Akis badantys vaizdai arba kova už lietuviškus užrašus
Reprezentatyvi J.Basanavičiaus gatvė svečius vis dar pasitinka akis badančiais vaizdais. Jau pačioje Palangos simboliu tapusios gatvės pradžioje išnyra ne itin lietuviškai skambantys užrašai. Tiesa, visoje Palangoje dviprasmiškų užrašų nėra daug.
Nukonkuravo čeburekus
Ant 6-uoju numeriu pažymėto namo J.Basanavičiaus gatvėje kabo „Kebabų namų“ reklama. Lietuvoje turkiškos kilmės, bet gerokai kitaip gaminamas patiekalas prieš keletą metų tapo itin populiarus, toks yra iki šiol. Dabar net mažiausi miesteliai turi po „kebabinę“, miestuose tokį maistą siūlančių „taškų“ taip pat nemažai. Nors tikrą turkišką kebabą valgiusieji teigia, jog lietuviai gamina tik šiek tiek į tikrąjį kebabą panašų gaminį, pastarieji mikliai stumia čeburekus į šoną ir karaliauja tarp greitų užkandžių.
Apie patį kebabą
Kebabas („kebap“) – tai yra ant ugnies ar žarijų paruošta mėsa ar daržovės (daržovės irgi gali būti „kebap“, tačiau daug dažniau tai kepta jautiena ar aviena, vištiena). Kebabo istorija siekia gilius Čingishano laikus, kai gyvulį nudobusi kariauna jį išdarinėdavo, o paruoštą mažesniais ar didesniais gabalėliais supjaustytą mėsą suverdavę ant kalavijų ir kepdavę ant ugnies – nuolatos sukant mėsą, kad ji tolygiai apskrustų. Apipjausčius apskrudusią mėsą, ji vėl keliaudavo ant ugnies. Kebabo istorija mena, jog patiekalas būdingas Vidurio Azijos šalims, daliai Afrikos šalių, kai kurioms Viduržemio jūros šalims. Turkija viena iš tų šalių, kurioje kebabai – vienas populiariausių patiekalų. Būtent Turkija ir ištobulino kebabų receptus, o jų yra iš tiesų labai daug (skiriasi mėsos kepimo būdas, mėsos apdorojimas, priedai ir prieskoniai, netgi išvaizda).
„Sulietuvino“ patiekalą
Supaprastinę istorišką patiekalą, lietuviai siūlo paragauti mėsos gabaliukų duonoje, pitoje (duonos gaminys – paplotėlis), lavaše (taip pat paplotėlio principu kepamas duonos gaminys). Tačiau it meistrai dėdami mėsą į paprasčiausią batoną taip pat vadina jį kebabu. Kartu į batoną keliauja ir daržovės (tikruosiuose kebabuose niekada nebūna kopūstų ar kiniškų salotų), majonezas (tikrame kebabe jis taip pat nenaudojamas – naudojami įvairūs natūralūs padažai). Pasisavinę kebabo receptūrą ir pritaikę lietuviškiems poreikiams, lietuvių verslininkai nesidrovi tuo ir pasipuikuoti.
Užrašus pastebi praeiviai
Būtent minėtų „Kebabų namų“ iškaboje skelbiama, jog čia jums pasiūlys kebabą pitoje, lavaše ir... „bulkoje“! Bendrinėje kalboje jau seniai nevartojamas žodis „bulka“, vis dėlto nemarus, jei keliauja net į reklamines iškabas. Tokį žodį vertėtų keisti į lietuviškus žodžius – bandelė, banda, šviesi duona. Akis badantį užrašą su kuo tikriausiu barbarizmu, svetimybe vadinamu žodžiu pastebi daugelis. „Man keista, jog niekas „iš viršaus“ to nemato. Kaip Lietuvos vasaros sostine vadinama Palanga leidžia lietuvių kalbos neišmanėliams kabinti tokius užrašus? Absurdas“, - su „Palangos tiltu“ pastebėjimais dalijosi vilnietė pedagogė Rasa Šmitaitienė. Moteris sako pamenanti, kad tas užrašas kabo bent jau metus. „Nepamenu anksčiau, tačiau pernai jis jau buvo. Keista, jog nei tokios reklamos užsakovai, nei gamintojai, nei savivaldybė per tiek laiko nieko nepadarė – juk tokie užrašai darko visos Palangos įvaizdį – esą čia beraščių kraštas“, - piktinosi moteris.
Tarmybės – tik šnekamojoje kalboje
Dar vienas „lietuvių kalbos žinovų“ pavyzdys pasitinka netoliese. „Šviežūs ledai“, - užrašas ant kioskelio spindi jau iš tolo. Valstybinės kalbos komisijos duomenimis, šnekamojoje kalboje, tarmybėse tokį žodį galima atrasti – esą „šviežūs“ sako ir patys žemaičiai. Tačiau specialistai pažymi, jog bendrinėje kalboje vartojamas būdvardis šviežias, šviežia, o ne „šviežus“, švieži (moteriška giminė). Todėl tik: šviežia mėsa, šviežias sūris, šviežios bulvės, švieži agurkai ir, aišku, švieži ledai.
Greitai pasitaiso
Palangos miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė sakė žinanti apie šias klaidas. „Dėl to užrašo „šviežūs ledai“ jau ne kartą kalbėta, perspėta, tačiau niekas nesiima veiksmų. Kitą savaitę vėl kreipsiuos. O dėl „bulkos“ – mano žiniomis, pernai jo dar nebuvo. Kitą savaitę kalbėsiuos ir dėl šios iškabos“, - tikino V.Milončiūtė, dar kartą patvirtinusi, jog tiek „šviežūs“, tiek „bulka“ – nevartotini žodžiai. Anot specialistės, Palangoje tokių akivaizdžių klaidų pasitaiko ne daug ir ne itin dažnai, tačiau visi geranoriškai ir greitai ištaiso klaidas, kartoti ar perspėti po kelis kartus neprireikia. Kalbos tvarkytoja sakė, jog tik su užrašu „šviežūs ledai“ kovojama ilgai.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Sakoma, kad nėra blogos reklamos – yra tik reklama. Kol vieni Palangos verslininkai apsiriboja surašydami pagrindinį meniu prie įėjimo esančioje lentoje ar personalu, kuris kviečia užeiti į kavinę, kiti imasi kur kas drastiškesnių priemonių.
Sekmadienį dviračių take Palanga–Karklė susidūrė 5 dviratininkai.
Apdovanoti gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkę vadovai
2022 02 21 | Rubrika: Miestas
Vasario 21-ąją minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena, šia proga jau keturioliktus metus rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus.
Palangą nuklojo sniegas: vaizdai gniaužia kvapą
"Delfi", 2021 01 15 | Rubrika: Miestas
Pastarąsias porą dienų Palangos gyventojai gali grožėtis nuostabiais vaizdais: pajūrio kurortą nuklojo storas sniego sluoksnis. „Jei Narnija egzistuotų – manau, ji atrodytų labai panašiai... Žiemos magija Palangoje“, – rašė feisbuke savo užfiksuotomis nuotraukomis pasidalinęs fotografas Aldas Ten. Vis dėlto gyventojai vaizdais, ko gero, gėrisi pro langus....
Už 2 500 eurų parduodama Palangos interneto svetainė www.palangoje.info
"Palangos tilto" informacija, 2020 02 24 | Rubrika: Miestas
Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.
Vaikų piešiniuose įamžinti balandžiai tapo draugystės simboliu
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 09 29 | Rubrika: Jūros vaikai
Švenčiant Baltų vienybės dieną buvo pristatyta tarptautinė vaikų piešinių paroda „Skriskit, balti balandžiai“. Pirmą kartą savo darbus šiam konkursui-parodai pateikė ne tik vietiniai vaikai, bet ir kaimyninės šalies jaunieji dailininkai. Kaip pasakojo viena iš konkurso organizatorių dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė, piešiniai...
Besikeičianti Šventoji svečius kasmet pasitinka vis gražesnė 1
2017 07 20 | Rubrika: Miestas
Šventoji šią vasarą kurorto svečius pasitiko gerokai pagražėjusi: tvarkomos viešosios erdvės, gražinama gyvenamoji aplinka, rekonstruojamos gatvės. Tačiau, pasak seniūno pareigas einančio Alvido Baciaus, sustoti neketinama – jau netolimoje aplinkoje Šventosios laukia dar daugiau pokyčių.
Palangos viešųjų užrašų kalba – klaidos kurorto nepuošia
2015 01 05 | Rubrika: Miestas
Viešieji užrašai – įmonės, įstaigos, organizacijos ir viso miesto įvaizdžio dalis. Kaip kad sutikę žmogų pirmiausia jį vertiname pagal jo išvaizdą, kalbą, taip ir apie miestą ar kaimą pirminę nuomonę dažnai susidarome išvydę ir perskaitę jų reklamines iškabas, kitus viešuosius užrašus. Taip pat prisėdę kavinukėje – juk tikimės, kad...
Akis badantys vaizdai arba kova už lietuviškus užrašus
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 13 | Rubrika: Miestas
Reprezentatyvi J.Basanavičiaus gatvė svečius vis dar pasitinka akis badančiais vaizdais. Jau pačioje Palangos simboliu tapusios gatvės pradžioje išnyra ne itin lietuviškai skambantys užrašai. Tiesa, visoje Palangoje dviprasmiškų užrašų nėra daug.
