Kurorte įsisuko nedarbo šmėkla

Padėtis nerimastinga Palangos Darbo biržos vadovės teigimu, vasario 1 dienai užregistruoti 865 ieškantys darbo ir nedarbo lygis jau pasiekė 7,7 proc. Tai, pasak direktorės, nieko gero nežadantys ženklai, nes ankstesniais metais būta ne vienos krizės, tačiau, per visą darbo biržos veiklos laikotarpį tokios didėjančios aritmetine progresija bedarbystės dar nebuvo registruojama. Kaip sakė R.Kivytaitė, kasdien žmonių antplūdis didėja. Nerimastinga padėtis tuo atžvilgiu, jog didžiausias procentas likusių be darbo, tai perkopę trisdešimt ir ne vyresni nei keturiasdešimties darbingo amžiaus vyrai ir moterys. Taip pat nemažai jaunimo, kurie sudaro apie 13 proc. nuo visų ieškančių darbo.

Darbingi Darbo biržos specialistė, registruojanti netekusius darbo miestelėnus, fiziškai jau viena nebepajėgi aptarnauti tokius srautus. Šiomis dienomis pasipylė dirbę Klaipėdos, Kretingos ir jos apylinkėse įsikūrusiose įmonėse, kurios arba bankrutuoja, arba balansuoja ties bankroto riba. Darbo biržos vadovės teigimu, jei įvardyti juos, tai ne sezoniniai darbininkai, o turėję nuolatinį darbą, kurių stažas įmonėse ne mažiau dešimties ar net daugiau metų. Šiems bedarbiams nedarbo draudimo išmoka sudaro apie 35 proc. jų gauto atlygio. Pasak R.Kivytaitės, atleidžiami darbuotojai ir iš kurorto veikiančių įmonių. Iš miesto ligoninės užregistruoti septyni bedarbiai ir tai didžia dalimi aptarnaujantis personalas, o iš medicinos srities atleista viena kineziterapeutė.

Išjungta šviesa Anot direktorės, bedarbystė įsisuko ne tik tarp samdomų darbuotojų, bet esti ir itin liūdnų atvejų, kai klestėję ir gerai sukęsi verslininkai, priversti bankrutuoti. Prasidėjus finansų krizei, jų verslas su užsienio bendrove žlugo per keletą dienų, nes atsiskaitymai už patiektą žaliavą nutrūko. R.Kivytaitės teigimu, išties gerai gyvenę palangiškiai, bankrotą palygino su akimirksniu išjungta šviesa.

Krizė ne tik Lietuvoje Per dieną, pasak R.Kivytaitės, užsiregistruoja po tris ar keturis palangiškius, nurodžiusius, jog dirbo užsienyje. Tokių grįžtančiųjų ir norinčiųjų įsidarbinti nuo visų ieškančiųjų darbo sudaro apie 15 proc. Jei, anot direktorės, ankstesniais metais tokių tendencijų nebūta, tai dar kartą įrodo, jog krizė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šiuo metu Anglijoje jau 2 mln bedarbių ir stebint nedarbo augimo tendencijas prognozuojama, kad skaičius priartės iki 3 mln. Euro zonos valstybėse šis skaičius taip pat sparčiai auga, o nedarbo lygis didžiausias Ispanijoje. Palangos darbo biržos vadovė pripažino, nors ekonominė situacija ne pati geriausia, tačiau pastebima, jog emigruojama ir į Airiją, ir į Angliją bei kitas šalis.

Gali pretenduoti Į klausimą ar nevėluojama su nedarbo draudimo išmokomis, nes pasigirsta skundų, kad daugelyje šalies darbo biržų nebepajėgios laiku mokėti bedarbiams pašalpas, direktorė patikino, kad kurorte tokių problemų nėra ir išmokos mokamos laiku. Paprašius pakomentuoti kas gali pretenduoti į pašalpas, R.Kivytaitė sakė, kad asmenys, kurie iki įsiregistravimo darbo biržoje turi turėti ne mažesnį 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą, įgytą per paskutinius trejus metus. Šios išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo turimo stažo. Jei mažesnis nei 25 metai – mokama 6 mėnesius, jei 25 – 30 metų – 7 mėnesius, jei 30 - 35 metai – 8 mėnesius, o jei daugiau nei 35 metai – 9 mėnesius.

Pasiūla ribota Kalbėdama apie darbo pasiūlą Palangoje, direktorė sakė, nors yra darbdaviams siūlomos aktyvios subsidijavimo programos, tačiau praėjusį mėnesį užregistruotos 28 laisvos darbo vietos. „Vienok, reikia pripažinti, kad pasiūla penkis šešis kartus mažesnė, nei ankstesniais metais. Nors kai kurios miesto įmonės, kaip pavyzdžiui viešbučiai laikinai sustabdė savo veiklą iki sezono pradžios, tačiau esama ir tokių aptarnavimo paslaugas teikiančių bendrovių, kurioms reikia valytojų, kiemsargių, virėjų, apskaitininkų. Tačiau pasiūlymų spektras ganėtinai ribotas“, - konstatavo apie galimybes susirasti darbo sunkmečiu direktorė. Nedarbas, anot jos, sparčiai auga ir prognozuojama, kad artimiausiu metu situacija nepagerės.