Antano Mončio (1921-1993) kūriniai M.K.Čiurlionio namuose Vilniuje

"Palangos tilto" informacija, 2020-03-01
Peržiūrėta
1607
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Garsaus lietuvių išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gyvenime pats likimas jam pasiūlė ankstyvą progą „meniniam pasisveikinimui“ su Čiurlioniu: 1946 metais, būdamas karo pabėgėliu, jis tapo M.K.Čiurlionio ansamblio, įsikūrusio netoli Tiubingeno, nariu. Šoko, grojo dūdele, dainavo. Prancūzų zonoje įsikūrusioje Freiburgo dailės ir amatų mokykloje prasidėjo ir jo meninio augimo kelias, greitai atvedęs iki Paryžiaus ir XX amžiaus skulptūros legendos Osipo Zadkine studijos. Talentingas žemaitis greitai užkariavo meno kritikos ir profesionalų kolegų dėmesį bei pasitikėjimą: bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Guggenheimo muziejaus parodų kuratoriumi Edwardu F.Fry, dirbo su Marku Šagalu, broliais dvyniais Joëliu ir Janu Marteliais, dizaineriu Francis Turbiliu, dalyvavo parodose su XX amžiaus modernizmo klasikais Hansu Arpu, Jeanu Pauliu Laurensu, Maxu Ernstu ir kt. Išvaizdus žemaitis tapo Jano Martelio žentu, vedė jo dukrą Florence. Praeito šimtmečio 3- 4 deš. Europoje išgarsėjusių skulptorių dvynių Martelių namas – studija Paryžiuje, kurią 1927 m. suprojektavo Robertas Mallet-Stevensas, broliams leidus, tapo nedidelės Paryžiaus lietuvių bendruomenės kultūrinio bendravimo vieta: čia repetuodavo Mončio 1953 metais suburtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas, rateliuose sukosi Perkūnas Liutkus, Ričardas Bačkis, Ugnė Karvelis, žinoma, ir Antanas su Florence... Meniniai pasisveikinimai pavirto tarptautiniais.
Mončio kūrinių paroda Čiurlionio namuose yra nedidelis, bet svarbus priminimas, kad meno kryžkelėse dažnai įvyksta įstabių susitikimų, menininkai „paduoda“ vienas kitam ranką, būdami nutolę laike ir erdvėje. Suveda kūryba, nepakartojama talentų prigimtis. Iš Antano Mončio muziejaus Palangoje atkeliavo keliolika paveikslų, piešinių ir akvarelių, kurie čiurlioniškoje aplinkoje nebus vieniši pasisveikinimo dalyviai. Skambės autentiškų molinių švilpių, kuriuos Antanas nulipdė, muzika, matysime dokumentinio filmo apie dailininką kadrus, ekrane pasirodys jo didelio formato skulptūros, iškils istorinio likimo sulaukęs Plokščių ąžuolas iš Antano gimtųjų apylinkių. Apie dailininką kalbės menotyrininkas Viktoras Liutkus, gros DONIS ir Žemyna.

Projektą "Meniniai pasisveikinimai" iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Palangos miesto savivaldybė
Projekto partneriai: Čiurlionio namai, Outofoffice
Informaciniai rėmėjai: "Pajūrio naujienos", "Palangos tiltas", "7 meno dienos",
Lankytojai laukiami I - V nuo 10.00 iki 16.00 val.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje trečiadienį prasideda dvi savaites truksiantis XI tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis, pranešė organizatoriai.


Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 147–ąjį gimtadienį švęskime keliaudami genijaus atminimo keliais Lietuvoje.


Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu! 


Antano Mončio namuose-muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) 2021 m. gruodžio 17 d., penktadienį, 15 val. pristatoma tarpdisciplininio meno kūrėjos Lauros Guokės portretinė instaliacija „Antanas Mončys (1921–1993)“. Naujausias autorės kūrinys skirtas skulptoriaus modernisto Antano Mončio (1921–1993) 100-osioms gimimo metinėms pažymėti ir kartu priminti apie pasaulinio garso menininko svarbą...


Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį už melagingų parodymų davimą teisme ir pripažino 1993-1996 metais Seimo nario pareigas ėjusį Ričardą Žurinską kaltu dėl melagingų parodymų davimo bei skyrė jam 5 649 Eur baudą, nurodė ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius...


Antano Mončio namai-muziejus maloniai kviečia į skulptoriaus Antano Mončio (1921-1993) gimimo šimtųjų metinių paminėjimo dienos renginius, kurie vyks birželio 8 d.


Rugpjūčio 19-30 dienomis dešimt renginių po atviru dangumi grafų Tiškevičių rūmų terasoje, nuostabioje Palangos kurhauzo salėje, Tiškevičių parko tvenkinyje plaukiojančioje valtelėje. Užburianti, scenos meistrų bei kylančių žvaigždžių atliekama programa šiemet inspiruota gamtos stichijų ir kosminių idėjų. Tai nakties ir vėjo muzika, muzika ant vandens, ir...


Iš Antano Mončio muziejaus Palangoje atkeliavo keliolika paveikslų, piešinių ir akvarelių, kurie čiurlioniškoje aplinkoje nebus vieniši pasisveikinimo dalyviai.


1921-ųjų kovo 30-oji ne visiems buvo šventė…

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštą prijungus prie Lietuvos ir nubrėžus naują mūsų valstybės ir Latvijos sieną, šiuo istorijos posūkiu džiaugėsi ne visi. Jeigu Lietuvai ir Palangai tai buvo šventė, Šventosios gyventojai džiaugsmo nepatyrė. Dar ir dabar čia gyvenantys latvių palikuonys pamena tėvų ir senelių pasakojimus, kaip buvo išskirtos...


Praėjusį trečiadienį Vaikų biblioteka pasidabino nauja paroda. Šįkart savuosius darbus, kurie atspindėjo didžiulį triūsą, pristatė Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos dailės skyriaus mokinės. Jos į biblioteką atgabeno savo baigiamuosius kūrinius, įvertintus praėjusių mokslo metų pabaigoje. Drauge su vadove Dovile Oškinyte jaunosios menininkės susirinkusiems bendraminčiams atskleidė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius