Geriausi – ekologiniai produktai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2010 metus paskelbė Maisto kokybės metais. Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, sukvietę į susitikimą kurorto savivaldybės Administracijos, Policijos komisariato vadovus, viešojo maitinimo įstaigų atstovus, miestelėnus, surengė atvirą diskusiją apie maisto produktų saugą, maisto priedus, genetiškai modifikuotus produktus, nelegalią prekybą.

Veiklos prioritetas – saugus maistas

Kaip susirinkusiuosius informavo Palangos VMVT viršininkas Arūnas Elijošius, paskelbus šiuos metus Maisto kokybės metais, tarnybos tikslas – supažindinti su susiklosčiusia padėtimi, nes šiuo metu itin eskaluojamos maisto kokybės problemos bei kokių imamasi kontrolės priemonių. Viršininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, svarbiausia yra maisto sauga, kokybė ir vartotojų teisių gynimas. VMVT, anot A.Elijošiaus, atlieka kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose. Tikrinant vadovaujamasi principu: „nuo lauko iki stalo“.

Palangos miesto valstybinės maisto veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Birutė Simutienė pateikė statistiką, kiek praėjusiais metais buvo patikrinta viešojo maitinimo subjektų. Iš viso, anot inspektorės, patikrinti 577 maisto gamybos ir prekybos subjektai, iš jų 329 vykdo veiklą vasaros sezono metu. Inspektorė konstatavo, kad lyginant su ankstesniais metais, nustatytų bendrų higienos pažeidimų skaičius didėja, nes vien per šių metų tris mėnesius tikrintos 45 įmonės, iš kurių net 22 rasti pažeidimai. B.Simutienės tvirtinimu, taikytos gana griežtos sankcijos: dviejų įmonių veikla sustabdyta, dviems subjektams pareikšti įspėjimai bei skirtos 5 baudos, kurių suma siekia 750 litų.

Dėmesys ženklinimui ir kokybei

Pasak maisto produktų inspektorės, tikrinant maisto produktus kreipiamasi dėmesys į jų ženklinimą bei ar kokybė atitinka privalomus reikalavimus. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvos rinkoje buvo uždrausta realizuoti per 600 tonų apelsinų. Taip pat, anot B.Simutienės, vertėtų atkreipti dėmesį į produktus, įvežamus iš trečiųjų šalių. Šiemet sustabdyta kepimo indų siunta iš Kinijos, šokolado ir sausainių gaminiai iš Turkijos. Palangos mieste taip pat buvo uždrausta prekiauti nekokybiškais vaisiais, pieno bei mėsos produktais. Dažniausiai vartotojai skundėsi bloga maisto kokybe arba pasibaigusiu produkto vartojimo terminu. Palangos miesto maisto ir veterinarijos tarnyba sugriežtino prekybos minkštais ledais tvarką. Tik praėjusių metų vasaros sezono metu atlikus ledų mėginių patikrą, gauti rezultatai neguodžia. Net šešiolika atvejų buvo pažeisti higienos normų reikalavimai.

Pasak inspektorės, atkreiptinas dėmesys ir į maltos mėsos laikymo sąlygas, kurios itin griežtos.

Problema – neįskaitomos etiketės

Komentuodama maisto produktų etikečių ženklinimą, B.Simutienė pripažino, jog dauguma vartotojų skundžiasi, kad jų negalima įskaityti, kad pasitaiko atvejų, kai prekiautojai gudrauja ir, norėdami pratęsti produkto galiojimo terminą, užklijuoja dar vieną etiketę. Tai vertintina grubiu maisto kokybės reikalavimų pažeidimu.

Turi būti ženklinimas

Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-higienistė Dana Domarkienė diskusijos dalyvius supažindino su maisto priedais bei su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) dėl kurių Europoje vyksta audringos diskusijos. Pasak D.Domarkienės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia yra prekių sauga ir ženklinimas. ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų, tokių kaip kukurūzai, rapsai, medvilnė, sojos pupelės, ryžiai. Maisto produkte GMO kiekis negali viršyti leistinos 0,9 proc. normos. Jei juose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinimo etiketėje gamintojas privalo tai nurodyti sudedamųjų dalių sąraše. D.Domarkienės teigimu, daugiausiai Lietuvoje yra GMO turinčio aliejaus – net 22 pavadinimų. Tarp jų „Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Tėviškės“, „Kolumbo“. Taip pat GMO ženklą galima rasti ant šešių pavadinimų margarino, dviejų pavadinimų majonezo, aštuonių pavadinimų saldumynų, greitai paruošiamos sausos bulvių košės bei maisto papildų pakuočių.

Griežta kontrolė

Kalbant apie maisto priedus, pasak D.Domarkienės, tai saldikliai, dažikliai, konservantai, antioksidantai, emulsikliai, kietikliai, tešlos kildinimo, kvapiosios medžiagos, glazūra, nitritai, nitratai. Jie leidžiami naudoti tik pažymėti su raide E ir būtinai turi būti triženklis ar keturženklis skaičius. Ar paiso nustatytų reikalavimų gamybos ir viešojo maitinimo įmonės, tikrinama vadovaujantis klausimynais. Pavyzdžiui, kurorte gamybos įmonė „Kimba“, kurios produkcijoje yra naudojami sintetiniai dažai, tikrinama, ar turi šių maisto priedų įsigijimo dokumentus, ar atitinka paskirtį, koks dozavimas, ar tai atsispindi gaminio receptūroje. Taip pat tikrinama šio priedo kiekybinė apskaita.

Iš uždraustų vartoti maisto priedų, gydytoja paminėjo E-621, tai citrinos rūgštis, bei sintetinį dažiklį E-128, kuris uždraustas naudoti dešrelių gamyboje. D.Domarkienė nurodė ir tuos produktus, kurie atitinka ženklinimo reikalavimams, kaip „Nemateko“ dešrelės, įmonės „Klaipėdos duona“ gaminiai, traškučiai. Todėl pirkėjams ji patarė atidžiau skaityti gaminių etiketes, nes yra duota teisė pasirinkti.

Pasidomėjus, ar tokia pat tvarka turi būti ženklinami ir prekybos centrų pagaminti kulinarijos gaminiai, inspektorė pabrėžė, kad reikalavimų privalu paisyti ir visų kulinarijos gaminių etiketėse turi būti nurodytos visos produktų sudedamosios dalys.

Ekologiškas ir natūralus – ne tas pats

Palangos VMVT maisto produktų inspektorė Birutė Mačernienė aptarė ekologinių produktų ženklinimą. Ekologiški produktai – tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus taisyklių reikalavimus. Inspektorės teigimu, juos auginant ir gaminant nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos, hormonai ar antibiotikai. Be to, jie nėra genetiškai modifikuoti. B.Mačernienė akcentavo, kad sąvokos „ekologiškas“ ir „natūralus“ negali būti sutapatinamos. Anot jos, ekologiškas produktas visada yra paženklintas etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija – ekologiško produkto sertifikavimo ženklas, gamintojo identifikacija. Tik sertifikuotas gamintojas, pasak inspektorės B.Mačernienės, turi teisę realizuoti savo produkciją.

Nuo 2009 metų Lietuvoje yra patvirtintas naujas ekologinių produktų ženklas. Be to, kaip sakė inspektorė, mūsų kurorte kai kuriuose prekybos centruose ar parduotuvių skyriuose jau yra siūlomi  ekologiniai gaminiai.