Jonas Pirožnikas: „Gyvybė yra viena ir pinigais ar įspūdžiais jūroje ji neįvertinama“ (FOTO GALERIJA)

Šis gelbėjimo sezonas Jonui Pirožnikui, Palangos paplūdimio gelbėtojų tarnybos vadovui, jau – 17-as. Ar jis yra kitoks? „Nebūna man vienodų sezonų. Natūralu: kiekvienais metais apie 70-80 procentų gelbėtojų yra naujokai. O kai yra naujokų, daug ką reikia pradėti nuo nulio – juos tinkamai apmokyti, motyvuoti“, – „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, sakė jau legendinis didžiausio šalies kurorto gelbėtojų vadas.

– Ar poilsiautojai per tiek metų pasikeitė Palangos paplūdimyje?

– Taip. Ir gerokai. Žmonės tapo sąmoningesni, atsakingesni. Žinoma, sąmoningumo per daug nebus. Akivaizdžiai mažiau alkoholio sunaudojama paplūdimyje. O tie, kurie atsineša jo, tampa gudresni ir išmoningesni – pavyzdžiui, supila į vaisvandenių buteliukus. Aišku, atsivėrus sienoms, visi lietuviai pasikeitė, tapo kultūringesni – tą ir mes stebime.

– Kokios naujos technikos šiemet sulaukėte?

– Šiemet ją papildė labai galingas džipas, dronas, kuris pajėgus iš vandens į krantą tempti žmogų iki 50 kilogramų. Bet kadangi stambus žmogus vandeny jį gali nuskandinti, atliekame kai kuriuos techninius jo patobulinimus, kad taip neatsitiktų. 

– Kiek turite gelbėtojų mums kalbantis birželio pabaigoje? Ir kiek jų bus sezono piko metu – liepą?

– Dabar jų turime 46, piko metu bus šiek tiek per 60 – dabar jie yra mūsų rezerve. Net kai visų gelbėtojų mums nereikia, jie nesėdi rankų sudėję – treniruojasi, bėga krosą, imituoja skęstančiųjų gelbėjimo operaciją.

– Kokia yra didelė, bet neišspręsta gelbėtojų problema?

– Pravažiavimo. Kai paplūdimy labai daug žmonių, pravažiuoti mašina praktiškai neįmanoma.

– Ar pasamdyti gerą gelbėtoją dėl prastesnio jaunuolių fizinio pasirengimo ir mažesnės motyvacijos tampa jums sunkiau?

– Tai – tiesa. Bet kita medalio pusė: gelbėtojai, išdirbę Palangos gelbėjimo stoty dvejus ar trejus metus, sutvirtėja fiziškai, gauna didelę gyvenimo patirties pamoką. Jie gauna europinius gelbėtojų pažymėjimus – taip, kaip vairuotojai gauna teises, išlaikę egzaminus. Kai kurie mūsų vaikinai sėkmingai dirba gelbėtojais dideliuose Europos kurortuose, Amerikoje.

– Kokia yra vidutinė paplūdimio gelbėtojo alga Palangoje?

– 800 eurų į rankas.

– Ar šiemet taip pat turėsite aptvertą ruožą priešais centrinę gelbėjimo stotį, kuriame bus galima maudytis bet kokiu oru?

– Taip, toks jis ir vėl yra.

– Kokie yra jūsų pagrindiniai patarimai kiekvienam?

– Gyvybė yra viena ir pinigais ar įspūdžiais jūroje neįvertinama. Saugokite ją! Saugokite save ir savo artimuosius. Patarčiau žmonėms įsigyti ir į paplūdimį atsinešti gelbėjimo liemenę – su ja nenuskęsite. Paplūdimyje vilkėkite kepuraites nuo saulės, gurkšnokite vandenį, kad išvengtumėte dehidratacijos ir saulės smūgio. Į jūrą ne šokti stačia galva, o pirmiausia apsišlapinti. Patekus į duobę nepanikuoti – sustabdyti kvėpavimą, išpūsti į burną pakliuvusį vandenį, panerti arba kelis metrus praeiti. Duobės dažniausiai nebūna labai didelės. Žinoma, klausyti gelbėtojų nurodymų.

Gelbėtoja Monika:

Mano tėtis yra gelbėtojų rėmėjas, ir aš kartu su juo beveik kiekvieną vasarą čia atvažiuodavau. Tėtis ir Jonas (Pirožnikas – aut. past.) man pasiūlė padirbėti gelbėtoja, ir aš sutikau. Esu iš Šiaulių. Dirbti Palangos gelbėjimo stoty man labai patinka – puikus gelbėtojų kolektyvas, viršininkas Jonas – griežtas, bet teisingas. Jaučiu, kad ir pati čia sutvirtėsiu – ir fiziškai, ir dvasiškai. Laimei, didesnių nelaimių čia kol kas nebuvo.

Vyr. gelbėtojas Kajus:

Per metus Palangos gelbėjimo tarnyboje pakilau karjeros laipteliais: tapau vadovo pavaduotoju, esu atsakingas už darbuotojų gerą savijautą ir komunikaciją. Neabejoju, kad įgysiu labai tinkamos praktikos studijoms Vilniuje, kur studijuoju tarptautinį verslą ir komunikacijas. Lyderystės praktika man – labai svarbi. Džiaugiuosi, kad čia, Palangos gelbėjimo tarnyboje, jos gausiu.

Karolis, vyriausias gelbėtojas:

Esu iš Šiaulių rajono, bet gimnaziją ir sporto mokyklą baigiau Kėdainiuose, buvau futbolo žaidėjas. Man šis sezonas Palangos gelbėjimo stoty – jau ketvirtas. Mano patarimas visiems toks: saugoti save, paplūdimy nevartoti alkoholio, prižiūrėti vaikus, ligotiems žmonėms riboti savo laiką saulėje ir vandeny. Išvydus raudoną vėliavą, nesimaudyti. 

Laimono Tamošiūno nuotr.