Visų laikų skaitomiausią „Palangos tilto“ straipsnį parašė žmogus, ne dirbtinis intelektas!

Kaip parašyti straipsnį, kuriuo aistringai dalintųsi santechnikas Ukmergėje, morkų pardavėja Rokišky, poilsiautoja Palangoje ir ministras Vilniuje?

Pirmiausia nemokamame žurnale „Lietuvos pajūris“ kovą išspausdintas, o praėjusią savaitę laikrašty „Palangos tiltas“ ir jo socialinėse medijose perspausdintas šių eilučių autoriaus interviu su buvusiu krepšininku Gintaru Einikiu, kuris 2010 metais, kaip žaidžiantysis treneris, Palangos „Naglio-Adakrio“ klubui padėjo laimėti NKL čempionatą ir pakliūti į prestižinę LKL lygą, tapo sensacija visoje šalyje.

Per nepilnas penkias dienas interviu „Legendinis krepšininkas Gintaras Einikis: „Nuomonės apie save aš jau nepakeisiu, bet dabar esu laimingas“,  laikraščio Facebook puslapy peržiūrėjo 165 062 žmonės (pirmąją dieną –  virš 100 tūkstančių),  sulaukė 167 komentarų, o viso interviu pasiekiamumas –  309 298 žmonių. Ir tai –  be įrašo paryškinimo kokiu nors būdu!

Vienos straipsnio komentatorės, Virginijos Žygaitytės, komentaras – „Tai pirmas Facebook ilgas postas, kurį perskaičiau iki galo“ – man yra didžiausias komplimentas.

Aš, patyręs žurnalistas, tokią pašėlusią interviu sėkmę matuoju kitaip.

Kai gyvename visuotinio heroizmo ir katučių tikriems ir netikriems herojams laikais, kai perplaukti Atlantą valtele ar užsikeberioti ant Everesto taps daugumos mūsų vaikų ir anūkų norma, nors bombos ir raketos krenta šalia ( negaliu būti tikras, kad jos nepasieks ir mūsų), daugeliui skaitytojų Einikis – kilęs ir kritęs, dievinamas ir niekinamas – yra mūsų pačių aš. Negali būti, kad gyvenime niekada nepatyrėte pralaimėjimo kartėlio, skausmo, gal net kryčio.

Kuris gi mūsų nesame kavos lašą iš puodelio prie lūpų nuvarvinę ant baltų marškinių ar gėlėtos suknelės? Susimovę, kai iš mūsų buvo tikimasi ryžto, sėkmės ar stebuklo?

Deja, neretai žiniasklaida choru ploja herojams – tikriems ir „falšyviems“, bet loja ar tvoja, ar atitveria tylos siena, tuos, kurie kitokie – krito, kurie mąsto  ir drįsta kalbėti kitaip: apie taiką, tradicinę šeimą, tvirtą valstybę, kurioje gera visiems, o labiausiai – lietuviams.

Kiek šiandien yra kažkuomet buvusių žymių mūsų kultūros, visuomenės ar politikos veikėjų, kruriems žiniasklaida yra atsukusi nugarą, nes jie nekalba taip, kaip reikia?

„Palangos tiltas“ ir „Lietuvos pajūris“ davęs šansą kalbėti Einikiui, davė jį ir tūkstančiams žmonių, kurie pavargo nuo nesibaigiančio sėkmės istorijų srauto, kurie nespėja būti madingi, įdomūs, stulbinantys, kurie ilgisi kitokių istorijų, nes jų pačių istorijos – truputį kaip Gintaro.

Ir dar: interviu su Einikiu – nuo pradžios iki pabaigos – parašė žmogus, ne mašina, pakrauta dirbtinio intelekto.

Gali būti, kad suvirpinti sielą ateity bus išskirtinis žmogaus, Homo sapiens, bruožas.

Linas Jegelevičius

„Palangos tiltas“ redaktorius