Koronavirusas palangiškių nepristabdė – šiais metais mieste įgyvendinama rekordiškai daug projektų

Nors ruduo jau įsibėgėjo, galima sakyti, kad vasara Palangoje baigiasi tik dabar – kurortas iki šiol savaitgaliais sulaukia gausaus būrio svečių, tad atokvėpio po įtemptos darbų kurorte nematyti. Mieste virte verda ir infrastruktūros tvarkymo darbai, įgyvendinami didelės apimties projektai, ir panašu, kad tempų mažinti neketinama. Apie tai, kokiomis nuotaikomis įsibėgėjus rudeniui gyvena mūsų miestas, „Palangos tiltas“ kalbėjosi su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi.

 –Kaip apibūdintumėte šiuos metus – ar jie Palangai yra sėkmingi? 
–Pirmiausia – istoriniai metai. Be abejonės, tai ir gan įdomūs metai, kadangi jie prasidėjo su visu pasauliu užklupusia bėda – koronaviruso pandemija ir karantinu. Tačiau, nepaisant kilusių sunkumų, Palangai jie sėkmingi.
Džiaugiuosi, kad susitelkusios bendruomenės, medikų, Savivaldybės administracijos bei kitų įstaigų darbuotojų, verslo atstovų dėka mums pavyko pirmąją koronaviruso bandą išvengti be didelių židinių, Tai – visos miesto bendruomenės, drausmingai besilaikiusios saugumo rekomendacijų, nuopelnas. Žinoma, atsipalaiduoti negalime ir dabar – visi turime laikytis saugumo rekomendacijų, saugoti save ir aplinkinius.
Vis dėlto, nepaisant užklupusio karantino, šiuos metus pavadinčiau bene darbingiausiai mums visiems. Turbūt niekas nesitikėjo tokios vasaros – visa Lietuva suplūdo į Palangą, ir tas srautas žmonių, kuris į kurortą plūsti pradėjo jau birželio viduryje, savaitgaliais nenutrūko iki dabar. Peržvelgę apgyvendinimo įstaigų pateiktus duomenis matome, kad rugsėjis pagal svečių skaičių buvo netgi geresnis už birželį. Tai rodo, kad Lietuvos žmonės, kurie anksčiau atostogauti vykdavo į užsieni šalis, iš naujo „atrado“ Palangą, pamatė ją kitomis akimis, įvertino, kaip smarkiai kurortas pasikeitė per palyginti trumpą laiką, bei, matyt, ilsėtis čia važiuos ir ateityje.
Bendrų mūsų visų – verslo, aptarnavimo srities darbuotojų, specialiųjų tarnybų ir kitų – dėka susitvarkėme su iššūkiais, kilusiais dėl svečių gausos. Šią vasarą išties labai daug darbo turėjo komunalininkai, medikai, gaisrininkai, gelbėtojai, kitų sričių darbuotojai. Naudodamasis proga noriu visiems padėkoti – miestas buvo sutvarkytas, visos iškilusios problemos buvo sėkmingai sprendžiamos.

–Palanga yra vienas iš nedaugelio šalies miestų, kuriame gyventojų skaičius didėja. Kas tai lemia?
–Galime pasidžiaugti, kad Palangoje daugėja ne tik turistų, bet ir nuolatinių gyventojų. Tai – geras ekonominis rodiklis. Ypač per karantiną išryškėjo tendencija – labai daug žmonių kurorte įsigyja nekilnojamąjį turtą kaip antrą būstą. Be to, įvertinę gyvenimo sąlygas, į Palangą nuolat gyventi keliasi ir šeimos su vaikais netgi iš Vilniaus, kitų didžiųjų Lietuvos miestų. Tai tik patvirtina, kad pastangos, per dešimt metų įdėtos į kurorto gražinimą, infrastruktūros tvarkymą, davė lauktų rezultatų.

–Šiuos metus pavadinote istoriniais. Kodėl?

–Istoriniai šie metai yra darbais, nes tiek projektų, kiek Palanga įgyvendina šiais metais, matyt, niekas negali prisiminti. Šiuo metu įgyvendiname beveik 60 projektų, o tokiam miestui kaip Palanga tai yra tikrai labai daug. Žinoma, daugeli darbų nebūtume galėję atlikti, jei dėmesio, finansavimo Palangai neskirtų valstybė.

–Kokius svarbiausius šiais metais įgyvendintus ar įgyvendinamus projektus išskirtumėte?

–Vienas iš svarbiausių - šiemet užbaigta Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcija. Sutvarkyta infrastruktūra, modernūs sprendimai visiškai pakeitė miestelio veidą, tad ši aikštė Šventojoje neruko tapti traukos objektu.
Kitas ne mažiau svarbus ir lauktas projektas – Kurhauzo medinės dalies restauracija. Jau visai netrukus – spalio 17 d. – visuomenę pakviesime į istorinę Kurhauzo šventę. Pagaliau, po daugelio metų, Palangos kultūros bendruomenei bus perduota medinė Kurhauzo dalis, ir kurorto centre pradės veikti visiškai restauruotas kultūros židinys – su teatro sale, reprezentacine sale, patalpomis, skirtomis mūsų meno kolektyvams. Džiaugiuosi, jog šio objekto svarbą suprato ir įvertino Vyriausybė bei skyrė jam vis reikiamą finansavimą.
Kitas šiuo metu įgyvendinamas projektas, kurio patys savo finansais tikrai nebūtume galėję įgyvendinti – pradėta ir jau įsibėgėjusi Senosios gimnazijos kapitalinis remontas. Šis miesto švietimo židinys nuo pat pastatymo – 1961 metų – matė mažai dėmesio, tad tiek pastato vidus, tiek ir išorė buvo morališkai bei technologiškai pasenusi. Būtini atlikti darbai reikalauja nemažai investicijų, tad džiaugiuosi, jog šiam projektui buvo skirta lėšų. Darbų apimtys čia – didžiulės, nes visas pastatas tvarkomas iš pagrindų. Darbai gimnazijoje virte verda, ir tikimės per šiuos bei kitus metus šią ugdymo įstaigą sutvarkyti, kad mokytojai ir mokiniai turėtų puikias sąlygas mokytis ir dirbti. Žinoma, kol vyksta kapitalinio remonto darbai, visa mokyklos bendruomenė susiduria su nemažais nepatogumais, tačiau visi supranta, kad tokio masto darbų atlikti nesutrikdžius įprasto mokyklos gyvenimo neįmanoma. Dėkoju mokyklos bendruomenei – tiek pedagogams, tiek kitiems darbuotojams, tiek mokiniams už supratingumą ir kantrybę.
Labai svarbus ir dar vienas projektas, įgyvendintas Europos Sąjungos lėšomis, kurio vertė 4,6 mln. eurų – paplūdimių papildymas smėliu. Įgyvendinant Pajūrio juostos tvarkymo programą, Palangos paplūdimiai papildyti apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio ir tapo akivaizdžiai platesni.

–Tikriausi visi pastebėjo, kad šiais metasi mieste tvarkoma kaip niekad daug gatvių. Kas tai lėmė?
–Iš tikrųjų, galime pasidžiaugti, kad valstybei skyrus pinigų, turėjome galimybę susitvarkyti visus įvažiavimus į Palangą. Bene labiausiai pastebima atnaujinta ir gerokai pagražėjusi S. Dariaus ir S. Girėno gatvė, sutvarkytas ir įvažiavimas į Vytauto g, nuo oro uosto pusės, baigiami maždaug 2 kilometrų ilgio Vytauto g. atkarpos nuo S. Dariaus ir S. Girėno iki Klaipėdos pl. tvarkymo darbai – čia bus atnaujinta ne tik gatvės danga, bet ir šaligatviai, įrengtas parkinis apšvietimas. Baigti ir Šventosios gatvės tvarkymo darbai, baigiami Vanagupės gatvės remonto bei apšvietimo darbai.
Atnaujintų gatvių mieste yra ir daugiau: sutvarkytos Žuvėdrų, Kastyčio, Žiemos gatvė, Vilimiškės g., atkarpa, Nemirsetos pietinis privažiavimas prie jūros, Kalgraužių g. Šiuo metu vykdoma Gintaro g, rekonstrukcija, Bangų g. pėsčiųjų ir dviračių tako, Valteriškės g. statyba. Ties šiais darbais sustoti neketiname – rengiami J. Janonio g., J. Simpsono g. rekonstrukcijos, Vytauto Kernagio alėjos rekonstrukcijos darbų techniniai projektai.
Dar vienas labai svarbus ir daugelio vairuotojų laukiamas projektas – kitais metais į žiedinę bus pertvarkyta Ligoninės g. sankryža. Jau yra nupirkta paslauga, pasirašyta rangos darbų sutartis. Lėšų šiam projektui skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Palangos miesto savivaldybė ir yra pasirašiusi sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl Klaipėdos plento atkarpos nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. iki Vėžių g. sutvarkymo. Atlikus šiuos darbus, vaikai, gyvenantys Rytų kvartale, Sporto centrą pasieks ne tik patogiau, bet ir saugiau.

–Ar juda į priekį Šventosios uosto statybos klausimai?
–Taip, šio metu viešojo konkurso būdu perkami rangos darbai, turime statybą leidžiantį dokumentą, tad neilgai trukus prasidės uosto statyba.
–Prieš keletą dienų visa Palanga su nerimu skaitė žinią apie rengiamo Lietuvos bendrojo plano sprendinius – minėtame dokumente jūroje vėjo jėgainių parkas buvo numatytas visai netoli Palangos kranto. Žinau, kad šiuo klausimu, kaip ir kitais Palangai aktualiais klausimais, vykote į Vilnių, Aplinkos ministeriją. Kokie rezultatai?
–Taip, šie metai, kaip minėjau, yra labai darbingi – spręsti vienokių ar kitokių klausimų į Vilnių tenka vykti kone kas savaitę. Pavyzdžiui, kėlėme klausimą dėl buvusio „Auskos“ viešbučio pastato privartizavimo. Išsakėme poziciją, kad tokioje unikalioje vietoje esantis pastatas neturėtų būti privatizuotas. Laukiame Vyriausybės sprendimo šiuo klausimu.
O praėjusią savaitę kartu su Savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene vykome į Vilnių bei išsakėme pastabas dėl palangiškių netenkinančių Lietuvos bendrojo plano sprendinių. Ir kalbėjome ne tik apie vėjo jėgaines. Neutinkame, kad vėjo jėgainės jūroje būtų statomos 18 kilometrų nuo kranto atstumu – jos neturėtų būti matomos nuo jūros tilto, kur žmonės ateina palydėti besileidžiančios saulės. Tokią poziciją išsakėme Vilniuje, ir mums pavyko įrodyti, kad vėjo jėgainių parką planuoti reikia maždaug 30 kilometrų nuo kranto – tokiu atstumu, kad įrenginiai nuo jūros tilto nebūtų matomi.
Atsižvelgta bus ir į kitas mūsų išsakytas pastabas. Viena iš jų – dėl ypač didelį susirūpinimą keliančių maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros planų. Baimindamiesi, kad supylus jūroje apie 130 ha pusiasalį bei pailginus į jūrą esamus molus, būtų nutrauktas bet koks priekrantės smėlio nešmenų judėjimas jūroje išilgai pakrantės į šiaurę nuo uosto. Todėl pasiūlėme Lietuvos bendrojo plano aprašomoje dalyje įrašyti formuluotę, jog išorinio giliavandenio jūrų uosto įgyvendinimui keliami reikalavimai – užtikrinti priekrantės smėlio nešmenų judėjimą jūroje išilgai pakrantės į šiaurę nuo uosto, kad paplūdimiuose nuo Melnragės iki Latvijos sienos prisipildytų smėlio. Į šias pastabas buvo atsižvelgta.
Atsižvelgta ir į mūsų pastabas dėl teritorijos jūroje, skirtos smėlio, tinkamo paplūdimių papildymui, kasimui, pažymėjimo Lietuvos bendrajame plane.

–Tačiau vietos gyventojams reikia ne tik grandiozinių projektų, bet ir, atrodo, mažiau reikšmingų, smulkių darbų – tokių, kurių atvykę svečiai nepastebi bei nepasigenda. Ar, įgyvendinant didelės apimties projektus, lieka laiko bei dėmesio tokioms „smulkmenoms“?
–Be abejonės, nes gyventojų poreikiai mums yra labai svarbūs. Taip, kurorto svečiai gal nepastebės atnaujinto šaligatvio gyvenamųjų namų kvartale ar įrengtos autobusų stotelės Šventojoje, bet palangiškiams tai yra labai svarbu, ir į gyventojų prašymus atsižvelgiame.
Gyventojams labai svarbūs ir tokie įgyvendinti projektai kaip požeminių konteinerinių aikštelių įrengimas daugiabučių namų kvartaluose, šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės įrengimas.
Džiaugiuosi ir Savivaldybės tarybos narių iniciatyvomis. Pavyzdžiui, Tarybos nario Dainiaus Želvio iniciatyva bei rūpesčiu Palangos ir Šventosios paplūdimiuose buvo įrengtos treniruoklių aikštelės. Jos netruko tapti populiarios – pajūryje noriai sportuoja tiek vietos gyventojai, tiek ir kurorto svečiai.
Baigtas V. Jurgučio progimnazijos stadiono kapitalinio remonto darbų pirmasis etapas, kitąmet šis sporto aikštynas bus visiškai atnaujintas, ir tiek mokyklos bendruomenė, tiek ir sportą mėgstanti kurorto bendruomenė galės naudotis ne tik atnaujintu stadionu, bet ir kitoms sporto šakoms skirtomis aikštelėmis.
Svarbu paminėti ir kitą vietos gyventojams svarbų projektą – Palangos miesto kapinių praplėtimą. Deja, šiandieninė situacija yra tokia, kad laidojimo vietų šiose kapinėse pakaks daugiausiai trejus metus, todėl ėmėmės proceso – jau projektuojamas kapinių praplėtimas nuo naujųjų kapinių link senųjų. Šį projektą įgyvendinsime per keletą metų.
Beje, visai neseniai sulaukėme geros žinios – bus modernizuotas miesto gatvių apšvietimas. Per dvejus metus planuojama pakeisti gatvių apšvietimo šviestuvus ir atramas bei kabelines linijas Vanagupės g. (nuo Klaipėdos pl. iki Šilo g.), Kretingos g. (nuo Vytauto g. iki Ganyklų g.), S. Daukanto g. (nuo J. Basanavičiaus g. iki Kęstučio g.), Druskininkų g. (nuo Vytauto g. iki Ganyklų g.), Ganyklų g. (nuo Druskininkų g. iki Plytų g.), Jūratės g. (nuo Vytauto g. iki Jūratės g. galo), Malūno g. (nuo Klaipėdos pl. iki Ganyklų g.), Plytų g. (nuo Ganyklų g. iki Plytų g. pabaigos), Vasario 16 - osios g. (nuo Plytų g. iki Klaipėdos pl.), Vasario 16 - osios g. (nuo Vytauto g. iki Plytų g.), Žvejų g. (nuo Ganyklų g. iki Žvejų g. 2). Minėtų gatvių apšvietimo modernizavimo statybos darbai bus pradėti vykdyti 2021 m.

–Kokius dar vietos bendruomenei svarbius projektus paminėtumėte?
–Kultūros bendruomenės poreikiams ateityje planuojame perduoti atnaujintą buvusios Pradinės mokyklos pastatą. Jau turime pastatui atnaujinti būtiną techninį projektą.
Dėmesys skiriamas ir socialiniams klausimams spręsti – Šventojoje baigiamas labai svarbus projektas – paskirties ligoninės pastato, esančio Žuvėdrų g, dalies rekonstravimo ir paskirties keitimo darbai, pritaikant šias patalpas socialinės priežiūros paslaugoms teikti. Atnaujintose patalpose bus teikiamos socialinės paslaugos neįgaliesiems ir jų šeimoms.
Jau visai netrukus naujose patalpose, esančiose Savivaldybės kieme, bus pradėta teikti neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslauga. Šiuo metu minėta paslauga yra teikiama neįgaliesiems nepritaikyto pastato Gintaro gatvėje trečiajame aukšte, dėl to sunkiau vaikštantys ar vyresnio amžiaus palangiškiai bei šventojiškiai, besikreipiantys į šį centrą dėl techninių pagalbos priemonių išdavimo, susiduria su nemažais nepatogumais.
Kitąmet planuojame Globos namų aplinkos sutvarkymo techninį projektą.
Jaunimo taip pat laukia geros naujienos – kitąmet planuojama pradėti Jaunimo savanorystės ir užimtumo centro statybą. Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje, šalia Savivaldybės pastato, atsirasiančiame pastate įsikurs jaunimo erdvė, su vieta nevyriausybinėms organizacijoms ir konferencijų salėmis. Džiugu, kad Palangos jaunimas turės modernias patalpas, kur galės rinktis, bus sudarytos sąlygos saviraiškai.
–Ačiū už pokalbį. Sėkmės darbuose.