Kopenhagoje „zuikį“ studentą atleido nuo 380 litų baudos, nes įrodė, kad neturi jai pinigų

Haroldas PATAŠIUS, 2011-01-11
Peržiūrėta
1810
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Praėjusiais metais baigęs Palangos senąją gimnaziją, palangiškis Evaldas Pumpulis nutarė išmėginti savo jėgas bei  protą studijuojant (ne studentaujant!) Danijoje. Vaikinas Kopenhagoje studijuoja marketingą ir verslo vadybą. Po keturių mėnesių mokslų, kuriuos lydėjo ilgesys gimtiems namams ir miestui, pirmakursis studentas grįžo trumpam kalėdinių atostogų į Palangą. Jis mielai sutiko atsakyti į „O man ne dzin“ bendraautoriaus klausimus.

 

 

Kaip į galvą šovė  mintis studijuoti svetur?

Tokia mintis man atėjo, kai buvau 16 metų.  Draugas  labai domėjosi studijų užsienyje galimybėmis, daug skaitė, o kadangi mes buvome geriausi draugai, neišvengiamai apie tai ir pasišnekėdavome.

 

Ar vienas, be draugų palaikymo  būtum pasiryžęs tokiam dalykui?

 Manau, kad taip. Į tą pačią akademiją Danijoje įstojome tik mes du.  Kai sužinojau, kad  daugelio mano draugų į Danijos universitetus ir akademijas nepriėmė, net truputį nustebau.

 

Ar nuvykęs į Daniją nesigailėjai dėl savo pasirinkimo? 

 Tiesą sakant, pirmą dieną gailėjausi. Pirmą dieną kankino mintis: „Ką aš čia veikiu, juk galėčiau ramiai sau mokytis Vilniuje... O dabar sėdžiu Danijoje, Kopenhagos centre ant suoliuko, ir nežinau, kur šiąnakt miegosiu..“  Pirmąją naktį nakvojau jaunimo viešbutyje – pigiausioje vietoje, kokią tik sugebėjau rasti, mokėjau 30 litų už naktį.

 

Kaip  tavo tėvai, draugai  reagavo į tavo norą išvažiuoti mokytis svetur?  Ar nebandė tavęs atkalbėti nuo tokios minties?

Iš pradžių galvojau,  kad tėvai sureaguos visai kitaip. Turiu omeny: „Sakys: „Nevažiuok, pasilik Lietuvoje, čia viskas  bus daug paprasčiau...“ Žodžiu, maniau, kad nenorės išleisti, bet kai išreiškiau norą mokytis užsienyje, jie šią žinią  sutiko ramiai. „Važiuok ten, kur tau pačiam geriau“,- sakė man tėvai.   Draugai taipogi net nesistengė manęs atkalbėti, nes  dauguma jų norėjo patys išvykti mokytis į užsienio šalis.

 

Ar ten, Danijoje, jaunimas stipriai skiriasi nuo Lietuvos  jaunimo?

Ganėtinai skiriasi. Visų pirma, jie visiškai nesijaučia išskirtiniai ar „pasikėlę“. Danai kartu su  visais europiečiais nesijaučia nė kiek išskirtiniai.  Kadangi mes esame jų šalyje, nemokame jų kalbos, jie turėtų  teisę  jaustis pranašesni už mus, bet taip nėra. Arba jie to neparodo. Antra, jiems visiškai nesvarbu, kas ir ką apie juos mano.  Jaunimas  ten visiškai nekompleksuotas.  Jie daro tai, ką  nori ir kaip jiems atrodo geriausia.  Gyvendamas Lietuvoje pastebėjau, kad jaunimas čia, nusipirkę, naują telefoną ar kompiuterį, puola girtis  ir reklamuotis. Danijoje tas paprasčiausiai niekam neįdomu.  Svarbiausia ten:  Kas esi ir ką sugebi, o ne kokius daiktus turi.

 

Kaip tau sekasi bendrauti, ar jau turi ten bendraamžių draugų? 

 Savaime suprantama, kad jau susiradau draugų.  Visi mano bendramoksliai yra be galo draugiški, mėgstantys bendrauti žmonės. Su jais visiškai nesunku surasti bendrą kalbą. Žinoma, išryškėja ir kultūrų skirtumai, kadangi ten susirinko žmonės iš visos Europos, Kinijos, net Nepalo ir daugybės kitų  šalių.

 

Na gerai, iš pirmo žvilgsnio žvelgiant gyvenimas ten - tikra pasaka.  Ar ten yra ir blogų dalykų?

