Apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams pernai išmokėta beveik 10 mln. eurų kompensacijų

Palangos tiltas, 2023-01-30
Peržiūrėta
1221
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams pernai išmokėta beveik 10 mln. eurų kompensacijų

Nuo praeitų metų balandžio mėnesio būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Iš viso 2022 metais išmokėta 9 mln. 547 tūkst. kompensacijų už būsto ukrainiečiams suteikimą. Kompensacijos bus mokamos iki 2023 m. pabaigos. Lietuvoje iki šiol registruota daugiau kaip 73 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.

„2022 metai buvo labai sunkūs Ukrainai ir jos gyventojams. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Karas Ukrainoje, deja, nesiliauja. Turime ir toliau nepavargti bei remti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 m. pabaigoje buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – 2231, Kauno miesto – 381, Klaipėdos miesto – 243, Kauno rajono – 202, Šiaulių miesto – 154, Panevėžio miesto – 142 savivaldybėse.

Mažiausiai kompensacijų 2022 m. pabaigoje buvo mokama Rietavo (4 gavėjai), Lazdijų rajono (7 gavėjai), Neringos (9 gavėjai) ir Joniškio rajono (9 gavėjai) savivaldybėse. 2022 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje nebuvo nė vieno kompensacijos gavėjo. Per 2022 m. nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.

2022 m. daugiausia lėšų išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – 1,9 mln. eurų, Kaune – 1,2 mln.  eurų, Klaipėdoje – 800 tūkst. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

SVARBU. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.

Šiuo metu kompensaciją už būsto suteikimą beveik 14-kai tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, gauna apie 5 tūkst. Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų (viename būste apgyvendinama vidutiniškai po 3 asmenis).

Kompensacijoms už būsto suteikimą mokėti panaudojama vidutiniškai 1,1 mln. eurų per mėnesį.

Atsižvelgiant į padidėjusias patalpų išlaikymo išlaidas šildymo sezono metu ir siekiant sumažinti finansinę naštą asmenims, kurie suteikia būstą ukrainiečiams, sudaryta galimybė ukrainiečius apgyvendinusiems asmenims ir ukrainiečiams susitarti dėl būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimo.

Ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, gali pretenduoti į būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas.

Kas gali gauti kompensacijas?

Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik Lietuvos gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.

Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.

Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?

Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.

Norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.

Būsto panaudos sutarties šabloną galima rasti čia:

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/kompensacijos-apgyvendinusiems-ukrainiecius

Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Praėjusią savaitę Vakarų Lietuvoje per parą iškritus viso lapkričio mėnesio kritulių normai, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad patirtų nuostolių suma jau siekia beveik 90 tūkst. eurų sumą.


Beveik 28 tonos –  tiek iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai 2 tonomis mažiau farmacinių atliekų nei vaistinės surinko užpernai.


Nuo praeitų metų balandžio mėnesio būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. 


Nuo metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc., praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Labiausiai besikreipiančių dėl būsto šildymo kompensacijų skaičius augo Pagėgių r. (13,5 karto), Trakų r. (9 kartus), Palangos m. (8 kartus), Kėdainių r. (7,8...


Nors "kovidas" - didelis smūgis ekonomikai, o ypač paslaugų ekonomikai, kurią turi Palanga, kurorto pagrindiniai mokestiniai rodikliai - GPM surinkimas ir PVM mokėjimas - per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo stebėtinai geri. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas sakė "Palangos tiltui", kad į Palangos...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Šalies kelių projektams paskirstyta 31,315 mln. eurų. Dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais jau paskirstytos praėjusį penktadienį.


Pernai Palangos miesto savivaldybė pagaliau pardavė buvusį lopšelį-darželį „Saulutė“. Kaip rašoma Tarybos posėdyje patvirtintoje Savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2013-ųjų metų veiklos ataskaitoje, už viešo aukciono būdu parduotą privatizuojamą objektą – pastatą su priklausiniais Gintaro g. 13 – gauta 1 mln. 296 tūkst. Lt, iš kurių už patį pastatą – 720 tūkst. Lt, o už objektui...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius