Kurorto savivaldybės ir verslininkų kova dėl smėlio baigėsi: „Laimėta sunki byla“

Palangos miesto savivaldybės administracijai pavyko įrodyti, kad smėlis vis dėlto yra išmatuojamas, ir taip sutaupyti nepagrįstai reikalaujamus beveik 650 tūkstančių eurų bei apginti viešąjį interesą“, – kurortui palankiais teismo verdiktais džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Dviguba pergalė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ ir tarptautinės Belgijos bendrovės „Jan De Nul N. V.“ apeliacinį skundą.

Juo prašyta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Tačiau aukštesnės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo verdiktą, palankų Palangos miesto savivaldybei, paliko iš esmės nepakeistą.

Papildomų pinigų negavo

„MT Group“ ir „Jan De Nul N. V.“ iš Palangos miesto savivaldybės bandė prisiteisti 607 775,69 Eur, 21 879,92 Eur dydžio delspinigius ir 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Verslininkų teigimu, tiek kurortas jiems liko skolingas už paplūdimių papildymą smėliu. 

Neva jo pliažuose teko išpilti daugiau nei planuota, tad su Savivaldybe pasirašytoje sutartyje fiksuota 3 051 825,70 Eur (su PVM) kaina pasirodė esanti per maža. 

Du teismus pralaimėjusioms bendrovėms pavyko tik sumažinti Palangos miesto savivaldybės administracijos patirtų išlaidų atlyginimą. 

Pirmosios instancijos teismas nurodė lygiomis dalimis sumokėti 41 628,59 Eur. 

Ši suma sumažinta iki 18 tūks. Eur. Tačiau prisidėjo 2 532,26 Eur už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme. 

Pliažai paplatėjo 

Pasak Š. Vaitkaus, poilsiautojai ir palangiškiai jau keturias vasaras džiaugiasi beveik 70 metrų paplatėjusiais centrinių pliažų lankomiausiais ruožais. 

Pirkimą dėl centrinių paplūdimių papildymo smėliu kurorto Savivaldybė vykdė 2019 m. lapkritį. 

Su jį laimėjusiomis bendrovėmis „MT Group“ ir „Jan De Nul N. V.“ sutarta, jog dirbtinai atvežtiniu smėliu bus papildyti kranto ruožai nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (ilgis – 1,68 km) ir nuo jūros tilto iki Rąžės upės žiočių (ilgis – 0,7 km). 

Techninis pirkimo projektas numatė 180 tūkst. kub./m orientacinį smėlio poreikį ir iki 15 proc. smėlio kiekio padidėjimą, iš viso 207 tūkst. kub./m. 

Smėlis paplūdimiams atkurti plukdytas iš Baltijos jūros, Preilos-Juodkrantės šiaurinio poligono. Šioje vietoje dugno smėlis yra artimas esančiam Palangos kranto zonoje.

„Jan De Nul N. V.“ žemsiurbė smėlį kasė iš jūros dugno, plukdė jį į priekrantę, iš kurios jis specialiai nutiestu vamzdžiu pasiekdavo kurorto paplūdimius. Krante „MT Group“ darbuotojai su technika smėlį lygino. „2020-ųjų pavasarį džiaugėmės paplūdimiuose pradėtais darbais. Mums labai svarbu stabdyti krantų eroziją ir išsaugoti Palangos pliažus. 

Tačiau praėjus kuriam laikui nuo darbų pradžios rangovas pareiškė, kad pirkimo dokumentuose numatyto smėlio kiekio paplūdimiams paplatinti nepakaks. Vėliau sulaukėme netikėtos staigmenos. Užbaigus paplūdimių pildymą smėliu, rangovas pateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir nurodė, jog Palangos pajūryje buvo supilta 273,4 tūkst. kub. metrų atvežtinio smėlio, arba per 66 tūkst. kub. metrų daugiau, nei buvo numatyta sutartyje“, – prisiminė Š. Vaitkus. 

Teko skaičiuoti 

Palangos miesto savivaldybei atsisakius sumokėti už tai, kas nenumatyta sutartyje, bendrovės kreipėsi į teismą. 

Aplinkos projektų valdymo agentūros tarpininkavimas sprendžiant ginčą bylinėjimosi išvengti nepadėjo. 

Įmonės savo ieškinį grindė tuo, kad neva organizuoti 32 smėlio plukdymai laivu, o paplūdimiams papildyti sunaudoto smėlio kiekis apskaitytas pagal sertifikuotas laivo lenteles. 

Savivaldybė gynėsi, jog toks smėlio apskaičiavimo metodas nebuvo numatytas darbų sutartyje. 

Darbus užbaigęs rangovas turėjo pateikti jų įvykdymą patvirtinančią išpildomąją geodezinę dokumentaciją, iš kurios būtų galima nustatyti išpilto smėlio kiekį. 

Pasak Palangos mero, teismui teko spręsti, kas yra teisus – rangovas, kuris smėlį skaičiavo laivuose, ar užsakovas, smėlio kiekį matavęs krante, paplūdimiuose. Ir kiek to atvežtinio smėlio apskritai buvo. 

Siekdamas tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą, Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi ne tik bylos duomenimis, liudytojų parodymais, bet į pagalbą pasitelkė ir nepriklausomą ekspertą. 

„Neminėsiu daugybės skaičių ir skaičiavimų, o jų byloje yra tikrai labai daug, tačiau tiek eksperto, tiek teismo galutinė išvada buvo palanki Savivaldybei – smėlio Palangos paplūdimiuose neišpilta daugiau, nei specialistai numatė rengdami pirkimo techninį projektą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog rangovas neinicijavo veiksmų dėl papildomų darbų pirkimo ir sutarties peržiūrėjimo“, – teigiamai Temidės verdiktą įvertino Š. Vaitkus. 

Palangos paplūdimiai smėliu už milijonus eurų dirbtinai pildyti ne kartą. Pirmą kartą tai padaryta 2006 metais. 

Tada sunkvežimiais atvežtas paprasčiausiame karjere iškastas smėlis. Poilsiautojams jis nepatiko, nes jame buvo daug įvairiausių akmenukų, o pats smėlis labai dulkėjo. 

Todėl vėliau smėlį pradėta kasti iš Baltijos jūros dugno. 

Mokslininkų teigimu, smėlio pylimas į audros talžomus Palangos paplūdimius yra vienintelė alternatyva, siekiant juos išsaugoti tokius, kokie jie dabar yra.

“Vakarų ekspresas”

Darius Čiužauskas