Danijoje viskas labai brangu. Labai didelės baudos už važiavimą  viešuoju transportu be bilieto.  Teko kartą net gauti baudą – 380 litų. Danijoje studentams, kurie neturi pajamų šaltinio ir yra tarptautiniai studentai, leidžiama  parašyti laišką ir atsiprašyti traukinių stoties operatorių,  paaiškinti kokia buvo situacija, ir galimas daiktas, kad būsite atleisti nuo baudos.  Aš nieko nelaukdamas parašiau laišką ir mane atleido nuo baudos!

 

Ar galėtume prisiminti, kaip tave pagavo važiuojant „zuikiu“?

Stotyje išlipau iš traukinio  ir prie  visų išėjimų stovėjo bent po šešis kontrolierius. Reidas!  Tikrino jie visus iš eilės, ir žinoma, be bilieto buvau ne aš vienas.  Važiavome kartu su kambarioku Dariumi  ir abu gavome po baudą. Tą dieną mes turėjome bandomąjį egzaminą ir  negalėjome į jį vėluoti. Bėda ta, kad jau vėlavome. Aš į traukinį spėjau, o jis nespėjo, nors traukiniai kas 10 minučių važiuoja. Aš įsėdau be bilieto ir...gavau baudą.

 

Ar  tiesa, kad visi danai moka angliškai?

Taip. Turime kaimynę, kuriai 70 metų ir net ji kalba angliškai! Jiems anglų kalba – praktiškai gimtoji.

 

Ar suaugę danai tolerantiški jaunimui? 

Apskritai, visi danai yra labai tolerantiški. Netolerancijos ten, kaip Lietuvoje,  tiesiog nėra.  Visi žmonės  Danijoje labai pozityvūs ir optimistiški.

 

Kaip tau sekėsi atprasti nuo tradicinės lietuviškos virtuvės: kugelio, cepelinų...?

 Niekada nemėgau tradicinės lietuvių virtuvės, tad man tai visiškai nesukėlė sunkumų.  Pastaruosius keletą metų maitinausi tik ryžiais ir makaronais, tad nuvažiavęs studijuoti valgymo įpročių nepakeičiau.

 

Ar buvo, nuvykus į Daniją, kas nors tau neįprasto, galbūt keisto?

 Buvo.  Atvykęs į Daniją, paskui save tempiausi lagaminą su ratukais, o kadangi šaligatviai ten iškloti plytelėmis, tai daryti buvo labai nepatogu. Visa laimė, kad šalia šaligatvio buvo kitas takelis...aš juo ir riedėjau.  Tik vėliau išsiaiškinau, kad tas takelis skirtas tik dviračiams. Man einant dviračių  taku nesulaukiau jokios tolerancijos – pravažiuojantys dviratininkai nužvelgdavo piktu žvilgsniu. Eiti dviratininkams skirtais takeliais Danijoje - tas pats kaip eiti  su lagaminu gatve. Gali nebūti gatvės, bet dviračių taką ten surasi visur.

 

Palangoje jaunimui visiškai nėra ką veikti, o kaip ten, kur gyveni tu?

Priemiestis – Gentofte -, kur gyvenu, yra visiškai tylus ir ramus  miegamasis rajonas. Visai kaip Palangoje Sodų gatvė.  Tad jei jaunimas nori linksmintis, turi važiuoti į pačią Kopenhagą. Tai trunka apie 20 minučių traukiniu.

 

Ką veikiate šeštadieniais, kai baigiasi paskaitos ir norisi atsipūsti?

 Kaip ir Lietuvoje. Visi eina atsipalaiduoti - išgerti alkoholinių gėrimų, nors jie Danijoje ypatingai brangūs. Svarbiausia, jaunimas moka Danijoje gerti – nusiperka alaus ar kokteilį ir siurbčioja juos visą vakarą. Nemačiau „nusitašiusių“. Gatvėse smurtaujančių žmonių iš vis nėra.  Jeigu kas nors ir smurtauja – ten ne danas.

 

Ar jaunimas Danijoje turtingas?

 Vieni -  taip. Kiti „aukoja“  pinigus gėrimams, net savo maisto sąskaita. 

 

Ką  daro žmonės, kai pamato smurtaujantį  paauglį? 

Jei danas, net ir tavo geriausias draugas, pamatys, kad pažeidinėji įstatymą, nedelsdamas praneš policijai.

 

Kas tau, prisiminus Palangos senąją gimnaziją, sukelia malonius jausmus?

Jaučiu pagarbą visiems mane mokiusiems mokytojams, tačiau  galėčiau išskirti keletą, kurie man paliko  geriausius prisiminimus. Visų pirma, Genė Pečiukevičienė. Ji suteikė man labai gerus  anglų kalbos bendravimo įgūdžius ir paliko šiltus prisiminimus. Taip pat ir Liudmila  Augusevičienė, labai šauni rusų kalbos mokytoja.

 

Ką pabaigai norėtum palinkėti  esamiems ir dar tik būsimiems vienuoliktokams bei dvyliktokams?

Džiaukitės mokykla, kol nevėlu. Nes, paradoksalu, kai baigsite ją, nė trupučio nenorėsite jos palikti.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pernai metais bankrutuojančiomis paskelbtos kone 1000, turto areštus patyrė 3,5 tūkstančio, be personalo liko per 5 tūkst. įmonių, skelbiama pranešime žiniasklaidai. 


Ką tik pasibaigę 2022-ieji Lietuvos verslui atnešė 37 proc. daugiau bankrotų, 4 proc. gausiau įmonių, likusių be personalo ir 3,9 proc. mažiau naujų verslų nei užpernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. 


2021 metais šalies ekonomika augo 5,1 proc. ir pasiekė vieną geriausių rezultatų Europoje. Gyventojai įsigijo rekordinį kiekį būstų, vystytojai rinkai pristatė rekordinį kiekį projektų. Mažėjo naujų būstų pasiūlos kiekis, augo kainos. Verslo centrų rinka pajuto didesnį pandemijos poveikį – vakansijos augo, nuomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir 2020-ųjų pabaigoje. Logistikos grandinių...


Pastaruosius kelerius metus traumų kamuotas ir šią vasarą tašką karjeroje padėjęs, bet savo malonumui sportuojantis Renaldas Seibutis nuo krepšinio nesitraukia. Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas teigia norintis ir toliau savo ateitį sieti su šia sporto šaka, todėl profesinį tobulėjimą tęsia studijuodamas Lietuvos sporto universitete (LSU). „Atidavus tiek metų krepšiniui būtų nelogiška ir...


Palangoje pernai NT išleista 49 procentais daugiau pinigų nei 2019 metais

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2021 03 25 | Rubrika: Miestas

Ekspertai sutaria – nekilnojamojo turto rinką ir kainas pandemija paveikė kitaip nei dauguma prognozavo praėjusių metų kovą, NT pardavimams staiga sustojus. „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis banko „Luminor“ virtualiame renginyje „NT rinka karantino laikotarpiu: 2020 faktai, 2021 prognozės“ kalbėjo, jog 30...


Palangos kredito unija (PKU) su nerimu stebėjo beveik COVID-19 uždarytą Palangą kovą ir balandį – ne vienas smulkiojo verslo atstovas paprašė „kredito atostogų“, tačiau gegužė ir ypač birželis Sandrą Garjonytę, PKU valdybos narę ir pirmininkę, nuteikia optimistiškai. „Vis daugiau sulaukiame užklausų ir paskolų paraiškų, kuriose prašoma...


Palangos senąją gimnaziją baigė 79 abiturientų laida

"Palangos tilto" informacija, 2019 07 19 | Rubrika: Miestas

Palangos senosios gimnazijos abiturientams iškilmingai buvo įteikti atestatai. Gimnaziją baigė 79 abiturientų laida, kurią gimnazijos bendruomenė prisimins kaip jautrius, vienas kitam dėmesingus, draugiškus jaunus žmones, labai organizuotas ir kūrybiškas, turinčias neeilinius talentus, didžiules galimybes ateičiai asmenybes. Šiais metais 15 gimnazijos abiturientų...


Praėjusiais metais baigęs Palangos senąją gimnaziją, palangiškis Evaldas Pumpulis nutarė išmėginti savo jėgas bei  protą studijuojant (ne studentaujant!) Danijoje. Vaikinas Kopenhagoje studijuoja marketingą ir verslo vadybą. Po keturių mėnesių mokslų, kuriuos lydėjo ilgesys gimtiems namams ir miestui, pirmakursis studentas grįžo trumpam kalėdinių atostogų į Palangą. Jis mielai sutiko...


Verslo liudijimai Palangoje yra populiarūs, ypatingai vasaros sezono metu. Kaip teigė Palangos biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė, šiais metais minimalus verslo liudijimo mokestis už metus buvo 1440 litų. „Kaina priklauso nuo to, kokią veiklą nori vykdyti žmogus. Jei tai nuoma, tuomet žmogaus pajamos yra didesnės, todėl automatiškai ir verslo liudijimas kainuoja brangiau, jei...


Ketvirtadienį  į Vilnių Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) vykusi visa Palangos savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija su pirmininku Broniumi Martinkumi priešakyje namo grįžo niūrūs – 5 iš 7 komisijos nariai buvo nubausti baudomis po 800 litų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius