Alga- iš jaunimo verslumą skatinančio projekto ir vokelyje

Žygimantas MITKUS

 Ką daryti, kad kišenėse vėjai nešvilpautų ir nereikėtų kaulyti ledams, kavai ar pasimatymui iš tėvų? Baigus mokslo metus visi keliai veda į Palangą – jaunimo darbo Meką. Vasaros sezonui didžiausias šalies kurortas pasamdo armiją sezoninių darbuotojų: padavėjų, jų padėjėjų, virėjų, barmenų ir kitų paslaugų sektoriaus darbuotojų. Ar lengva „žaliam“, be profesinės patirties jaunimui įsidarbinti kurorte? Ką žada laikiniesiems darbuotojams darbdaviai? Svarbiausia, ar jie visada geranoriški ir sąžiningi? Ko tikisi kavinių ir restoranų savininkai? Tai ir pabandė išsiaiškinti „Palangos tilto“ žurnalistas.

 Sąlygos – geros, atlyginimas – laiku

Pakalbinau tris maitinimo sektoriuje dirbančius jaunuolius. Pirmasis mūsų pašnekovas – 22 metų vilnietis Ričardas Macionis, dirbantis restorane „deCuba“.

Dar būdamas Vilniuje jaunuolis išsiuntė savo gyvenimo aprašymą kelioms maitinimo įstaigoms Palangoje. Kaip teigė vaikinas, gavo net kelis kvietimus darbo pokalbiui, tad galėjo darbo vietą išsirinkti pats. „Išsirinkau tą darbo vietą, kurioje, kaip matau, yra daugiausiai žmonių, kas man ir yra aktualu“, – sako jis.

Padavėjas teigia, kad visi darbui reikalingi dokumentai buvo sutvarkyti teisingai. Pirma vaikinas pasirašė darbo sutartį, o tik po to pradėjo dirbti.

Anot Ričardo, atlyginimai kavinėje „deCuba“ mokami laiku: „Atlyginimas mokamas tvarkingai, pervedamas du kartus per mėnesį į banko kortelę. Atlyginimas yra minimalus valandinis plius priedai nuo apyvartos. Minimalus valandinis mokestis – 1,81 euro“.

Paklaustas apie darbo valandas padavėjas atsakė, jog kavinė yra lanksti ir bando atsižvelgti į kiekvieno darbuotojo pageidavimus. Anot jo, jeigu darbuotojas nori šiek tiek daugiau padirbėti, kad turėtų galimybę užsidirbti, tai ir bandoma sudaryti atitinkamą grafiką. „Bet nėra taip, kad persidirbčiau“, – sakė Ričardas.

Jis papasakojo ir savo kailiu patirtas blogąsias patirtis. Tiesa, jas jaunuolis patyrė ne Palangoje, o Vilniuje. „Yra tekę dirbti tokiose vietose sostinėje, kur tikrai sunku išsireikalauti savo atlyginimo, jo reikia prašyti mėnesius. Nuo tokių patyrimų ir pradėjau atidžiai skaityti darbo sutartis. Būna, kad žmonės tiesiog pasirašo darbo sutartis pusei etato, jiems pažada, kad dirbs visą etatą ir gaus didesnį atlyginimą, bet kai ateina atlyginimo laikas jie gauna atlygį už tą pusę etato“, – atviravo jaunuolis.

Ričardas sakė, kad Palangoje nuomojasi gyvenamąsias patalpas: „Vieta – tvarkinga, yra žmogus, kuris kiekvieną savaitgalį atvažiuoja ir bendras patalpas sutvarko. Tikėjausi daug blogesnių sąlygų. Tvarkinga, nėra kažkokių blogų kvapų. Kas liečia gyvenamąją vietą, tai kaina atitinka gyvenimo sąlygas. Tai yra dviejų aukštų namas, su 8 kambariais, įvairiai – dviviečiais, triviečiais. Tie aštuoni kambariai turi 3 bendrus dušus, tualetus ir vieną bendrą virtuvę“.

Kavinėje „Molinis ąsotis“ padavėja dirba devyniolikmetė Greta Gaidamavičiūtė iš Kauno, kurią ir pakalbinome. Darbą Greta susirado po kavines nešiodama savo gyvenimo aprašymą. Kaip ir Ričardas, Greta kartu su darbdaviu iškart rado bendrą kalbą – buvo tvarkingai įforminta.

Paklausta apie darbo sąlygas, mergina sakė, kad darbo valandų gana daug. „Dirbame nuo 11 iki 24 val., bet kažkaip jau pripratau. Darbo aplinka labai gera, kolektyvas labai draugiškas“, – teigė pašnekovė.

Kaunietė pasakojo, jog nuomojasi kambarį bute: „Ten yra kambariukas su lova ir spintele, yra vienas bendras tualetas ir dušas keturiems kambariams. Vis tiek grįžtu tik permiegoti, tai man daugiau ir nereikia“.

Alga iš projekto, o likusi dalis – vokelyje

Kitas mūsų pašnekovas Darius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas vardas ir pavardė) papasakojo, jog įsidarbinęs vienoje kurorto maitinimo įstaigoje sužinojo, kad jam minimalus atlyginimas bus mokamas iš jaunimo verslumo skatinimo projekto, o likusi atlyginimo dalis – vokelyje.

„Įdomu, projektas jaunimo verslumo skatinimui remti... remia padavėjų darbą?“ – stebėjosi jaunuolis.

Jis teigė, kad, jo žiniomis, Palangoje taip pat niekur nemokama už viršvalandžius. „Tai nėra teisinga, jeigu dirbi ilgas valandas, jos turi būti atlyginamos“, – įsitikinęs vaikinas.

Kitas pašnekovas, taip pat sutikęs kalbėti anonimiškai, pasakojo, jog net dvi savaites kavinėje praėjusiais metais jam teko dirbti vienam. „Atėjęs į darbą turėjau pasirašyti darbo sutartį iki rugsėjo 15 dienos, kaip ir visi kiti darbuotojai. Po rugsėjo 1 dienos kavinėje man teko dirbti vienam, nes mano kolegas – studentus bei direktoriaus pažįstamas draugų dukras – išleido namo“, – sakė buvęs darbuotojas.

Jaunuolis pasakojo, jog buvo dienų, kai kavinė būdavo beveik tuščia, tačiau vakarais žmonės dažnai dar plūsdavę į kavinę. „Kildavo sąmyšis, nes nespėdavau aptarnauti visų klientų, bet tai niekam nerūpėjo. Šiemet į tą kavinę nežiūriu nė iš tolo“, – teigė pašnekovas.

Žurnalistas nori dirbti... padavėju

Aplankiau keletą Palangos kavinių su siekiu jose įsidarbinti padavėju. Pirmoji maisto įstaiga, kurioje apsilankiau buvo picerija „Čili pica“. Paklausus padavėjos, pas ką galima pasiteirauti dėl darbo, ji maloniai surado atsakingą darbuotoją ir manęs paprašė palaukti penkias minutes, nes vadovė buvo užsiėmusi. Laikas tikrai neprailgo, juk laukiau pokalbio dėl darbo, tad šiek tiek jaudinausi. Sulaukus kavinės vadovės, pasisveikinome, ji pasiteiravo, kokio darbo ieškau. Ji pasidomėjo, ar turiu padavėjo darbo patirties dirbant padavėju. Atsakiau, kad ne. Po to manęs pasiteiravo ar turiu pasirašęs gyvenimo aprašymą ir pasiūlė jį atsiųsti jai elektroniniu paštu. Dar paaiškino, kad „Čili pica“ darbo valandos priklauso, be kita ko, ir nuo oro.

Anot darbdavės, nuo liepos 1 iki 31 dienos tikrai būtų sudarytas stabilus grafikas.

Picerijos vadovė užsiminė, kad suabejojo, ko atvažiuoja jaunimas į Palangą: gulėti paplūdimyje ar užsidirbti. Man paminėjus, jog esu palangiškis, darbdavė manimi susidomėjo labiau – paklausė kur mokausi, kelintoje klasėje esu. Pokalbį baigėme sutarimu, jog nurodytu el. paštu atsiųsiu gyvenimo aprašymą. Jeigu tai būtų buvęs tikras darbo pokalbis, būčiau išėjęs pakankamai laimingas, tačiau padavėju šią vasarą nedirbsiu.

Dar viena kavinė, kurioje apsilankiau – „Laukinių vakarų salūnas“. Darbuotojų pasiteiravus, kur galima kreiptis dėl darbo, į rankas man buvo įbrukta anketa dėl įsidarbinimo. Tikėjausi pokalbio, bet teko „kalbėtis“ su popieriaus lapu.

Nepraradęs vilties nuėjau į dar vieną kavinę – Steak house „Lašas“, tačiau suklydau. Kaip teigė moteris, su kuria kalbėjausi, tai yra restoranas, tad čia buvo ieškoma padavėjų su patirtimi, kurios aš, deja, neturiu.

Darbdaviai laukia jaunimo

Kad Palangoje yra daug geranoriškų darbdavių, rodo ir pokalbiai šiam straipsniui su jais. Kavinės „Lietuvos rytas“ vadovas Audronius Macius teigė, kad dauguma jo kavinės darbuotojų vasarą yra jaunuoliai, o juos jis priima noriai. „Jeigu jaunas žmogus supratingas, tai toks žmogus net daug geriau už vyresnį darbuotoją. Į virtuvę priimti dirbti jaunimą sudėtinga, nes neturi patirties, bet priimame ir išmoksta virtuvės paslapčių, jeigu yra gabūs. Jeigu ne, tenka atleisti. Taip pat ir su padavėjais – žmogus turi „pagauti“ padavėjo darbo „mintį“ per dvi-tris valandas“, – pasakojo vadovas.

Šioje maitinimo įstaigoje darbuotojams atlyginimas mokamas pagal susitarimą ir priklauso nuo to, kiek valandų ir ką dirba darbuotojas.

„Į Palangą reikia atvažiuoti dirbti, o pramogos prie darbo – nesuderinamas dalykas. Deja, daliai jaunimo atrodo, kad jie atvažiuos į Palangą, užsidirbs pinigų, gulės paplūdimyje, lankysis klubuose“, – dėstė A. Macius.

„Lietuvos ryto“ kavinėje dirba jaunimas iš įvairiausių Lietuvos miestų, tačiau jaunieji palangiškiai, anot jo, į šią kavinę dėl darbo nesikreipia. Kavinės vadovas pasakojo, jog įsitikina darbuotojo tinkamumu darbui per vieną, dvi dienas. „O kaip jūs įsivaizduojate, ką nepilnametis per 6 valandas gali padaryti, kai mes dirbame 12 valandų? Su nepilnamečiais sudėtinga – jie negali dirbti su alkoholiu, negali nešioti alaus, kitų gėrimų klientams, negali pilnai dirbti, o virtuvėje per 6 valandas nieko nepadarys. Galvoju, kad tai įstatymų spraga“, – pokalbį baigė A. Macius apie nepilnamečių įdarbinimą.

Antroji mūsų pašnekovė – kavinės „Luiza“ savininkė Irena Staponienė pasakojo, kad jos kavinėje šiuo metu dirba šeši jaunuoliai ir planuoja priimti dar penkis.

Atlyginimas šioje maitinimo įstaigoje – minimalus, tačiau, kaip teigia kavinės vadovė, sudarytas neblogas darbo grafikas, todėl darbuotojai spėja ir pailsėti, ir užsidirbti.

I. Staponienė sakė, jog jaunus žmones priima noriai, nors jaunuoliai kartais prikrečia įvairių „pokštų“. „Jauni darbuotojai prikrečia įvairių dalykų. Yra buvę, kad neša padėklą su gėrimais ir ant stalo išverčia, kartais nežino, kad prie sriubos reikia šaukšto. Ateina nemokėdami dirbti, norai yra geri, tačiau neturi kantrybės išmokti“, – sakė pašnekovė.

Į „Luizą“ dėl darbo kreipiasi jaunimas iš Plungės, Skuodo, Anykščių, Vilniaus, kitų miestų, tačiau Palangos jaunimo nesulaukia, mat, kaip teigia pašnekovė, jie labiau nori dirbti J. Basanavičiaus gatvėje.

Kavinės savininkė teigė, kad jai patinka darbuotojai, kurie nors ir ne viską moka, tačiau nori ir stengiasi išmokti: „Yra tokių žmonių, kurie pusę dienos padirba ir išeina, o kiti, nemokantys, neturintys supratimo kaip dirbti, dvi-tris savaites vargsta, kol išmoksta, o po to jau viskas gerai. Aš matau, kad jie nori išmokti, domisi, klausia ir man patinka“.

Jaunimas aktyviai ieško darbo

Lietuvos darbo biržos Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus vedėja Rita Kivytaitė teigė, kad darbo vietų, kur galėtų vasaros sezono metu padirbėti jaunimas nuo gegužės mėnesio, buvo užregistruota apie 50. „Tai – kebabų kepėjai, pardavėjai, padavėjai, cukraus vatos pardavėjai, dviračių nuomos darbuotojai“, – vardijo vedėja.

Pagal Darbo biržos duomenis, sezoniniam darbui Palangoje įsidarbino 32 darbo biržoje registruoti jauni asmenys iki 29 m. amžiaus. „Deja, apie jaunuolių, neregistruotų darbo biržoje, kurie ateina informacijos į Jaunimo darbo centro Palangos skyrių galimybes įsidarbinti, oficialios informacijos neturime“, – sakė R. Kivytaitė.

Kaip teigė pašnekovė, birželio 1 dieną Palangos skyriuje buvo iš viso registruota 815 ieškančių darbo asmenų, iš jų 387 – moterys, vyrų – 428, su aukštuoju išsilavinimu – 233, su profesiniu išsilavinimu – 291, nekvalifikuotų – 291.

Jaunų bedarbių (iki 25 m.) 2015 m. birželio 1 d. buvo 59 (7,2 proc.), iš jų – 21 mergina (35,6 proc.), vaikinų – 38 (64,4 proc.). Su aukštuoju išsilavinimu – 8 (13,6 proc.), su profesiniu išsilavinimu – 20 (33,9 proc.), nekvalifikuoti – 31 (52,5 proc.).

Nuo metų pradžios į darbo biržos Palangos skyrių dėl darbo kreipėsi 175 jauni asmenys iki 29 metų amžiaus.

Anot R. Kivytaitės, vasarą kiekvieną dieną kreipiasi iki 10 jaunų asmenų, kurie teiraujasi apie laisvas darbo vietas. „Moksleivių bei studentų atostogos dar tik prasideda, tikimės, kad jų sulauksime ir turėsime galimybių padėti susirasti norimo darbo, o iš Palangos darbdavių tikimės sulaukti daugiau darbo pasiūlymų“, – sakė skyriaus vedėja.

Valstybinės darbo inspekcijos patarimai

Pakalbinus Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoją Virginiją Leškauskienę sužinojome, jog jaunimas į šią įstaigą kreipiasi retai ir, anot pašnekovės, tai lemia keletas veiksnių: „Pirma, darbo trumpalaikiškumas – greičiausia jauni žmonės vasaros darbo nevertina kaip nuolatinio pajamų šaltinio ir mažiau dėmesio kreipia į galimus pažeidimus, be to, jiems nesunku nepatikusį darbą pakeisti. Antra, kad galėtum apginti savo teises, reikia jas žinoti, o didelė dalis jaunų žmonių net nepasidomi jomis – kokius darbus gali dirbti, koks darbo laikas jiems yra maksimalus, darbas be darbo sutarčių didina riziką negauti suderėto darbo užmokesčio ir panašiai“.

Tačiau Valstybinė darbo inspekcija rankų sudėjusi nesėdi ir bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrais, mokyklomis, užpildo žinių spragas, kurių jauniesiems darbuotojams reikia, kad pirmieji žingsniai darbo rinkoje nenuviltų.

V. Leškausienė taip pat pasiūlė labiau pasidomėti būsimo darbo sąlygomis ir pasikonsultuoti su specialistais. Tai galima padaryti telefonu 8 5 213 9772, raštu siunčiant paklausimą el. paštu info@vdi.lt, arba parašius į socialinio tinklo „Facebook“ puslapį. Valstybinė darbo inspekcija taip pat yra sudariusi atmintinę jaunuoliams „Jauniems asmenims: kad vasarą dirbti būtų smagu, saugu, naudinga“, kurią galimą rasti Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje.