Aiškiai įvardijo, ko NT rinkoje tikėtis 2022-aisiais ir kada bus krizė: štai kokie įvykiai gali viską pakeisti

Palangos tiltas, 2022-01-11
Peržiūrėta
1047
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

2021-aisiais stebėjome vis aukštyn kopiančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, tačiau tai žmonėms nė motais – paskolų būstui prašo vis daugiau gyventojų. lrytas.lt nuotr.
2021-aisiais stebėjome vis aukštyn kopiančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, tačiau tai žmonėms nė motais – paskolų būstui prašo vis daugiau gyventojų. lrytas.lt nuotr.

2021-aisiais stebėjome vis aukštyn kopiančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, tačiau tai žmonėms nė motais – paskolų būstui prašo vis daugiau gyventojų. Ekspertai sako, dėl biurokratinių pinklių ir situacijos užsienyje pokyčių 2022 m. daug neišvysime: statybos vėluos, būstų trūks ir jie toliau brangs. Vis dėlto vienoje Lietuvos vietoje noras įsigyti būstą gali sumažėti.

2022 m. NT kainos gali kilti 10 ar net 20 proc.

Jau dabar galimybės įsigyti pirmąjį būstą prastėja, nes NT kainos auga sparčiau nei gyventojų pajamos. Infliacija šalyje didėja, 2022 m. pirmąjį ketvirtį teks mokėti dideles sąskaitas už šildymą, tad žmonių perkamoji galia mažėja. Taigi ir būstų paklausa nebeaugs, galbūt net ims mažėti, prognozavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Tačiau turinčių pinigų ir norinčių juos investuoti į NT – pirkti nebe pirmąjį būstą – yra nemažai. Jie norės tuos pinigus įdarbinti, nes infliacija sparti.

Tad sudėjus perkančiuosius pirmąjį ir ne pirmąjį būstą, galime sakyti, kad 2022 m. paklausa turėtų būti panaši, gal tik šiek tiek mažesnė, nepaisant to, kad kainos augs“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas.

Anot jo, jeigu viskas vyks taip, kaip prognozuojama – ekonomika ir pajamos augs, bet kiek lėčiau, – 2022-aisiais vidutinės būsto kainos gali šoktelėti dar 10 proc. „O tai nėra mažai. Bet jeigu NT rinka kais, kainos gali kilti ir 20 proc. Reikia ruoštis įvairiems scenarijams“, – įvardijo T.Povilauskas.

Jo teigimu, situaciją apramintų tik nemažas naujų projektų į rinką įliejimas. „Iš NT vystytojų girdime, kad bus projektų 2022 metais, bus ir naujų parduota, tačiau matysime, kiek tie lūkesčiai ir kalbos pasiteisins. Juk tai buvo žadėta ir 2021 m. antrąjį pusmetį, bet nepasiteisino“, – sakė ekonomistas.

Nors NT kainos auga sparčiau nei atlyginimai, ar formuojasi NT burbulas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atsakyti negalėjo: „Burbulus lengviausia identifikuoti tada, kai jie sprogsta.“

Vis dėlto jis portalui lrytas.lt įvardijo, kad 2021 m. pabaigoje buvo statomi apie 7,4 tūkst. būstų. Taip pat tuo metu buvo apie 1 tūkst. tokių būstų, kurie parduodami, bet jų statybos dar neprasidėjusios.

„Būsto plėtra vyksta intensyviai. 2020 m. susiformavo pasiūlos vakuumas, bet dabar jis kompensuojamas. Tada stipriai išaugo pirkėjų paklausa, o labai sudėtinga greitai atstatyti pasiūlos ir paklausos balansą.

Jeigu paklausa po truputėlį rims, tada tikrai 2022 m. viduryje ar antroje pusėje balansas turėtų būti pasiektas, tada ir kainos susibalansuotų. Vis dėlto jei paklausa vėl pradės šuoliuoti septynmyliais žingsniais, teks laukti“, – paaiškino situaciją ekspertas.

Kainas sumažintų tik karo veiksmai su Ukraina

Žaliavos toliau brangsta, jų trūksta, tiekimo grandinės trūkinėja. Tai statybas ir stabdo, ir brangina.

„JAV metalo kainos vėl dvigubai pašoko, medžio, cemento – irgi. Visos svarbiausios statybinės medžiagos brangsta. Be abejo, tai daro įtaką statybų kainai.

Tikėtis, kad šios kainos pradės kristi – neverta, nes daugelis šalių vykdo ilgalaikes investicines programas. Pavyzdžiui, JAV patvirtino 1,2 trln. dolerių vertės infrastruktūros investicijų paketą. Vadinasi, tai pareikalaus daugiau metalo ir kitų statybinių medžiagų. Tai vyksta ir Azijoje. Tad manyti, kad kažkokiu būdu gausime medžiagas kitomis kainomis, neracionalu. Visa tai ir toliau brangins būstą“, – portalui lrytas.lt aiškino statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Jis ragino atkreipti dėmesį į būsto kategorijas. Ir dabar nematome staigių ekonominės klasės būsto kainų šuolių, greičiausiai tai išsilaikys ir 2022 m.

„Bet vidutinės, aukštesnės klasės ir prabangus būstas tikrai brangsta. Čia yra daugiau turtingų pirkėjų, kurie natūraliai kainas spaudžia į viršų, nes neretai nori visko greitai, renkasi norimas vietas, o tos vietos kainuoja. Tad ši kainų dispersija gali būti didesnė. Rinkoje bus galima pamatyti būstų ir už 7–8 tūkst. eurų už kv. m, ir už 1,8–2 tūkst. eurų už kv. m“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, vienintelis veiksnys, galintis sumažinti NT kainas, yra geopolitinės įtampos. R.Dargio teigimu, jeigu prasidės karo veiksmai su Ukraina, visas regionas skendės įtampoje. Tada vargu, ar užsienio kompanijos norės Lietuvoje atidaryti savo paslaugų centrus. Jeigu šių centrų skaičius ims mažėti, ekonomika – lėtėti, būsto kainos kris.

Perka būstą jo net nematę

Pastaruoju metu gyventojai neretai naują būstą renkasi ir perka tik matydami pastato brėžinius. Pasak T.Povilausko, tokia situacija pasikartoja periodiškai, per pastarąjį dešimtmetį tai jau bene trečias kartas.

„Kai butų pasiūla sumažėja, lieka viena – skubėti pirkti matant tik brėžinius. Ar taip bus visada? Manau, kad ne. Tai dar gali tęstis tik dvejus trejus metus. Žinoma, pirkti būstą jo nemačius, yra rizikingiau, nei pirkti pastatytą. Bet NT rinkoje yra žinomi patikimų vystytojų vardai, tad atlikus namų darbus galima tą riziką kiek sumažinti“, – patarė ekonomistas.

Tačiau R.Dargis patikino, jog jam tokia situacija visiškai nepriimtina. „Man nepatinka, kai žmonės perka neįsigilinę, nematę, tik iš brėžinių. Turint omenyje kai kurių vystytojų darbų kokybę, tai labai abejotinas būdas.

Bet nemanau, kad taip bus visada. Tai procesas, paveiktas dabartinio kainų augimo. Bet po kiek laiko tikrai sugrįšime į normalią būseną, kai žmonės galės pasižiūrėti, ką perka. Tik bijau, kad 2022-aisiais į tą būseną dar negrįšime. Žmonės, gavę didesnius atlyginimus, ieškos, kaip sau pagerinti gyvenimo kokybę. Tad sunku tikėtis, kad greitu metu kažkas pasikeis“, – aiškino jis.

Statybos vėluoja dėl biurokratinių džiunglių?

T.Povilauskas NT rinkoje mato spragų. Pasak jo, statybos vėluoja, taip pat kyla problemų išduodant statybų leidimus.

„Galbūt jos iškilo todėl, kad anksčiau savivaldybės ar kitos institucijos buvo įpratusios išduoti tam tikrą kiekį leidimų, bet kai smarkiai šoktelėjo statybų mastas, kai kuriose savivaldybėse prašymų kiekis išaugo net keliasdešimt procentų. O savivaldybėje dirbančių žmonių juk nepadaugėjo. Tad susidaro kamščiai, sukeliantys tuos trikdžius“, – pasiūlos sulėtėjimo priežastį paaiškino ekonomistas, paminėdamas, kad greičiausiai apie tai girdėsime ir 2022 metais.

Apie biurokratinius pančius kalbėjo ir R.Dargis: „Anksčiau Vilniuje per metus iki leidimo statybai sugebėdavome parengti ir detalaus plano, techninį projektą. Dabar šitas procesas išsitempė iki dvejų metų dėl biurokratijos nelankstumo.

Šiandien vystytojai į rinką galėtų pateikti daugiau produktų, bet negali to padaryti dėl paprastų biurokratinių džiunglių, kuriose turime gaišti laiką. Iki leidimo gavimo turime dideles geležines klumpes sudėvėti.

O jei negalime į rinką pateikti naujų būstų, jų skaičius darosi ribotas. Tada tie žmonės, kurie nori įsigyti būstą greičiau, moka brangiau ir taip palaiko aukštas būsto kainas.“

Be to, T.S.Kvainickas paminėjo, kad priėmus infrastruktūros mokestį tenka sukti galvą, kaip projektą vystyti, kad šis mokestis būtų kuo mažesnis ir taip smarkiai neišaugintų būstų kainų. Tai irgi vilkina laiką.

„Pavyzdžiui, šiuo mokesčiu apmokestinamos lauko automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau požeminės – ne. Senamiestyje infrastruktūros mokestis net yra mažesnis nei, pavyzdžiui, Pilaitėje ar kituose mikrorajonuose. Tad vystant projektą reikia ir apie tai galvoti, kad kaštai būtų kuo mažesni“, – apie apsunkintą situaciją pasakojo NT ekspertas.

Šioje vietoje būstų populiarumas gali sumažėti

2021 m. naujai išduotų paskolų buvo keliasdešimt procentų daugiau nei prieš metus. Anot T.Povilausko, apie 60 proc. visų NT sandorių yra finansuojami finansų įstaigose.

Kol kas bankai į išaugusią NT paklausą žvelgia ramiai, nes šiuo metu norintieji skolintis turi pakankamas ir stabilias pajamas.

„Būsto įperkamumas darosi mažesnis, žmonėms yra daug sudėtingiau įpirkti pirmą būstą, todėl norinčiųjų skolintis skaičius auga, jų išleidžiama pajamų suma paskolai padengti irgi auga. Dabar apie 25 proc. visų žmogaus pajamų yra skiriama būsto paskolos aptarnavimui, paskolai grąžinti, palūkanoms sumokėti.

Jei šis dydis priartėtų prie 40 proc., būtų aiškus ženklas, kad būsto įperkamumas darosi dar labiau sudėtingesnis ir bankai prisiima daugiau rizikos.

Bet kol kas visi parametrai – paskolų aptarnavimo ir pajamų santykis, paskolų ir įkeičiamo turto santykis – stabilūs. Namų ūkių finansų situacija tikrai nebloga, tad šis segmentas bus finansuojamas ir 2022 metais. Pokyčių čia kol kas nebus“, – aiškino T.Povilauskas.

Lietuvos bankas (LB) priėmė sprendimą nuo 2022 m. griežtinti ne pirmų paskolų išdavimą. Dvigubai – iki 30 proc. – padidintas minimalaus pradinio įnašo reikalavimas antrinėms būsto paskoloms. Pasak Lietuvos banko, tai turėtų paveikti apie 40 proc. ne pirmas paskolas imančių asmenų.

