Ar miestas daro viską, kad gyventojai žinotų gyvūnų laikymo taisykles ir gyvūnų savininkų pareigas?

Palangos tiltas, 2016-04-21
Peržiūrėta
2217
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar miestas daro viską, kad gyventojai žinotų gyvūnų laikymo taisykles ir gyvūnų savininkų pareigas?

„Palangos tilto“ laikraščio balandžio 11 dienos numeryje straipsnis („Šunų vedžiotojų sąmoningumas auga: 53 iš 60-ies turėjo maišelius kakučiams surinkti“, – red. past.) apie augantį šunų vedžiotojų sąmoningumą nepaliko manęs abejingos.
Iš Viešosios tvarkos skyriaus atliktos akcijos-reido paaiškėjo, jog šunų savininkai kasmet tampa vis sąmoningesni. Pateikiama statistika, jog vis daugiau šunų šeimininkų nešiojasi maišelius. Neneigsiu, tokie rezultatai džiugina, tačiau kyla klausimas – ar tas „sąmoningumas“ auga pakankamai sparčiai? Ar užtenka kasmet pavasarį atlikti tokias akcijas ir taip „šviesti“ gyventojus bei „kelti“ šunų savininkų sąmoningumą? Ar tikrai pakankamai daroma, kad gyventojai būtų informuoti apie gyvūnų laikymo taisykles ir gyvūnų savininkų pareigas? Juk šunis šeimininkai paprastai vedžioja du kartus per dieną ištisus metus.
Mano manymu, tai yra kasdieninė ir labai opi problema, kuri „bado“ akis jau dešimtmečius. Juk nereikia būti labai priekabiu, bet gyvenamųjų namų kiemai ir mikrorajonai, tos vadinamosios viešos vietos, kaip stadionai, vaikų žaidimo aikštelės bei paplūdimiai, yra pakankamai užteršti šunų išmatomis. Dauguma šunų šeimininkų nerenka savo augintinių išmatų, matau tai kasdien. Realybė dar nėra tokia jau džiugi.
Jei neklystu, Viešosios tvarkos skyrius įkurtas 2012 m., tai reikia manyti, jog jam prireiks gero dešimtmečio tokiomis „akcijomis“ pasiekti šunų vedžiojimo taisyklių laikymosi tvarkos. Jeigu Palanga siekia būti išskirtiniu kurortu ir tiek investuoja į savo įvaizdžio ir infrastruktūros gerinimą, tai šunų vedžiojimo klausimas turėtų būti vienas iš prioritetinių.
Vadovaujantis Palangos savivaldybės 2014-04-23 patvirtintomis Gyvūnų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklėmis, šių taisyklių kontrolę vykdo Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, bendradarbiaudamas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra.
Kyla klausimas, kodėl apie šunų vedžiojimo problemą kalbama tik kartą per metus. Galbūt šį klausimą reikėtų judinti labiau, ne tik dalinant lankstinukus šunų savininkams akcijos metu. Kodėl niekam nekyla minčių iškabinti informacinius lapus apie pagrindines šunų vedžiojimo taisykles gyvenamųjų namų laiptinėse. Galbūt reikėtų pamąstyti apie dėmesį atkreipiančias mini reklamas ant stulpų, šiukšliadėžių ir pan., kurie nuolat atkreiptų gyventojų dėmesį ir verstų juos elgtis atsakingai. „Kovos su šunų ekskrementais“ būdų apstu visame pasaulyje, galima „pasiskolinti“ tokių išbandytų idėjų iš kitų šalių ir miestų. Esu įsitikinusi, jog tie, kurie mėgsta keliauti, tikrai yra matę kitur taikomas šunų vedžiojimo taisykles, kurios verčia žmones būti atsakingais už savo augintinius ir aplinką.
Būtų labai šaunu, jeigu Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Palangos gyventojus nuolat informuotų apie atliekamą gyvenamųjų namų kvartalų aplinkos, smėlio dėžių, žolynų, mokyklų stadionų, aplinkinių miškelių bei paplūdimių kontrolę. Juk šunų išmatose gali būti įvairių ligų sukėlėjų, kirminų kiaušinėlių. Jeigu gyvūnų savininkai, pažeidę gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 straipsnius, galbūt reikėtų informuoti visuomenę – įdomu būtų sužinoti, kiek tokių pažeidėjų per metus yra nubausta?
Taisyklėse taip pat pažymima, jog šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – rečiau žmonių lankomose vietose – laukymėse, parkų, miškų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
Įdomu būtų sužinoti, kuriose Palangos vietose yra tokios aikštelės. Juk įrengus tokias aikšteles jau būtų galima nukreipti šunų vedžiojimo srautą ir lengviau kontroliuoti taisyklių laikymąsi.
Reikėtų sugalvoti tokią sistemą, tokį būdą, kuris pirmiausiai nuolat informuotų ar šviestų vietos gyventojus ir turistus apie šią problemą ir skatintų juos pačius dalyvauti sprendžiant ši klausimą bei neteršti savo aplinkos. Juk kiti žmonės galbūt net nesusimąsto, jog tai gali būti problema.
Bet kokia informacija šiuo klausimu turi būti „matoma“, kad šunų šeimininkai bent jau suvoktų, kad tai yra taisyklių pažeidimas ir savos aplinkos teršimas, o tie, kurie nelaiko gyvūnų, bet yra nepatenkinti neatsakingu šunų savininkų elgesiu, būtų suinteresuoti jiems priminti.
Norėtųsi tikėtis, jog Viešosios tvarkos skyrius sieks greičiau įgyvendinti savo tikslus dėl keturkojų vedžiojimo taisyklių laikymosi ir sukurs tokią sistemą, tokią bendruomenę, kurioje galės draugiškai gyventi ir vienas kito nepiktinti nei keturkojus auginantys šeimininkai, nei jų neturintys gyventojai, nei šias taisykles kontroliuojančios tarnybos. Ir nereikės vėl laukti dešimtmečius.

Raimonda CHRIMLIENĖ

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šventų Kalėdų stebuklas aplanko visus! Palangos miesto savivaldybėje gruodžio 19-20 dienomis surengta gerumo akcija – Viešosios tvarkos skyriaus sanitarijos inspektorės Vaivos Tekoriutės iniciatyva rinkta parama gyvūnų globos namams.


Būtent taip pavadino pirmadienį, gruodžio 5 d., Palangos savivaldybės administracijoje įvykusią spaudos konferenciją Palangos meras Šarūnas Vaitkus.


Pirmą kartą Lietuvoje, š.m. gegužės 21 d. organizuojamas išskirtinis renginys Palangos gyvūnų paplūdimyje - Palanga Beach Horse Show 2022. 


Trečdalis šalies gyventojų, laikančių augintinius, juos jau yra paženklinę, o dar 30 proc. tai ketina padaryti artimiausiu metu, mat iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi šunys, katės bei šeškai.


Sausio 19-20 dienomis Kaune, Aleksandro Stulginskio universiteto parodų paviljone Nr. 3 vyko VI-oji paukščių ir gyvūnų paroda „PET SHOW LIETUVA“, kurioje nepastebėti neliko ir palangiškiai. Parodą globojo Seimo narys Kęstutis Mažeika.


Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Pasaulinės gyvūnų dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.


„Palangos tilto“ laikraščio balandžio 11 dienos numeryje straipsnis („Šunų vedžiotojų sąmoningumas auga: 53 iš 60-ies turėjo maišelius kakučiams surinkti“, – red. past.) apie augantį šunų vedžiotojų sąmoningumą nepaliko manęs abejingos.


Nuo Naujųjų metų keičiasi elektros kainos, nežymiai didėja pensijos bei atlyginimai ir esama kitų pokyčių, svarbių kiekvienam gyventojui. Tad „Palangos tiltas“ domėjosi, kokie pasikeitimai įsigalioja nuo 2016 metų pradžios.


Prevencinės akcijos metu šunų augintojams primintos Gyvūnų laikymo taisyklės

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 05 05 | Rubrika: Miestas

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ bei Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovais penktadienį surengė prevencinę akciją – tikrino, ar gyvūnų savininkai paiso Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose teritorijose taisyklių.


Jaunieji palangiškiai kūrybingai minėjo gyvūnų dieną

„Palangos tilto“ informacija, 2010 10 10 | Rubrika: Miestas

Visą praėjusią savaitę Palangos miesto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba minėjo Pasaulinės pasiutligės ir gyvūnijos dienas. Praėjusį pirmadienį renginį, pavadintą „Gyvūnas – mano draugas“, organizavo Šventosios pagrindinėje mokykloje, o vakar gausus būrys vaikų rinkosi Palangos pradinėje mokykloje, kur buvo vertinami jaunųjų gyvūnų mylėtojų darbai – piešiniai bei fotografijos....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius