmą „Tu kaitini mano kraują“ kūrė pagal Linos Simutytės novelę „Akmeninės žuvys”. Apie ką šis filmas? Jame – nedrąsi aštuntokė Elena, apleistame pastate pastebi nuogą pozuojančią gimnazistę Laurą. Tarp merginų užsimezga draugystė, per kurią Elena po truputį pradeda pažinti intriguojantį suaugusiųjų pasaulį. 

Jaunoji režisierė pasakoja, kaip gimė filmas: „Šiuo metu studijuoju ketvirtame kino režisūros kurse KIMO (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinė kino mokykla – red. pastaba) . Trečiame kurse tradiciškai turėjome užduotį sukurti trumpametražį filmą – ekranizaciją. Pirmą kartą teko kurti filmą pagal literatūros kūrinį, tačiau tikiuosi, kad ne paskutinį. Keista, kad, jau sukurtą kūrinį adaptuojant į kitą meno formą atsiranda daugiau laisvės. Filmo kūryba tampa nebe tik bandymu išlementi savo asmeninę mintį, o tarsi pereina į aukštesnį – pokalbio – lygį. Linos Simutytės kūryba visuomet sužadina ryškius vaizdinius, kuriuos tik ir norisi ekranizuoti. Novelė „Akmeninės žuvys”, kuri dabar yra romano „Raudonasis albumas” dalis, man pasirodė ypač artima ir atpažįstama, nors aprašomais ankstyvaisiais 2000-aisiais.“

Kartu su operatore pasidavė intuicijai

Melita tvirtina, kad į kūrinio adaptaciją žiūrėjusi gana laisvai: „Man svarbiausia buvo perteikti kūrinio nuotaiką ir veikėjus. Daugiausiai teko improvizuoti filmo gale. L. Simutytė novelėje aprašo magišką įvykį, kurį aš supratau, kaip jaunų merginų susidūrimą su jausmu, kad jų kūnas nepriklauso joms pačioms. Šį jausmą ji ir mėginau perteikti, tačiau ieškojau išraiškos, kuri vadovautųsi „realaus pasaulio taisyklėmis”, o ne novelės mistika.“

Palangiškės filmas išsiskiria ryškiomis spalvomis. „Filmo kūrybos metu su operatore Ieva Jaruševičiūte nuo pat pradžių išsikėlėme tikslą klausytis intuicijos, o ji mums stebuklingai kalbėdavo tą patį, – prisimena M. Sinušaitė. – Todėl kartais sunku atsekti racionalų paaiškinimą tam tikriems sprendimams.“

Baigdama pokalbį Melita sako: „Nors gali pasirodyti, kad filmas kviečia žiūrovą stebėti merginų pasaulį iš tolo, pati mėgstu apie jį galvoti, kaip apie reikšmingos patirties prisiminimą, o tuo pačiu – ir pagrindinės veikėjos fantaziją, pirmus erotinius potyrius. Manau, kad jie išgyvenami labai ryškiai ir tirštai – turbūt iš to ir kilo ryški spalvų paletė ar tam tikras filmo fragmentiškumas.“

Klaipėdoje – paskutinį sausio sekmadienį

19-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 21–27 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, ir visoje Lietuvoje – platformose „ŽMONĖS Cinema“ bei LRT Epika.

Festivalyje bus parodyta daugiau nei šimtas filmų, kurie suskirstyti į nacionalines ir tarptautines konkursines bei specialiąsias programas. M. Sinušaitės filmas patenka į nacionalinės konkursinės programos suaugusiesiems skirtą kategoriją. Palangiškės filmą „Tu kaitini mano kraują“ mūsų kraštiečiams patogiausia pamatyti Klaipėdos kino teatre „Arlekinas“ sausio 25 d. nuo16 val. pristatomoje nacionalinėje konkursinėje programoje.

Pernai Vilniaus trumpųjų filmų festivalis tapo pirmuoju kino renginiu Lietuvoje, pelniusiu prestižiškiausių pasaulyje kino apdovanojimų – „Oskarų“ kvalifikaciją, o 2025 m. – pirmuoju šalyje, pelniusiu Europos kino apdovanojimų kvalifikaciją.

Rengiant straipsnį naudotasi Jorės Janavičiūtės publikacija „Lietuvių trumpųjų filmų kūrėjų tarpusavio santykių nagrinėjimai“ bei kita Vilniaus Vilniaus trumpųjų filmų festivalio informacija. 

„Palangos tilto“ informacija