Tačiau T.Povilausko teigimu, net ir tai smarkiai rinkos nepaveiks: „2022-aisiais būsto kainos ir toliau didės, tad normalu, kad žmonės galvos, jog nėra ko laukti, jei tik yra galimybių, būstą pirks ir paskolas toliau ims.“

T.S.Kvainickas antrina ekonomistui – paskolų griežtinimo poveikis nebus didelis. Tačiau R.Dargis mano kitaip: „Tai be abejonės turės įtakos. Jeigu žmonėms reikės įdėti daugiau savo pinigų, paklausa kiek sumažės, kainos stabilizuosis ar bent nebekils taip greitai.“

Anot jo, tai gali pakoreguoti ir situaciją pajūryje. Juk per pandemiją kelionės buvo apribotos, tad daugelis ieškojo, kur maloniau leisti laiką Lietuvoje. Turintieji daugiau pinigų ėmė paskolas ir pirko būstą prie jūros.

„Jei pažiūrėtume 15 metų duomenis, tai, kas 2021 m. vyko su NT pajūryje, Palangoje, išėjo iš bet kokių rėmų. Tai buvo momentinis būstų pajūryje kainų pakilimas. Jos kilo daugiau nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dabar dėl LB pakeitimų ir kai keliavimas gerokai atsilaisvins, pajūryje būstai nebebus tokie populiarūs, jų kainos subanguos, atsiras daugiau būstų antrinėje rinkoje, gal bus ir mažiau naujų būstų“, – kalbėjo R.Dargis.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas „Žinių radijui“ buvo sakęs, jog apskritai nesupranta, kodėl žmonės taip aktyviai pirko būstą prie jūros.

„Ten pirkti būstą niekaip neapsimoka. Bandėme ir vienaip, ir kitaip skaičiuoti, ar Palangoje, ar Neringoje.

Ten galioja tik didesnio kvailio principas: aš pirkau, bet tikiuosi, kad atsiras didesnis kvailys, kuris nupirks už didesnę kainą. Tik tokiu principu galiu pagrįsti tą kiekį, kuris investuotas į šį NT“, – kritiškai žvelgė S.Besagirskas.

Jo teigimu, bet kokia alternatyvi investicija yra pelningesnė ir vertesnė, nei pirkti būstą prie jūros. 

„Gali važiuoti į Palangą ar Nidą ir gyventi geriausiame viešbutyje. Tai vis tiek labiau apsimokės, nei turėti savo būstą. 

Tad manau, kad 2023 m. pabaigoje ar 2024 m. pradžioje burbulas sprogs pajūryje, o Vilniuje ir Kaune gali niekada nesprogti“, – svarstė jis.

Kokios emocijos, toks ir būstas

Pasak T.S.Kvainicko, 2021 m. pavasarį gyventojai buvo linkę pirkti didesnį būstą, nes pandemija ir darbas iš namų padiktavo naują poreikį – turėti darbo vietą namuose. Vis dėlto smarkiai ūgtelėjus NT kainoms daugeliui tų planų teko atsisakyti ir visi vėl ėmė dairytis „į tradicines 50 kv. m dėžes“.

„Sunku nuspėti, kokį būstą gyventojai rinksis 2022-aisias. Jeigu išgalės nusipirkti didesnį, tokį būstą ir reikės pasiūlyti, jei vis dėlto pirkėjai su atlyginimais nespės paskui NT kainas, teks ir toliau statyti mažesnio ploto būstus“, – svarstė ekspertas. 

Pasak R.Dargio, dažniausiai žmonės perka būstą vedami emocijų. Tad kokios nuotaikos bus gyventojai 2022-aisiais, tokius būstus ir pirks. Jis svarstė, jog dar gali būti nepasitraukęs didesnio ploto ar būsto užmiestyje poreikis, galbūt taps populiaresni individualūs namai ar sublokuotų namų kvartalai.

lrytas.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai kompensaciją gali gauti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildosi būstą: centralizuotai, malkomis, dujomis, elektra ar kt.


2021-aisiais stebėjome vis aukštyn kopiančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, tačiau tai žmonėms nė motais – paskolų būstui prašo vis daugiau gyventojų. Ekspertai sako, dėl biurokratinių pinklių ir situacijos užsienyje pokyčių 2022 m. daug neišvysime: statybos vėluos, būstų trūks ir jie toliau brangs. Vis dėlto vienoje Lietuvos vietoje noras įsigyti būstą gali sumažėti.


Vonios kambarys – viena svarbiausių erdvių visuose namuose. Juk būtent čia prasideda ir baigiasi mūsų diena, būtent šioje patalpoje praleidžiame ne tiek jau ir mažai laiko, juk šiandien vonios kambarys yra skirtas jau ne tik higienos, bet ir SPA, aromaterapijos ar grožio procedūroms atlikti. 


Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlo, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2022 metais skirti 12 milijonų eurų  vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams. 


Unikalioje vietoje – pušynų apsuptyje ir visai šalia jūros – esanti garsioji vila „Auska“ bei jai priskirta teritorija tarnaus bendruomenės poreikiams – čia bus teikiamos sveikatinimo ir socialinės paslaugos. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė sakė „Palangos tiltui“, kad tikisi, kad detalusis „Auskos“ žemės sklypo planas bus patvirtintas pirmoje 2022 metų...


Palangos gelbėjimo stotis Žvejų gatvėje tapo apkalbama ne vieno poilsiautojo. Jos vadas Jonas Pirožnikas ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar kartą aiškiai įvardijo, kas turi privilegiją važiuoti į šios stoties esančią stovėjimo aikštelę, rašo lrytas.lt


  Aukštai kartelę iškėlusi Palanga ir 2016-aisiais įgyvendino ne vieną miesto infrastruktūrai svarbų projektą, o mintyse – jau kiti darbai, kurių didžiausiam šalies kurortui teks griebtis Naujaisiais metais. Likus vos porai dienų iki 2017-ųjų, „Palangos tiltas“ paprašė miesto mero Šarūno Vaitkaus įvertinti besibaigiančius...


Nuo 2014 metų sausio 2 dienos Lietuvos darbo biržos įgyvendinamame ESF projekte „Išlik darbo rinkoje“ dalyvavo 118 asmenų, registruotų Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje.


TeleTRADE – patikimas vedlys valiutų rinkoje

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 23 | Rubrika: Miestas

Jei norite pradėti uždirbti iš valiutų kursų skirtumo, tapti prekiautoju, įvaldyti visas keitimo sandorių subtilybes, jums bus reikalingos optimalios sąlygos prekybai. Visa tai – nuo apmokymų bei seminarų norintiems išmokti patiems nardyti po pasaulinius valiutų rinkos vandenis iki rekomendacijų bei konsultacijų norintiems investuoti naujoje rinkoje, visada...


Drakonui 2012-aisiais nesikandžiojus, viltys, kad ir Gyvatė 2013-aisiais nekirs

Linas JEGELEVIČIUS, Livija GRAJAUSKIENĖ, 2012 12 27 | Rubrika: Miestas

Jeigu Rytų Drakonas šiais metais jūsų nei prarijo, nei apkandžiojo, ar galite būti tikri, kad 2013-aisiais Gyvatė jums neįkirs į kulkšnis? O gal visus drakonus sugebėjote taip prisijaukinti, kad skirtis su jais ir pasitikti mažiau nuspėjamą gyvatę yra labai sunku? Kokie buvo praeinantys metai žinomiems palangiškiams? Ir ko palangiškiai tikisi iš Naujųjų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius