„Apranga ir avalynė“ – naujas Palangos turgaus pavadinimas?
Palangos turguje jau kvepia braškėmis. Jos iš Lenkijos, lietuviškos kol kas dar tik pakeliui. Tačiau braškės ir kiti tradiciniai turgaus produktai (daržovės, vaisiai, žuvis ir mėsos gaminiai) – tik mažoji dalis prekių. Turgus – drabužių ir batų karalystė. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar tokiam būriui panašiomis prekėmis prekiaujančiųjų užtenka „erdvės verslui“?
Atostogoms – į Palangą
Pasidomėti turgaus prekeiviais pasiūlė vilnietė Inga, su šeima jau trečius metus iš eilės atostogoms besirenkanti Palangą. „Nors Palanga turi daugybę minusų, man nepatinkančių dalykų, šis kurortas – mums visiems mielas, savas ir gražus. Čia praleidau daugybę savo vaikystės vasarų, po to ilgą laiką ja bodėjausi, o dabar, sukūrus šeimą, vėl mielai traukiam būtent čia“, - sūpuodama dvejų metukų dukrą kalbėjo viešnia iš sostinės. Jauna šeima ir finansine prasme nėra pajėgi keliauti kur nors toliau, ilsėtis užsienyje. „Atostogos Palangoje – lyg pas močiutę kaime. Pusryčiams – blyneliai su braškėmis, vakarienė taip pat namuose, poilsis pajūryje, pasivažinėjimai dviračiu. Ramus ir tykus poilsis be negailestingo piniginės tuštinimo“, - sakė Inga.
Turgus keičiasi kasmet
Tačiau labiausiai moterį stebina Palangos turgus. „Labai mėgstu turgavietes – tai vieta pabendrauti, nusiderėti kainą, įsigyti šviežių ir skanių produktų. Vilniuje mintinai žinau kiekvienos turgavietės prekes, turiu patikimų pardavėjų. Todėl buvo natūralu, jog savaitę atostogaudama Palangoje, apsilankysiu ir vietiniame turguje. Tačiau buvau labai nustebusi. Kasmet skyrius, kuriame parduodami drabužiai ir avalynė plečiasi ir plečiasi, tarsi nustumdamas pagrindinę dalį – prekybą maisto produktais, daržovėmis. Dėvėti ir „nauji“, ar šiaip neaiškios kilmės apdarai čia karaliauja labiau nei bet kur kitur. Nesu prieš, tačiau mano nuomone, tokių prekių gerokai per daug. Turgus prarado savo žavesį, veidą ir tapo kone Gariūnais. Pernai situacija buvo visiškai kitokia“, - pasakojo moteris.
Per didelė pasiūla
Jos manymu, tokio pobūdžio prekių Palangos turguje yra gerokai per daug. „Turiu ekonominių žinių tiek, kad pasakyčiau, jog nereikia verkšlenti, jog nepragyveni iš savo verslo, jei užsiimi tuo, ką šalia daro dar tuzinas tavo konkurentų. Ar nevertėtų pasiieškoti savitos nišos, sukurti savo, kad ir mažyčio verslo idėją, kuri nebūtų tokia kaip visų. Padėvėti rūbai pas mus jau ilgametė tradicija ir nenorėčiau kad ji dingtų. Tačiau to, ką pamačiau Palangos turguje, yra gerokai per daug. Kai kas galėtų imti prekiauti dėvėtais baldais, gal namų apyvokos reikmenimis, žodžiu, rinktis kažkokią specifinę nišą, o ne eiti lengviausiu, jau pramintu taku, o po to sakyti, kad „va, žmonės nebeperka, mes nepragyvenam“. Pirkėjams tiesiog pasiūlos per daug“, - įsitikinusi jauna mama.
Pavyksta tik balansuoti ant ribos
Pirmadienio popietę apsilankius Palangos turguje buvo matyti, jog didžioji pirkėjų dalis stumdėsi eilėse prie braškių, pomidorų, obuolių. Tarp kitų prekystalių – vos vienas kitas. Ne maisto prekių pardavėjai ramiai šnekučiavosi, juokavo, skaitė knygas. „Labai sunkus metas, graudu. Prekyba apmirusi. Labiausiai išgelbėtų poilsiautojai – tačiau dar tik savaitė, kai jų pagausėjo. Vos ne vos išsilaikyti dar pavyksta, bet apie pelną ar kokias santaupas negali būti šnekų“, - pasakojo drabužiais prekiaujančios moterys. Jos tikino, jog sunkmetis neatvijo būrio taupančių pirkėjų, ieškančių pigesnių prekių. „Kas pirko brangiose parduotuvėse, tas tebeperka, o kas ateina į turgų, tikisi daiktą įsigyti už litą ar du. Palangiškiai apskritai labai keisti – nuolat įrodinėja, jog drabužis ne toks, koks turėtų būti, tad kainą privalau mažinti bent keletą kartų“, - teigė moteris, prekiaujanti naujais rūbais. Su realių kainų etiketėmis atkeliaujančios prekės žmones net pykdo – esą kaip galima mokėti keliasdešimt litų už rūbą. „Vilniuje mes juos parduodame už realią kainą – tokią, kokia ir nurodyta gamintojo etiketėje (pvz. – 60 litų), tačiau čia žmonės nesutinka mokėti net perpus mažesnės kainos. Marškinėliai, realiai kainuojantys 60 litų, čia parduodami vos už 20, daugeliui pirkėjų vis tiek per brangūs“, - pasakojo pardavėja, rodydama garsių gamintojų etiketes ant parduodamų prekių.
Bijo galvoti apie rytojų
Vienintelė viltis išgyventi – jau dabar pradėję į Palangą plūsti poilsiautojai. „Vasarą dar pragyvensime, o kaip bus toliau – neaišku. Palangiškiai ne tik taupūs, bet ir skriaudžiami. Už vandenį, šildymą mokame daugiau nei kiti miestai, o juk kone pagrindinės palangiškių pajamos – iš vasaros. Tą uždirbtą pinigą palangiškis ir taupo, saugo. Ruduo gali būti pernelyg skausmingas, jei situacija nesikeis, nežinia, kaip viskas pakryps“, - teigė pardavėjai. Tačiau į mintį, jog galbūt slegia itin didelė konkurencija, pardavėjai atsako, jog anaiptol taip nėra. „Visi telpam, sutelpam. Visų mūsų prekės labai skirtingos Prasta situacija ne dėl konkurencijos, o dėl to, kas apskritai dedasi šalyje.“, - tikino drabužiais ir avalyne Palangos turguje prekiaujantys pardavėjai.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangoje vyks tradiciniai šokiai be batų
2024 12 23 | Rubrika: Miestas
Sulaukę Kalėdų, džiaugsmingai švęsdami ir gal jau prisisėdėję prie stalo, gruodžio 27 dieną 20 valandą susibėkime pasišokti į Palangos Kurhauzą.
Iš Palangos oro uosto skrendantiems keleiviams nuo šiol bus siūloma daugiau patogumų – atnaujintos abi keleivių terminale esančios neapmuitintų prekių (angl.: „duty free“) parduotuvės bei praplėstos jų erdvės.
Palangos autobusų stoties statytojas tarp degalinės ir autobusų stoties ketina pastatyti prekybos centrą su drabužių, avalynės ir namų apyvokos prekių parduotuvėmis
"Palangos tilto" informacija, 2023 04 08 | Rubrika: Miestas
Geros žinios: teritorijos Kretingos gatvėje įveiklinimo darbai tęsiasi, metų pabaigoje turėtų prasidėti ir naujos statybos. Tokia žinia penktadienį, balandžio 7 d., pasidalino Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Džiaugiuosi, kad statytojai, kurie įgyvendino naujosios Palangos autobusų stoties ir prekybos centro prie jo projektą, tęsia savo sumanymą imtis teritorijos prie autobusų stoties...
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Buvęs Būtingės naftos terminalo vadybininkas, nepanoręs skelbti savo pavardės, sakė PT, kad dėl inicidento, tikėtina, kaltas "kovidas" ir karantinas ir Orlen Lietuva taupymo režimas. " Jeigu anksčiau prie (naftos produktų) vamzdžių dirbo trys žmonės, dabar taupo - dirba vienas žmogus." "Ką tik savivaldybė gavo pranešimą, jog Būtingės terminale nutrūko žarna...
Euras ir didesnės kainos atbaidė ne tik dalį turgaus pirkėjų, bet ir prekeivių
Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 09 10 | Rubrika: Miestas
Rytas Palangos miesto turguje prasideda bruzdesiu – prekeiviai zuja nešini savo prekėmis, kruopščiai dėlioja jas ant prekystalių, ore tvyro dar neatšalusi rudeniška gaiva, aplink prekybininkų gražiai išrikiuotą medų ratus suka bitutės, o pirmieji pirkėjai džiugiai renkasi prekes iš siūlomo plataus prekių asortimento. Bet tai –...
Nemokami vaisiai ir daržovės vaikams – papildomas sveikatos ir vitaminų šaltinis
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 11 08 | Rubrika: Sveikata
Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose bei darželiuose programa, remiama Europos Sąjungos ir valstybės, Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2009 mokslo metais. Į ją įsijungė praktiškai visos Palangos ugdymo įstaigos. Kaip šią programą vertina įstaigų vadovai bei medikai?
Lietuviškos braškės turguje jau atpigo, bet jų pirkėjų antplūdžio nėra
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 06 20 | Rubrika: Verslas pinigai
Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas, lyginant su praėjusiais metais. Dėl gana vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tik pasirodžius lietuviškoms braškėms, už jų kilogramą prašė net iki 25 litų, tačiau, „įsibėgėjus“ prekybai, kainos nukrito.
Eimutis Židanavičius: „Sutvarkęs miesto turgavietę, norėčiau imtis ir kurorto sutvarkymo reikalų“
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 10 17 | Rubrika: Miestas
Sukako metai, kai UAB „Palangos klevas“, kitaip tariant, miesto turgaus vadovu paskirtas Eimutis Židanavičius. Koks buvo miesto turgus dar prieš metus geriausiai liudija nuotraukos – prišnerkšti kampai, tuščios turgaus erdvės, maisto produktai, neapsaugoti nuo oro sąlygų – saulės spindulių ar lietaus, sužvarbę ir pikti turgaus prekeiviai bei, svarbiausia, ne itin dideli turgaus pirkėjų...
„Apranga ir avalynė“ – naujas Palangos turgaus pavadinimas?
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 02 | Rubrika: Miestas
Palangos turguje jau kvepia braškėmis. Jos iš Lenkijos, lietuviškos kol kas dar tik pakeliui. Tačiau braškės ir kiti tradiciniai turgaus produktai (daržovės, vaisiai, žuvis ir mėsos gaminiai) – tik mažoji dalis prekių. Turgus – drabužių ir batų karalystė. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar tokiam būriui panašiomis prekėmis prekiaujančiųjų užtenka „erdvės verslui“?
