Goda Juocevičiūtė: eilinį kartą apginsiu Palangą be miesto savivaldybės ar verslininkų prašymo

"Delfi", 2022-07-21
Peržiūrėta
1672
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Goda Juocevičiūtė: eilinį kartą apginsiu Palangą be miesto savivaldybės ar verslininkų prašymo

Pagauta įkvėpimo, atsidaužiusi šonus Baltijos bangomis, savo feisbuko paskyroje pasidalinu naujais įspūdžiais apie Palangą, į kurią be jokių išimčių grįžtu kiekvieną vasarą jau daug metų iš eilės, ir galiu palyginti, kaip ji keičiasi. Negaila be jokio užsakymo ir be išankstinių suderinimų pareklamuoti tai, kas verta mūsų laiko ir uždirbtų pinigų. Tai štai – eilinį kartą apginsiu Palangą. Pabrėžiu – be šio miesto savivaldybės ar verslininkų prašymo. Mane gali papirkti ne klerkai, bet pati atmosfera.

Kur dingo buduliai?

Taigi, kiekvieną kartą, kai tik papasakoju, kas Palangoje yra gero ir gražaus, kai įrašą papuošiu vaizdingomis nuotraukomis, komentaruose Palangą užpuola pižonai arba šiaip vertybėse pasimetę žmogeliai, kuriems nuoširdžiai atrodo, jog peikti garsiausią Lietuvos pajūrio kurortą bei jo verslininkus yra būtina mada, ir jie galvoja taip: „Neduokdie, jei kas iššifruos, kad man bent truputį kažkas patinka Palangoje, tai pasirodysiu kaip paskutinis runkelis kroksakojis arba budulis“.

Paradoksas, bet panašu, jog tie, kurie paniškai baidosi šių etikečių ir sąmoningai pasirenka pozą Pa-langos nemėgti, patys greičiausiai tokie ir yra – runkeliai ir buduliai, tik bandantys maskuotis. Palanga vis labiau orientuojasi į kultūringą, intelektualią, labiau pasiturinčią publiką ir gali patenkinti daugiau nei tik pačius žemiausius, primityvius poreikius. Galbūt todėl iš ten buduliai ir dingę.

Kur jie išsikėlė, vienareikšmio atsakymo nėra. Gal tiesiog surimtėjo? Anksčiau, būdavo, jie kaip mašalai spiesdavosi kopose į gaujas. Ne vien jaunuoliai, bet ir šeimos su uošviais ir žentais. Suau-gusieji sugebėdavo visą dieną kepti pliaže, pliumpindami degtinę tiesiai iš kakliuko, o paskui butelį vėsindavo pakavoję smėlyje prie pat vandens, tuo metu jų neprižiūrimi mažieji atplaišos lakstydavo nuogi ir nepažįstamiesiems į akis pildavo smėlį arba žviegdavo pasimetę nuo girtaujančių tėvų ir jų draugelių tabūnų.

Domėjausi, gal šie dabar grūdasi Šventosios kolektyviniuose nameliuose? Šią vietą buduliai ir mėgdavo dėl masinių girtuoklysčių. Bet net ir ten jų nebematyti. Dabar tokie, matyt, galų gale paskaičiavo, kad trenktis į Lietuvos pajūrį, kai kuro kainos nebejuokingos, vien tik prisigerti neapsimoka.

Labiau prakutę turbūt vasarą bandomis čarteriniais reisais skrenda lydytis su smėliu ir asfaltu į Egiptą, į 54 laipsnių karštį su „all inclusive“, kad galėtų lakti iki žemės graibymo. Pradeda gerti jau lėktuve. Lėktuve per atgalinį skrydį ir baigia, jei nenulūžta anksčiau laiko.

Viskas, ką jie atsimena iš atostogų Šarm el Šeiche, - tai, kad „ten alkoholis įeina į bendrą kainą“ arba kad svaigieji gėrimai yra „žymiai pigesni nei Lietuvoje“, ir kad visą savaitę gulėjo prie baseino, kol negavo saulės smūgio ir „faraono ligos“, bet ir to kartais neatsimena, galų gale, koks skirtumas, nuo ko karščiavo ir vėmė, gal tik stiprios pagirios kankino.

Tokių keliautojų vaikai parsiveža paprastai tris prisiminimus, nei daugiau, nei mažiau, – kad buvo žiauriai karšta, kad dėl to nepakeliamo karščio lauke tiktokino viešbučio kambaryje, įsijungę kondicio-nierių, ir kad svirduliuojantys tėvai jiems leido maudytis baseine. Be to, po tokios kelionės jau galima girtis, jog „buvau Afrikoje“, ir visai nesvarbu, kad nė iki piramidžių nekilo mintis nušliaužti ar bent jau paėjėti apsidairyti už viešbučio teritorijos, tvojant pragariškai kaitrai.

Mokestis – už lietuviškų orų garantiją

 

Apskritai man niekas neįrodys, kad vasaros metu verta trenktis „atostogauti“ į pačius karščiausius kurortus. Tikromis atostogomis tos kančios ir rizikos sveikatai, patiriamos per alinantį karštį, niekaip nepavyksta pavadinti.

Man turėtų sumokėti, kad normalią lietuvišką šilumą su glostančiomis vėsos ir protarpinio lietaus akimirkomis išmainyčiau į dykumą – tiesiogine ar perkeltine prasme. Jei šilčiausiu metų laiku ir vykdavau į Viduržemio ar tolimesnes šalis, kur oro temperatūra pasiekia pavojingą ribą, tai tik maloniais darbo reikalais daryti reportažų ar išskirtine proga, kaip draugų vestuvės.

Viskam – savas laikas. Iki koroninių suvaržymų, kai pasaulis buvo laisvesnis ir žymiai stabilesnis, puoselėjau tradiciją skristi pailsėti ir pakeliauti į mylimą, neišsemiamą Turkiją, taip pat Graikijos salas ar kitas šilumą ir istorijos egzotiką derinančias šalis, tačiau ne bet kokiu metu, o prieš prasidedant arba pasibaigus vasaros sezonui, idealu - balandžio mėnesį arba spalio gale, o jei į Izraelį prie Negyvosios jūros, tai vasarį, bet ne vėliau. Tada šiuose temperamentingo peizažo kraštuose karštis būna gan pado-rus, išsižiojėlių minių mažiau, yra pakankamai jėgų važinėti, turistauti ir tyrinėti apylinkes.

Vasaros metu likusi Lietuvoje ir užsisakiusi apartamentus mūsų pajūryje, jaučiuosi taip, tarsi būčiau susimokėjusi būtent už normalaus oro garantą: jei ir užeina kaitra, tai paprastai kelioms dienoms ar savaitei ir nuo jos nespėjame pavargti, o jei lyja arba dangus debesuotas, tai bent jau aišku, kad galima bus daug ką nuveikti.

Poilsis – ne tik pliaže

Man patinka viešojoje erdvėje besikalantys daigai minties apie tai, kokią neadekvačią dramą lietuviui reiškia lietus per atostogas, atseit, jei lyja, tai laikyk, poilsis prarastas, pinigai nutėkšti į balą, vasara – veltui.

Kiek žmogus turi neturėti fantazijos ir išmonės, koks turi būti ribotas, jei jam atostogos asocijuojasi tik su vartymusi pliaže ir būtinai dar po atvira, spiginančia saule. Galiausiai ką tokio visą dieną reikia veikti ant to smėlio?

Man tai nepavyktų vien todėl, kad visada turiu darbo. Pamenu, be kompiuterio atostogauti pastarąjį kartą išvykau prieš trejus metus į Gruzijos kalnus. O kai vasaroju Lietuvoje, tai taip nebūna, kad išsi-kelčiau tikslą visiškai nedirbti.

Tarkim, nuspręsčiau porą savaičių Palangoje praleisti be nė menkiausios su darbais susijusios užduo-ties sau. Vis tiek būtų gaila ištisai skrudintis, žinant, kiek dar daugybę malonumų galima prisigalvoti. Pavyzdžiui, kai nelyja, su vaiku turime tradiciją prasieiti basomis tuščiais, laukiniais paplūdiniais ir jų aksominėmis kopomis Klaipėdos arba Šventosios link.

Abiem kryptimis galima važiuoti ir dviračiais, kadangi dviračių takai – puikūs, lygūs, o kelias palei jūrą – užburiantis. Ypač efektingas jis – į Nemirsetos ir Karklės pusę. Bene didžiausia staigmena šia-me švelniame maršrute – vienintelis toks visai šalia Baltijos jūros įsiterpęs natūralus, ledyninės kilmės Plocės, dar vadinamas Plaze, ežeras.

Vasarą jis yra tanki ir triukšminga migruojančių paukščių buveinė, tarsi jų hostelis su dideliu dormiu po atviru dangumi. Homo sapienso akims ir ausims – kaip „National Geography“ dokumentika, tik gyva. Čia laikinai įsikuria ir artistiškus ratus virš ežero klegėdami suka sparnuotieji, suskridę iš Altajaus ir kitų Eurazijos paribių, o rudeniop jie pakelia sparnus ir traukia į Briuselio pusę ar panašiai, žodžiu, Vakarų link. Kaip simboliška.

 

Nemokamas sportas ir joga

Palangoje sąlygos sportuoti lauke – idealios. Paprastai einu į Birutės parką. Jei nesinaudočiau Vilniuje rengiamų treniruočių įrašais ir jei paroje būtų daugiau laiko, tai išbandyčiau ir nemokamas, Palangos miesto savivaldybės finansuojamas mankštas ar jogos treniruotes. Jos parke prie rotondos, centro sta-dione, prie Palangos kurorto muziejaus ir kai kuriose kitose vietose vyksta kasdien. Tvarkaraščius be problemų rasite pasiguglinę arba feisbuko puslapiuose „Sveikatingumo treniruotės Palanga“ bei „Žmonės sportuoja“.

Per prasti orai žygiams, sportui, maudynėms jūroje? Dėl nemokamų renginių visą dieną galima būtų „kapoti“ į daugybę skirtingų dalių, ir tai dar tektų persiplėšti. Aišku, nebūtina taip draikytis ir draskytis, užtenka išsirinkti bent vieną sielai artimą renginį, ir prašom – kokybiška popietė.

Susitikimus su rašytojais, poetais rengia Palangos miesto viešoji biblioteka. Kai ten pristatinėjau savo ir Raimondo Dikčiaus knygą „Geografija transe“, salė buvo pilna, žmonės ištroškę tolių ir mistikos, patys per gyvenimą įveikę tūkstančius kilometrų – širdis dainavo nuo publikos žingeidumo ir klausimų. Po kelių dienų jau ir pati buvau tarp žiūrovų – klausiausi Tomo Venclovos eilių ir jo gyvenimo istorijų.

Bet, palaukit, dar yra Palangos vasaros skaitykla, kurioje irgi vyksta susitikimai su garsiais autoriais. Juos kuruoja Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Dar yra Kurhauzas, kur paprastai skamba lengvos arijos, tik klasikos koncertai jau dažniausiai būna mokami. Bet dedu daugtaškį, nes tai – ne pabaiga.

Muziejai – jie Palangoje įgiję naują kvėpavimą. Greta gerai žinomo visoms kartoms Gintaro muziejaus vertėtų paminėti J. Šliūpo, A. Mončio, Palangos kurorto muziejų, įsikūrusį buvusiame „Anapilyje“. Yra tik vienas „bet“. Vos kelioms dienoms į Palangą atvykę žmonės skundžiasi, kad vasaros sezono metu, per patį kultūrinimosi įkarštį, galėtų tie muziejai dirbti kasdien, be išeiginių.

Dar kokia daugybė vietų, tinkamų edukuotis ir grožėtis, aplink Palangą yra dvidešimties kilometrų spinduliu. Viena jų, visiškai nauja – parkas „Babilono sodai“ su sumažintomis garsiausių pasaulio statinių replikomis – nuo Eifelio bokšto iki Tadž Mahalo. O jau tvirtai įaugęs į pajūrio žemes – kerintis japoniškas sodas Kretingoje.

Kai svarbiausia – toletas

Pastebėjau tokią keistą tendenciją: lietuviai Palangą puola, dažniausiai išsitraukę užsilikusius, jau baigiančius apipelyti įspūdžius iš 1990-ųjų arba iš naujojo tūkstantmečio pradžios, nors dažniau išvis prisifantazuoja.

Mane labiausiai juokina Palangos kritikų legenda, esą ten trūksta vietų gamtiniams reikalams atlikti, esą vienintelių nemokamų būdelių yra šalia Jūratės ir Kastyčio paminklo. Tai labai specifiniai žmonės, nes svarbiausias kriterijus jiems, renkantis kurortą, yra toletai. Net ne tualetai, o, kaip patys rašo ar sako, toletai.

Jie (ne tualetai, o nepasitenkinę tautiečiai) vaizduoja didelius gamtinių reikalų atlikimo žinovus ir skleidžia, jog „visa Baltijos jūra primyžta“. Iš kur jie traukia nesąmonę, kad per visą Palangą yra vie-nas nemokamas tualetas, labai racionalaus paaiškinimo nėra. O kodėl įsitikinę, kad jūra skęsta šlapime ir gali į krantą išspjauti dar ir bjauresnių siurprizų, tai, matyt, išvadą daro iš savo pačių elgesio.

 

Neišsiugdžiusiems padoresnių įpročių darytojams norėčiau priminti, kad, visų pirma, visada tualetas bus poilsio namuose, viešbučio numeryje ar privačiuose apartamentuose, kuriuos užsisakysite. Net jei pasirinksite nakvoti kambaryje be vonios kambario, tai jis bus tame pačiame pastate ar aukšte. Bendras, bet bus, nesijaudinkite.

To klausimo, kur iš principo chaliavai pasinaudoti tualetu, taip nesureikšminu, tad gal ir ne visas veikiančias tupyklas su laisvu įėjimu užfiksavau. Bet jų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų jau neužtektų. Bent vienas nemokamas viešas tualetas miesto centre yra keli žingsniai nuo bažnyčios.

Taip pat pastebėjau, jog viešų nemokamų išviečių yra kas keli šimtai metrų tiek takuose palei jūrą, tiek prie jūros, žodžiu, kiekvienas sunumeruotas paplūdimys turi po eilę tualetų, svarbiausia – nemokamų, jei jau taip žeidžia tas pusė euro ar euras, kurį ekstremaliu atveju reikėtų palikti kavinėje nieko neužsisakant. Jei vis tiek unitazų jums maža ir vis maža, tada tai jau – ne kurorto, o šlapimo pūslės arba psichosomatinė problema.

Paaugliams per ramu

Kita įkyri Palangos legenda – kad joje triukšminga. Tiesą sakant, praeitais metais, kai lankiausi ir Ni-doje, porą naktų ilgai negalėjau užmigti dėl per visą marių pakrantę nuo hipsteriškų barų aidėjusių trinksmų ir bumbsėjimų. Jei būčiau nakvynės vietą pasirinkusi pušų tankynėje, įtariu, būtų buvę ramiau, bet tąsyk sau mintyse šaukiau: „Noriu išsimiegoti į Palangąąą!“

Iš tikro prie tų vietovių, į kurias veždavo tėvai „pagal kelialap“,į ir esame labiausiai emociškai prisirišę. Man Neringa – egzotiškas pasaulio pakraštys, jos charakteringą landšaftą prie marių arba per kopas esu peržygiavusi dešimtis kilometrų, ten jaučiuosi kaip keliautoja, kaip svečias, o Palangoje – sava, tad pastarąją ir geriau pažįstu iki smulkmenų.

Jau seniai įsikirtau, kad ten chroniškos kakofonijos židinys yra tik Basanavičiaus gatvė. Paėjus keliolika metrų toliau, nelieka jokios garsų makalynės. Bet ir Basankėje su naktiniais bumbčikais jau sukovota, iki vidurnakčio net ir kopų deivės Katunskytės ar Baltijos princo Cicino dainuškos aptyla.

Gan lyriškas popsas skamba toliau nuo pačio centro, pavyzdžiui, „Palangos Žuvėdroje“, „Vandenyje“, klube „Ramybė“, tačiau baigiasi šie koncertai apie 22 val. Jei būčiau paauglė, man Palanga pasirodytų per tyli, tūsai per trumpi.

Mitas ir tiesa apie spūstis

Dar viena paplitusi teorija apie Palangą – esą ten „žmonių grūstys“. Matyt, savo darbą atlieka ir, kasmet naujienų portaluose atnaujinamos antraštės „Palanga braška per siūles“, „Prie įvažiavimo į Palangą – milžiniškos automobilių spūstys“ ir panašios.

Yra net toks posakis: jei Vilniuje per mažai spūsties, rekomenduotina vykti į Palangą. Cha cha, koks sąmojis. Nors, turiu pripažinti, iš dalies tai tiesa. Bet tik su viena sąlyga - jei vaizduotė, kaip ir kur leisti laiką Palangoje, tokia ribota, kad neneša toliau nuo minėtosios Basanoškės ir patiltės, na, dar Vytauto gatvės gabaliuko prie bažnyčios.

Atraskite man per visą pasaulį bent vieną pajūrio kurorto sostinę, kur pagrindiniame bulvare ar pačioje komerciškiausioje gatvėje ir visai prie pat jos nebūtų žmonių. Nerasite. O jei rasite tuščią centrinę promenadą be būrių turistų arba prasilenksite su pavieniais praeiviais tarsi kokiais vaiduokliais, vadinasi, papuolėte į griežtą karantiną.

Šiaip, žinokite, esant normaliam gyvenimui, bet kokio miesto centras būna pilnas, išskyrus tuos Lietuvos, taip pat sesės Latvijos miestelius, iš kurių per pastaruosius trisdešimt metų išemigravo į užsienius po 80 proc. gyventojų.

Atskleisiu paslaptį apie Palangą: atostogautojai išsisklaido, praretėja keli šimtai metrų nuo Basanaviči-aus gatvės. O šią vasarą - jų dar mažiau nei ankstesniais metais, kai dėl covido apribojimų didesnė tau-tos dalis turėjo išsitekti nekirtusi šalies sienos.

Jei įsivaizduotume, kad Palanga perpus perskelta, tai man labiau patinka ne ta plikoji dalis į Žvejų gatvės pusę, o žalioji link Gintaro muziejaus su senų medžių ševeliūromis ir amžinu pušų pavėsiu.

Ten pūpso patys stilingiausi kotedžiniai namai su veliukso langais, labai derantys prie vietinės žalu-mos. Jie numuša mitą, kad jei pastatas naujos statybos, tai būtinai baisus ir neskoningas. Aišku, yra ir architektūrinių keverzonių, primenančių nevykusius garažus ar per klaidą ant žemės atsidūrusį konteinerio tipo kvadratą (vienas toks užgriozdinęs Birutės alėjos pakraštį prie pat takelio į kopas), bet jų – ne tiek ir daug.

Po truputį mažėja tarybinių betono „gabalų“ ir raudonų plytų griozdų, kuriuos dvasia jau apleidusi. Tačiau tuščia vieta, jei ji yra brangi, laisva ir apleista ilgai nebūna. Dar stūkso vienas kitas voratinkliais apėjęs mūrinis namas ar apkrautu sandėliu virstantis sukniubęs, dilgėlynų juosiamas medinukas, bet paprastai kitais metais atvykus, tą pačią vietą pažinti jau sunku.

Siela džiūgauja, matant vidinius kiemus, kurie primena botanikos sodus. Kuklesnius medinius namelius iš ankstesnio šimtmečio, kurie įtraukti į paveldą ar šeimininkų rūpesčiu labai prižiūrimi, puošia atnaujintos „karpytos“ verandos ir balkonai. Oranžerijos ir terasos padabintos gėlėmis ir žiedų girliandomis.

Bet kadangi net per atstumą jaučiu, kaip toliau kaistate ir keikiate Palangą už jos kainas ir virkau-jančius verslininkus, kaip lyginate atostogų kainą čia ir Balio saloje, tai kitoje dalyje pažadu ir pinigų temą.

Goda Juocevičiūtė

DELFI

Foto: DELFI / Orestas Gurevičius

 

Jūsų komentaras:

kaimynas 2022-07-27 07:28 (IP: 172.70.250.139)
kitu gatviu nerandat? eikit i zveju gatve,eikit i birutes gatve,vytauto gatve kestucio. pilna ramiu graziu vietu.ysikandot i ta basanke ir negalit pamirsti.gal jus basankei padare ir gimet kad neina jum pamirsti? basanke ir yra basamke tusu vieta.ir tai normalu.

Nesamone 2022-07-21 21:24 ([email protected] / IP: 172.70.251.6)
Kaip klubas Malibu Basanavičiaus 16 Palanga gali po 24:00 terasoje leisti garsiai muzika. Kam tos triukšmo tvarkos taisyklės galioja tik gatvės muzikantams . Nereikia pasakų sekti kad dėl triukšmo viskas tvarkoje gal kabinete prie kompiuterio rašant straipsnius nebent.

Nesamone 2022-07-21 21:19 ([email protected] / IP: 172.70.251.6)
Atvykit adresu Basanavičiaus 16 Palangą 5:00 ir pažiūrėkit kaip tyliai groja muzika ir kokie garsai sklinda iš susirinkusios jaunimo prie įėjimo į klubą Salūnas.Gal nusiimkim rožinius akinius ir darykime tvarką. Net policija į iškvietimą 112 adresu Basanavičiaus 16 Palanga nesivargina važiuoti

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės administracijai pavyko įrodyti, kad smėlis vis dėlto yra išmatuojamas, ir taip sutaupyti nepagrįstai reikalaujamus beveik 650 tūkstančių eurų bei apginti viešąjį interesą“, – kurortui palankiais teismo verdiktais džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 ir 12 dalimis, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu, 47.1 ir 48.1 punktais, sušaukiu 10-ojo šaukimo Palangos miesto...



Balandžio mėnesiui einant į pabaigą nemaža dalis šalies gyventojų jau suplanavę, kaip leis savo vasaros atostogas.


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 1 punktu (su vėlesniais pakeitimais), 34 ir 116.1...


Pagauta įkvėpimo, atsidaužiusi šonus Baltijos bangomis, savo feisbuko paskyroje pasidalinu naujais įspūdžiais apie Palangą, į kurią be jokių išimčių grįžtu kiekvieną vasarą jau daug metų iš eilės, ir galiu palyginti, kaip ji keičiasi. Negaila be jokio užsakymo ir be išankstinių suderinimų pareklamuoti tai, kas verta mūsų laiko ir uždirbtų pinigų. Tai štai – eilinį kartą apginsiu Palangą....


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aleksandro Jokūbausko, buvusio Palangos miesto Tarybos nario, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo...


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 1 punktu (su vėlesniais pakeitimais), 34 ir...


Atsižvelgiant į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos orų prognozes, pasirašytas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl šildymo sezono pabaigos Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nustatyta 2020–2021 metų šildymo sezono Palangos miesto savivaldybės teritorijoje pabaiga – 2021 m. gegužės 6 d.


Palangos miesto savivaldybės taryba vakar vienbalsiai dar kartą pasisakė prieš verslininkų užmojus naikinti žaliuosius miesto plotus – panaikino žemės sklypo J. Simpsono g. 21 detaliojo plano koncepciją bei vienbalsiai apsisprendė netvirtinti minėto detaliojo plano, taip apgindami Palangos bendruomenės interesus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius