Kas kaltas, jei paauglys sako, kad jo niekas nesupranta?
 
    „Jie niekada manęs nesistengia suprasti, viskas, ką darau yra blogai. Kad ir kaip apsirengčiau – niekada neįtiksiu, nepatinka mano draugai, pyksta, kai namo grįžtu pusvalandžiu vėliau nei susitarėm. Kartais jaučiuosi, jog gyvenčiau kažkokiame kalėjime, jie niekada niekur nenori manęs išleisti”, – taip apie savo tėvus kalba penkiolikametė Kristina.
Tačiau tėvai kitaip galvoja. Jiems atrodo, kad yra labiau subrendę, turi daugiau patirties, todėl įsitikinę, kad visada yra teisūs. Jiems rūpi jų atžalos, todėl kiekviename žingsnyje bando kontroliuoti ir apsaugoti.
Įsijungia loginis mąstymas
Dažnai dėl nesusikalbėjimo suaugusieji yra linkę kaltinti sudėtingą paauglystės periodą. „Et, gi paauglystė. Visąlaik jie šiaušiasi ir priešgyniauja”, – numoja ranka jie.
„Tai yra visiška teisybė. Suaugusieji nesistengia suprasti, užmeta viską ant paauglystės periodo konfliktiškumo. O paaugliai jaučiasi, kad jų niekas negirdi”, – „Palangos tiltui” kalbėjo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Anot jo, paauglystė yra labai sudėtingas laikotarpis, kuris paliečia abi puses – ir jaunuolius, ir suaugusius. Vaiko ir paauglio pasauliai yra labai skirtingi. Vaikystėje besąlygiškai paklūstama tėvų norams, reikalavimams, mano, kad suaugusieji viską žino geriau. Bet vėliau, pereidami į paauglystės periodą, suvokia, kad vyresnieji ne visada teisūs, todėl pradeda priešintis.
„Jaunuolis pradėjo mąstyti, įsijungia loginis mąstymas. Suaugę yra pratę, kad jiems paklustų, jau reikia pradėti aiškinti, argumentuoti. Taip prasideda nesutarimai, konfliktai. Erzintis pradeda abi pusės. Taip pat abi pusės ir mokosi vieni iš kitų”, – teigė L.Slušnys.
Nelaiko suaugusiais
Pasak psichiatro, tėvai nėra pratę su savo vaiku kalbėtis kaip su suaugusiu. Tik pasibaigus paauglystės periodui, konfliktai aprimsta.
„Ką galima patarti suaugusiems – tai tik klausytis ir klausytis. Išgirsti, o ne tik reikalauti. Dažnai suaugusieji ir tarpusavyje nemoka bendrauti”, – komentavo L.Slušnys.
Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Iki paauglystės vaiko „aš” yra susiliejęs su tėvais. O paauglys pradeda galvoti jau savarankiškai. Paaugliui sunku apibrėžti savo norus, todėl jis labai nori sužinoti, ką apie jį galvoja kiti.
Naujai suvokti mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į kitų.
Daugelis suaugusių žmonių atsiskleidžia ir pasitiki tik artimaisiais, o su draugais juos sieja labiau bendri interesai. Paauglys visus santykius pradeda ieškodamas visiško pasitikėjimo.
Taip pat paauglys labai bijo prarasti save, prisiderinęs prie kitų gali pradėti jausti, kad dingsta jo asmenybė. Kai žmogus ima suvokti savo mintis ir bruožus, jis pradeda matyti savo ir kitų žmonių, o ypač tėvų, skirtumus. Jis pradeda jausti, kad jo niekas nesupranta. Tada jis susipažįsta su vienatvės jausmu.
Tad neretai vienatvę išgyvenantis paauglys draugu dažnai renkasi dienoraštį.
Dažniau pasako „ne”
Paaugliai linkę save nuvertinti, laikyti netobulais. Norėdamas suvokti, kaip jaučiasi paauglys, suaugusiems vertėtų save pastatyti į tokį gyvenimo periodą, kai buvo didelių pokyčių. Tarkime, vedybos, darbo keitimas. Keičiantis gyvenimui, dažnai žmogus jaučiasi pažeidžiamas, silpnas, turi priimti svarbius sprendimus.
Paaugliai ypač jautriai reaguoja dėl savo išvaizdos, jie pradeda save menkinti, atrodo, kad yra patys sau negražūs.
Savo vertę jie bando pakelti ir nepaklūstant suaugusiesiems, jie dažniau prieštarauja, nei sutinka. Iš jo lūpų vis dažniau pasigirsta žodis „ne“.
Kai tėvai linkę versti vaiką paklusti, šis pajunta, kad paklusęs reikalavimams gali visiškai prarasti savo asmenybę. Psichologai teigia, kad tėvai kur kas lengviau pakeltų vaikų prieštaravimus, jei suprastų, kokio tvirtumo reikia norint prieštarauti. Vaikas, kuris išdrįsta maištauti, turi jaustis mylimas.
Lydi vienatvė
Anot psichiatro L.Slušnio, paauglystės periodui įtakos turi ir fiziologiniai pokyčiai. Greitas fizinis brendimas – visi psichiniai procesai tampa tarsi per daug sujaudinti, todėl jiems sunkiau būti atsakingiems už savo jausmus.
Paauglys paklaustas dažnai atsako „nežinau”. Jie bijo parodyti savo jausmus.
Suaugusieji ne visada jaučia, kokia didelė paauglių vienatvė. Paaugliai gali nugrimzti į depresiją, nebesugeba bendrauti su draugais, bijo viso pasaulio.
Vaikai jaučiasi vieniši ir galvoja, kad jų tėvai niekada taip nesijautė. Suaugusiojo pasaulis jau nusistovėjęs, o paauglys nuolat juda, jo gyvenime yra netvarka ir chaosas, prieštaravimai. Vieną minutę jis gali pasakyti tai, kas kitą minutę bus visiškai priešingai mąstoma.
Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ir patiems reikėtų savas problemas išspręsti, o ne kontroliuoti vaikus, kažką jiems įrodinėti.
Dažnai dėl blogo paauglių elgesio tėvai linkę kaltinti įsitraukimą į asocialias grupes, pačius draugus. Bet paauglys ieško bet kokio priėmimo, kai jaučiasi neįvertintas šeimoje.
Svarbūs ir mokytojai
Svarbūs yra paauglių santykiai ir su mokytojais. Neretai vaikai su mokytojais elgiasi kaip su savo tėvais, nori įrodyti, kad jau yra suaugę.
Mokytojai taip pat linkę auklėti vaikus kaip savus: draudžia kramtyti gumą, papriekaištauja, jei apykaklė netvarkingai išsikišusi, kad kalba valgydami.
Suaugusių žmonių pagalba labai reikalinga bandant surasti pusiausvyrą tarp asmeninių ir bendrų interesų, kuriant savo ateitį. Suaugusieji gali padėti paaugliui suprasti kitus žmones. Paaugliai labai vertina tai, kad suaugusieji jiems atskleidžia savo patirtį ir jausmus. Suaugusieji turėtų dažniau pasakyti „atleisk”.
Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Jūratę Radzevičiūtę, nekilnojamo turto (NT) brokerę, sutikau Palangoje 2013 metų rudenį – ji buvo neseniai pradėjusi dirbti vieno ambicingo kurorto NT vystytojo rinkodaros ir pardavimų vadove. Priminus tai, Jūratė šypsojosi: „Patirties Palangoje įgavau milžiniškos.“ Nors Jūratė dabar dirba su baldais ir interjero detalėmis, „viso gero” nekilnojamajam turtui ji nepasakė. Atvirkščiai: pamilusi...
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Palangos sielovadininkas Kęstutis Balčiūnas: „Man labiau rūpi žmonės, o ne kosmosas. Dievas yra Meilė, ir viskas tuo pasakyta“
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 03 05 | Rubrika: Miestas
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas – kurorto sielovadininkas, kurio surūgusio niekas niekada nematė. Jis džiaugiasi, kad šiais metais „įstrigusios“ parapijos namų statybos pasistūmėjo į priekį. „Tų geradarių – ne vienas. Už juos meldžiamės ir dėkojame Dievui“, – sakė K. Balčiūnas, mielai sutikęs atsakyti į žurnalo „Lietuvos pajūris“, laikraščio...
Buvęs Būtingės naftos terminalo vadybininkas, nepanoręs skelbti savo pavardės, sakė PT, kad dėl inicidento, tikėtina, kaltas "kovidas" ir karantinas ir Orlen Lietuva taupymo režimas. " Jeigu anksčiau prie (naftos produktų) vamzdžių dirbo trys žmonės, dabar taupo - dirba vienas žmogus." "Ką tik savivaldybė gavo pranešimą, jog Būtingės terminale nutrūko žarna...
Į pajūrį negausiai traukiantys lietuviai turi žinutę: jei nepatinka Palanga – esate išlepę
"Palangos tilto" redakcija, 2020 06 16 | Rubrika: Miestas
Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.
Irena Kvedarienė: „Viską darau savo malonumui“
2018 09 06 | Rubrika: Kultūra
Tautodailininkės Irenos Kvedarienės pomėgis medžio raižiniams, kaip ir daugelis kitų dalykų, kuriuos ji gyvenime surado, yra neatsitiktinis. Šiandien moteris taip pat savęs neįsivaizduoja be dainos, šokio, bendravimo su žmonėmis, savo sodo, naujai atrasto pomėgio – audimo, poezijos. Už tai, kuo ji šiandien gyvena – dėkinga Aukščiausiajam, nes...
„Tele2“ sprendimas padės tėvams kontroliuoti vaikų išlaidas
2018 03 29 | Rubrika: Verslas pinigai
Vis daugiau tėvų nori ne tik stebėti, ką jų atžalos veikia internete, bet ir turėti galimybę kontroliuoti jų veiksmus. Atsižvelgdama į tai, mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ patobulino savo savitarnos programėlę – nuo šiol tėvai tiesiog savo telefonuose galės tikrinti ir valdyti vaikų išlaidas.
„Kaip norvegai iš manęs pagrobė mano vaiką, taip aš jį susigrąžinau“ 1
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 02 09 | Rubrika: Miestas
Šiandien, išgirdus apie Norvegijoje atimtus lietuvių vaikus, ne vienas baisisi nežmonišku Norvegijos vaikų tarnybų elgesiu. Nors norvegai tvirtina, jog mažųjų tėvai patys kalti, kad netenka savo atžalų, bet palangiškės Loretos Daškevičės siaubinga asmeninė patirtis byloja ką kita. „Kol pati nesusidūriau su norvegų vaikų tarnybomis, pati tvirtai...
Kas kaltas, jei paauglys sako, kad jo niekas nesupranta?
Gina KUBILIŪTĖ, 2012 07 09 | Rubrika: Miestas
„Jie niekada manęs nesistengia suprasti, viskas, ką darau yra blogai. Kad ir kaip apsirengčiau – niekada neįtiksiu, nepatinka mano draugai, pyksta, kai namo grįžtu pusvalandžiu vėliau nei susitarėm. Kartais jaučiuosi, jog gyvenčiau kažkokiame kalėjime, jie niekada niekur nenori manęs išleisti”, – taip apie savo tėvus kalba penkiolikametė Kristina. Tačiau...
Žargonas ir slengas – blogai, bet sunku be jų išsiversti 1
Viktorija ŠIMKUTĖ, 2012 06 21 | Rubrika: Jūros vaikai
Jaunimas iš visuomenės išsiskiria ne tik savo beribe drąsa, noru imtis pačių netikėčiausių idėjų ar šokiruojančiu aprangos stiliumi, bet ir kalba, kuri dažnai susilaukia aplinkinių nepasitenkinimo. Tačiau, labai sunku paaiškinti, kodėl jauni žmonės net nesistengia kalbėti taisyklinga kalba ir į jų kalbą toliau veržiasi įvairūs posakiai, žodžiai, vadinami...

 
         
         
         
        
 
         
         
         
         
         
         
         
         
        